Socialinis darbuotojo paketas - tai kompleksinė pagalbos sistema, skirta užtikrinti socialinę apsaugą, investuoti į žmonių įgūdžius ir gebėjimus bei padėti jiems kritiniais gyvenimo momentais. Šis paketas apima įvairias paslaugas ir išmokas, skirtas tiek šeimoms, tiek darbuotojams. Europos Komisija priėmė Socialinių investicijų paketą, kuris turėtų padėti siekiant socialinių investicijų augimo ir sanglaudos skatinimo, taip pat įgyvendinant Europos socialinio fondo 2014-2020 tikslus. Šiame pakete yra išdėstytas politikos reformų pagrindas įpareigojantis šalis nares rūpintis tinkama ir tvaria socialine apsauga, investuoti į žmonių įgūdžių ir gebėjimų vystymą, ir padėti žmonėms kritiniais jų gyvenime momentais.
Prieš Socialinių investicijų paketo patvirtinimą, Europos skurdo mažinimo organizacijų tinklas (angl. EAPN) išreiškė savo nuomonę šiuo klausimu. Kovo 14-16 d. Briuselyje vyko Europinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (angl. EAPN) Vykdomojo komiteto (angl. Executive Committee) posėdis. Jame Lietuvos Skurdo mažinimo organizacijų tinklą atstovavo Gediminas Salvanavičius. „Mes sveikiname šį Komisijos žingsnį skiriant daugiau dėmesio socialinei apsaugai, siekiant stabilizuoti ekonomiką. Džiaugiamės, kad paketas apima ir konkrečias socialines temas kaip benamiai, skustantys vaikai, socialinė įtrauktis ir žmonių sveikatos klausimai.
Socialinės garantijos darbuotojams: "Maximos" pavyzdys
Didžiausias Lietuvos darbdavys papildomas socialines naudas savo darbuotojams yra įtvirtinęs kolektyvinėje darbo sutartyje. Tai tūkstančiams „Maximos“ darbuotojų leidžia jaustis saugiau, o darbdaviui padeda atrasti efektyviausias socialines naudas ir tikslingai į jas investuoti. „Darbo sąlygų gerinimas yra mūsų įsipareigojimų pamatas. Įsiklausydami į žmogiškuosius poreikius mes sėkmingai atlaikome COVID-19 pandemijos iššūkius ir visapusiškai rūpinamės savo komandos narių darbo sąlygomis bei sveikata. Norime, kad kiekvienas darbuotojas galėtų jaustis ir fiziškai, ir finansiškai saugus, norėtų tobulėti bei žinotų, kad sulauks paramos sudėtingomis gyvenimo situacijomis“, - sako prekybos tinklo „Maxima“ generalinis direktorius Tomas Rupšys.
Prieš porą metų atnaujinta „Maximos“ kolektyvinė sutartis išplėtė visiems darbuotojams skiriamų papildomų naudų paketą. Tuomet jam numačius 300 tūkst. eurų metinį biudžetą, šiandien „Maximos“ generalinė direktorė J. Bivainytė dalijasi kelis kartus išaugusiais skaičiais: nuo 2021 metų pradžios papildomoms naudoms bendrovė jau skyrė per 0,7 mln. eurų. „Esame didžiausias šalies darbdavys, todėl jaučiame atsakomybę sukurti kuo geresnes darbo sąlygas. Šįmet padidinome darbo užmokestį bei kas mėnesį skiriamų premijų apimtis, taip pat plečiame ir darbuotojams skirtų papildomų socialinių naudų paketą. Šiems metams dar tik įpusėjus beveik pasiekėme visų 2020 metų socialinių naudų paketo biudžetą, kuris pernai sudarė daugiau nei 773 tūkst. eurų. Laikomės įsipareigojimų, įtvirtintų kolektyvinėje sutartyje, kad kiekvienas mūsų darbuotojas galėtų ne tik jaustis finansiškai saugus, tobulėti, bet ir sulaukti paramos sudėtingomis gyvenimo situacijomis“, - sako „Maximos“ vadovė J. Bivainytė.
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ per pastaruosius pusę metų pagal kolektyvinę sutartį numatytam darbuotojų socialinių naudų paketui išleido virš 730 tūkst. eurų. Ši investicija, anot „Maximos“ vadovės Jolantos Bivainytės, suteikia galimybę ne tik visapusiškai pasirūpinti savo darbuotojų darbo sąlygomis bei sveikata, bet ir skirti didesnį dėmesį jų šeimoms.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Išmoka gimus vaikui, papildomos 3 dienų apmokamos atostogos vestuvių proga, stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams, papildomas sveikatos draudimas ir psichologinė pagalba - tai vos kelios socialinės naudos, kurias pernai gavo prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai. Iš viso sąrašą sudaro dvi dešimtys įvairių naudų. Pernai joms skirta 2,3 mln. eurų, kai prieš metus ši suma tesiekė - 773 tūkst. eurų. Pasak T.Rupšio, tai rodo, kad kolektyvinė sutartis veikia sklandžiai, vienija „Maximos“ darbuotojus ir visiems kartu padeda augti.
Padidintas dėmesys darbuotojų sveikatai
Pastaraisiais metais „Maxima“ itin daug dėmesio skiria darbuotojų sveikatai ir emocinei savijautai stiprinti. Visi - daugiau nei 12 tūkst. „Maximos“ darbuotojų pakartotinai antrus metus iš eilės buvo draudžiami papildomu sveikatos draudimu. Negana to, papildomo sveikatos draudimo paketas 2021 metais buvo praplėstas, įtraukiant dar daugiau sveikatos priežiūros paslaugų. Šis draudimas, kuriam bendrovė atseikėjo 1,5 mln. eurų, „Maxima“ darbuotojams leidžia paprasčiau pasirūpinti savimi: greičiau patekti pas gydytojus, atlikti diagnostinius tyrimus, gauti ambulatorinį gydymą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, odontologijos bei reabilitacijos paslaugas visoje Lietuvoje.
Nerimą, įtampą ar stresą jaučiantiems darbuotojams yra sudarytos sąlygos nemokamai anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais. Bendrovė savo lėšomis darbuotojams, susirgus COVID-19 ir gydantis ligoninėje, skiria specialias išmokas. Taip pat pernai „Maxima darbuotojai buvo aktyviai skatinami skiepytis nuo koronaviruso, o už pastangas apsaugoti save ir kitus kaip padėką jie gavo „Eurovaistinės“ kuponų, kurių bendra vertė siekė beveik 110 tūkst. eurų. Tradiciškai „Maxima“ darbuotojai turėjo galimybę nemokamai pasiskiepyti ir nuo sezoninio gripo.
Prekybos tinklas „Maxima“ yra viena iš pirmųjų Lietuvos įmonių, kuri dar 2020-ųjų pavasarį savo darbuotojus apdraudė nuo COVID-19 ligos. Specialiu sveikatos draudimu yra apdrausti visi esami bei būsimi „Maximos“ darbuotojai. „Gera mūsų darbuotojų sveikata ir savijauta yra pagrindiniai įmonės prioritetai. Dabartiniu laikotarpiu, kai kasdien susiduriame su COVID-19 grėsme, o šalies medicinai tenka dideli krūviai, savo komandai norime užtikrinti sklandų bei kokybišką gydymą. Suteikdami šią motyvacinę priemonę, skatiname darbuotojus rūpintis savimi, o tai padaryti yra paprasčiau, nes susirgus suteikiame galimybę greičiau patekti pas gydytojus“, - pabrėžia J. Bivainytė. Kasmet „Maximos“ darbuotojams yra sudaroma galimybė nemokamai pasiskiepyti nuo sezoninio gripo.
Socialinių naudų paketas - ir darbuotojams, ir jų šeimoms
„Maximos“ kolektyvinėje darbo sutartyje yra numatytas itin platus socialinių naudų paketas, kuris skirtas ne tik darbuotojų, bet ir jų šeimų gerovei. „Maximos“ kolektyvinėje sutartyje yra numatytas itin platus socialinių naudų paketas, kuris skirtas ne tik darbuotojų, bet ir jų šeimų gerovei. Pavyzdžiui, darbuotojui skiriama 200 eurų išmoka šeimoje gimus vaikui, o sutuoktuvių proga bendrovė skiria 3 dienas papildomų apmokamų atostogų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Visi prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojai, jų vaikai iki 12 metų bei daugiavaikės šeimos kasmet sulaukia šventinių dovanų Kalėdų ir Velykų progomis. Geriausiai besimokinančios darbuotojų atžalos gauna stipendijas ir yra kviečiamos į nemokamas vasaros stovyklas. Taip pat daugiavaikės „Maxima“ darbuotojų šeimos Rugsėjo 1-osios proga gauna dovanų korteles kanceliarinėms prekėms įsigyti.
Pagal kolektyvinę sutartį, prekybos tinklas kasmet skiria 100 eurų vertės vaistinės dovanų kortelę neįgalius vaikus iki 18 m. auginantiems darbuotojams. O kol darbuotojo šeimos nariui nustatinėjamas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis priežiūros poreikis, gali būti suteikiamos papildomos iki 30 kalendorinių dienų apmokamos atostogos. Taip pat gaisro ar stichinių nelaimių atveju, dėl kurių prarandamas darbuotojo gyvenamasis būstas, yra numatyta 2000 eurų vienkartinė pašalpa. Tuo metu praradus artimąjį suteikiama laidojimo išmoka ir 3 papildomos apmokamos atostogų dienos.
„Esame atsakingi už savo darbuotojus, todėl yra svarbu, kaip jis jaučiasi tiek darbe, tiek ir namų aplinkoje. Gyvename itin permainingais laikais, tad norime, kad papildomos socialinės naudos į darbuotojų šeimų gyvenimą įlietų daugiau optimizmo, stabilumo ir ramybės“, - pažymi „Maximos“ vadovas T.Rupšys. „Didelė ir vieninga komanda yra mūsų stiprybė. Esame atsakingi už savo darbuotojus, todėl yra svarbu, kaip jis jaučiasi tiek darbe, tiek ir namų aplinkoje. Jaučiame atsakomybę visokeriopai pasirūpinti savo darbuotojais ir jų šeimomis - tiek svarbių švenčių metu, tiek tais atvejais, kada ištinka nelaimės“, - pažymi J. Bivainytė.
Atlyginimai irgi didėja
Vidutinis darbo užmokestis „Maxima“ darbuotojams pernai didėjo dešimtadaliu, o šiemet irgi toliau augs. Nuo 2022 metų pradžios bazinės algos yra padidintos daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų, o spartesnį jų augimą pajus mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai. Šiais metais „Maximos“ darbo užmokesčio fondas papildomai didinamas beveik 13 mln. eurų.
Taip pat kas mėnesį „Maxima“ darbuotojai, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų, yra premijuojami. Praėjusiais metais „Maxima“ darbuotojams išmokėta beveik 18 mln. eurų skatinamųjų premijų. Vidutiniškai kas mėnesį premijuojama daugiau nei 9 tūkst. arba apie 70 proc. darbuotojų. „Mums svarbu, kad kiekvienas darbuotojas matytų aiškias augimo perspektyvas. Ir toliau taikysime išplėstas motyvacines atlygio priemones, kurios leidžia ne tik daugiau užsidirbti, bet ir skatina darbuotojus tobulėti ir siekti geresnių rezultatų“, - pabrėžė „Maximos“ generalinis direktorius T. Rupšys.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Bazinių paslaugų šeimai paketas
Šeimos, auginančias vaikus, ne tik gali gauti įvairias pinigines išmokas, bet ir pasinaudoti šeimoms stiprinti skirtomis paslaugomis. Bazines paslaugas, kurias sudaro keturiolikos svarbiausių šeimoms teikiamų paslaugų rinkinys, teisę gauti turi visos šeimos. SADM surinkti duomenys parodė, kad ne visose šalies savivaldybėse bazinių paslaugų šeimai paketas įgyvendinamas pilna apimtimi.
Būtent dėl šalyje įvestų karantino reikalavimų, šių paslaugų prieinamumas praeitais metais buvo netolygus ir ribotas. Kai kurių paslaugų teikimas tam tikram laikui buvo dalinai stabdomas arba organizuojamas nuotoliniu būdu. Dėl įvestų visuomenės sveikatos saugumo reikalavimų šeimų naudojimasis teikiamomis paslaugomis sumažėjo. „Atliksime tyrimą, kurio metu išsiaiškinsime paslaugų poreikį šeimoms ir prieinamumą.
Bazinių paslaugų šeimai paketą sudaro 14 paslaugų:
- Atviras darbas su jaunimu,
- Pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymas,
- Vaikų dienos socialinė priežiūra,
- Ikimokyklinis ugdymas,
- Kultūrinių ir informacinių kompetencijų bei skaitymo raštingumo ugdymas,
- Neformalusis vaikų švietimas,
- Nemokama pirminė teisinė pagalba,
- Pirminė ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra,
- Psichosocialinė pagalba,
- Šeimos mediacija,
- Švietimo pagalba,
- Vaikų raidos sutrikimų ankstyvoji reabilitacija,
- Informavimas ir konsultavimas.
Už šių paslaugų teikimą atsakingos šalies savivaldybės. Jos turi išsiaiškinti šeimų poreikius ir užtikrinti, kad šeimos reikalingas paslaugas gautų.
2020 metais visose šalies savivaldybėse buvo prieinamos informavimo ir konsultavimo, psichologinės pagalbos, nemokamos pirminės teisinės pagalbos, kultūrinių ir informacinių kompetencijų bei skaitymo raštingumo ugdymo paslaugos. Nuotoliniu būdu dirbo visos šalies švietimo pagalbos įstaigos. Nemokamos pirminės teisinės pagalbos pernai sulaukė beveik 40 tūkst. asmenų. Viešosiose bibliotekose skaitmeninio raštingumo apmokyta daugiau nei 245 tūkst. gyventojų.
Paslaugų prieinamumas savivaldybėse
2020 m. gruodžio mėn. duomenimis, 59 šalies savivaldybėse veikė 45 atviri jaunimo centrai bei 75 atviros jaunimo erdvės. 2020 m. 56 savivaldybėse buvo teikiama pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymo paslauga, vykdomi pozityvios tėvystės įgūdžių mokymai. 58 savivaldybėse buvo teikiama vaikų dienos socialinės priežiūros paslauga, 17-oje savivaldybių - vaikų dienos centruose vietų skaičius buvo mažesnis, nei rekomenduojama.
2020 m. mediacijos paslauga buvo teikiama 47 šalies savivaldybėse, likusios savivaldybės šios paslaugos neorganizavo. 2020 m. pabaigoje darželius lankė apie 27 proc. vaikų, veikė apie 90 proc. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių. Daugiausiai ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankančių vaikų buvo Širvintų rajone (85 proc.), Neringos savivaldybėje (60 proc.), Trakų rajone (59 proc.). Mažiau kaip dešimtadalis visų ikimokyklinio amžiaus vaikų lankė Lazdijų (7 proc.), Ukmergės (8 proc.), Joniškio (8 proc.), Vilkaviškio (9 proc.) rajonų ikimokyklinio ugdymo įstaigas.
2020 m. duomenimis, nuotoliniu būdu dirbo 87 proc. neformalųjį vaikų švietimą teikiančių įstaigų, visos švietimo pagalbos įstaigos. Pernai buvo intensyviai plėtojamas nuotolinių paslaugų teikimas. Bendras ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų skaičius 2020 m sumažėjo 6 proc. iki 16,168 mln. Pažymėtina, kad kontaktinių paslaugų sumažėjimą kompensavo nuotolinės paslaugos, kurių skaičius 2019-2020 m. laikotarpiu padidėjo nuo 0,175 mln.
2020 metais Lietuvoje buvo 50 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų teikimo.
| Paslauga | Savivaldybių skaičius, teikiančių paslaugą |
|---|---|
| Atviras darbas su jaunimu | 59 |
| Pasirengimo šeimai ir tėvystės įgūdžių ugdymas | 56 |
| Vaikų dienos socialinė priežiūra | 58 |
| Šeimos mediacija | 47 |
Savivaldybėse taip pat teikiamos kompleksinės paslaugos visoms šeimoms, siekiant jas įgalinti, kol dar nėra iškilusios problemos arba kol iškilusios šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimo, vaikų psichosocialinės raidos, tarpusavio santykių šeimoje ir kitos problemos dar nėra įsisenėjusios, kad būtų galima išvengti su minėtomis problemomis susijusios bedarbystės, skurdo, vaikų nepriežiūros, nevaldomų įtampų šeimos narių tarpusavio santykiuose ir kt. Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos apie paslaugas teikimas bei konsultavimas vykdomas vieno langelio principu per Bendruomeninius šeimos namus savivaldybėse.
Internetinės darbuotojų paieškos „CVonline“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė kolektyvinę sutartį vadina darbdavio ir darbuotojų dialogu bei sveikina jo inicijavimą kiekvienoje įmonėje. „Kolektyvinėje sutartyje su darbdaviu galima susitarti daug konkrečiau nei numato Darbo kodeksas. Toks dokumentas užtikrina specifinius darbuotojų lūkesčius, kurie priklauso nuo įmonės veiklos srities, komandos pareigybių. Taip apibrėžiami ir darbo, atlyginimo lūkesčiai, kolektyvo poreikiai. Šia sutartimi kartu numatomos darbuotojų ir darbdavio teisės, pareigos bei atsakomybės.
Visgi toks susitarimas ne tik užtikrina geresnes darbo sąlygas komandai, skaidrią atlyginimo sistemą ar papildomas naudas - jis teikia naudą ir darbdaviams, kadangi leidžia tinkamai motyvuoti darbuotojus ir didinti pastarųjų lojalumą“, - kolektyvinės sutarties naudą paaiškina R. Karavaitienė. Visos papildomos socialinės naudos darbuotojams, R. Karavaitienės teigimu, kolektyvinėse sutartyse yra pasiekiamos bendru darbdavio ir profesinių darbuotojų sąjungų susitarimu.
„Baziniai dalykai, kurie turėtų būti numatyti kolektyvinėje sutartyje, yra tinkamų darbo sąlygų, įrankių, priemonių užtikrinimas, skaidri bei teisinga atlygio sistema, finansiniai ir nefinansiniai priedai, profesinio tobulėjimo galimybės ir kitos naudos. Todėl įsidarbinant tikrai vertėtų paklausti, ar įmonė turi tokį susitarimą. Dažnu atveju, darbdavys pats jį akcentuoja. Tokioje sutartyje svarbiausios, darbo specifiką atitinkančios sąlygos jau būna išsiderėtos. Todėl darbuotojams belieka jomis pasinaudoti“, - apibendrina R. Karavaitienė.
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės - mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
tags: #socialinio #darbuotojo #paketas