Valstybinis socialinis draudimas (VSD) - tai valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis įstatymų numatytais atvejais yra (dalinai) kompensuojamos dėl draudžiamųjų įvykių prarastos ar negautos pajamos. Valstybinis socialinis draudimas - tai draudimas, kuris suteikia finansinę apsaugą gyventojams, kai dėl tam tikrų priežasčių jie negali užsidirbti pajamų.
Valstybinis socialinis draudimas padeda gyventojams senatvėje, susirgus, netekus darbo, gimus vaikui ar patyrus nelaimingą atsitikimą. Valstybiniu socialiniu draudimu rūpinasi „Sodra“.
Įprastai kalbant apie VSD, turima omenyje įmokas, kurias moka apdraustieji asmenys (darbuotojai) arba draudėjai (darbdaviai). Dirbantiems pagal darbo sutartį, VSD yra atskaičiuojamas nuo atlyginimo.
Kaip veikia valstybinis socialinis draudimas?
Valstybinio socialinio draudimo įmokas moka dirbantys žmonės ir jų darbdaviai. Iš šių įmokų sukaupiamos lėšos, iš kurių vėliau mokamos pensijos, ligos, motinystės, nedarbo ir kitos išmokos.
Valstybinis socialinis draudimas veikia pagal solidarumo principą - dirbantieji padeda tiems, kurie šiuo metu negali dirbti.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos magistro programos
Kaip veikia socialinė apsauga
Kas gali gauti socialinio draudimo išmokas?
Įvykus draudžiamajam (draudiminiam) įvykiui teisę gauti socialinio draudimo išmokas turi tik tie apdraustieji asmenys, kurie nustatytą laiką mokėjo socialinio draudimo įmokas (arba šias įmokas už juos mokėjo kiti fiziniai ar juridiniai asmenys).
Mokėdami valstybinio socialinio draudimo įmokas gyventojai įgyja teisę į senatvės ar netekto darbingumo pensiją, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) išmokas.
Socialinio draudimo rūšys ir išmokos
Visais šiais atvejais socialinio draudimo išmokų paskirtis - kompensuoti apdraustajam asmeniui visą ar dalį turėto darbo užmokesčio ar kitų draudžiamųjų pajamų, kurių jis neteko, suteikiant jam nuolatinį ar laikiną pragyvenimo šaltinį.
Išmokos dažniausiai yra proporcingos buvusiam darbo užmokesčiui (atitinkamai ir mokėtoms įmokoms). Kai kurios socialinio draudimo rūšys griežtai nesieja išmokų su buvusiu uždarbiu, pvz., sveikatos draudimas, kuris apdraustiesiems kompensuoja visas ar dalį sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidų, t. p. Motinystės (tėvystės) socialinis draudimas moka pašalpas moterims nėštumo ir gimdymo laikotarpiu, t. p.
Socialinio draudimo įmokos
Apdraustieji asmenys ir jų darbdaviai už juos kaip už savo darbuotojus moka socialinio draudimo įmokas, skaičiuojamas nuo darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Įmokos dydis dažniausiai dalijamas maždaug per pusę darbdaviui ir dirbančiajam, bet būna ir kitaip (pvz., Lietuvoje didesnę dalį sumoka darbdavys).
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
VSD įmokų bendras tarifas dirbant pagal darbo sutartį - 21,27 %. VSD įmokos apima darbuotojo (apdraustojo) sumokamą pensijų socialinį draudimą, ligos socialinį draudimą, motinystės socialinį draudimą bei privalomąjį sveikatos draudimą.
Vykdant individualią veiklą pagal pažymą VSD tarifas - 12,52 %, o jo įmokos mokamos nuo 90 proc.
Socialinio draudimo istorija
Pagal sistemos organizavimą skiriama kolektyvinis (organizuojamas profsąjungų), valstybinis ir mišrusis socialinis draudimas. Seniausias yra kolektyvinis socialinis draudimas, kuris atsirado Europoje 19 a. antroje pusėje kartu su profesinėmis sąjungomis (pvz., savitarpio pagalbos, ligonių ir nedarbo kasos Didžiojoje Britanijoje).
Valstybinio socialinio draudimo pradžia - 1881 Vokietijos kanclerio O. E. L. von Bismarcko inicijuotas privalomojo ligos, vėliau t. p. invalidumo ir senatvės socialinio draudimo įsteigimo aktas; nuo tada valstybinis socialinis draudimas plito visame pasaulyje (pirmiausia labiau industrializuotose šalyse). 21 a. pradžioje vienose šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje, Lietuvoje) valstybinis socialinis draudimas yra socialinės apsaugos pagrindinė dalis, kitose (Danijoje) jo vaidmuo mažesnis.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas: kas tai?
tags: #valstybinis #socialinis #fondas