Visuomenės psichikos sveikatos požiūriu labai svarbu sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje būtų gerbiamos visų žmonių, taip pat ir pažeidžiamų grupių, (tarp jų - sutrikusios psichikos asmenų) pilietinės, politinės, ekonominės, kultūrinės ir socialinės teisės. Psichikos sveikatos ekspertai teigia, kad tik užtikrinus aukštą visuomenės pilietiškumo lygį ir visuomenės bei valstybės pagarbą visų asmenų teisėms ir laisvėms, atsiranda reali galimybė siekti geros psichikos sveikatos. Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti.
Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl Bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose. Siekiant glaudaus bendradarbiavimo su savivaldybėmis projekto įgyvendinimo metu, atsakingas Bendrijos projekto vykdytojas atstovauja psichikos neįgaliuosius konkrečioje savivaldybėje, teikiant informaciją apie neįgaliųjų padėtį, paslaugų poreikį savivaldybės darbuotojams, konsultuoja bendruomenių narius projektų rengimo klausimais, teikia pagalbą neįgaliųjų bendruomenėms, organizuojant savivaldybėje renginius.
2012 m. lapkričio 16 d. Nr. 1. 2. 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. I. 1. 2. Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą, kuri patvirtinta įstatymu dėl konvencijos ratifikavimo. Konvencija įtvirtina principus: pagarbą asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumui, nediskriminavimą, visapusišką dalyvavimą ir įtraukimą į visuomenę, taip pat prieinamumą ir lyčių lygybę. Konvencijoje valstybė turi imtis visų priemonių užtikrinti įstatymų įgyvendinimą vaikams ir suaugusiems su negalia.
Lietuva 1995 metais ratifikavo Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri užtikrina teisę vaikams į apsaugą ir paramą, kai jie netenka arba negali būti šeimoje. Alternatyvios globos gairėse pabrėžiama, kad šeimos pagrindu grindžiamos paslaugos turi būti plėtojamos deinstitucionalizacijos kontekste. 2010-2020 m. Europos strategija dėl negalios siekia, kad neįgalūs asmenys galėtų gyventi panašiai kaip visi ir naudotis ES piliečių teisėmis.
Stacionari ir bendruomeniniai globos modeliai: statistika ir tendencijos
Statistikos departamentas 2011 m. fiksavo, kad Lietuvoje veikė 36 stacionarios socialinės globos įstaigos neįgaliems suaugusiems asmenims, iš jų 26 valstybinės; jose gyveno 6061 asmuo. Dauguma jų - psichikos negalią turintys asmenys. Taip pat veikė 5 neįgaliems vaikams ir jaunimui skirtos stacionarios globos įstaigos, kuriose tuo metu gyveno 745 vaikai ir jaunuoliai. Tačiau tokios institucijos sukelia „institucinės kultūros“ efektą, riboja galimybes realizuoti individualius poreikius, o didesnės įstaigos turi mažiau galimybių užtikrinti individualias paslaugas ir įtraukti asmenį į bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Nors nestacionarių paslaugų plėtra augo (pavyzdžiui, 2004 m. paslaugos teiktos 87,7 tūkst. gavėjų, o 2011 m. - 116,4 tūkst.), vis tik trūksta socialinių paslaugų bendruomenėje asmenims, turintiems proto negalią ar psichikos sutrikimų. Taip pat 2011 m. veikė 25 krizių centrai, 7 laikino apgyvendinimo įstaigos motinoms ir vaikams, ir 67 paramos šeimai centrai, kur paslaugos teiktos tūkstančiams žmonių. Deinstitucionalizacijos tikslas - per 2030 metus pereiti prie labiau bendruomeninį modelį, siūlant įvairias priemones: apsaugotus būstus, savarankiško gyvenimo namus, slaugos ar globos namus pagal poreikį, ir plėtojant prevencines priemones šeimoms.
Teisinės normos ir institucinė reglamentacija
Socialinių paslaugų įstatymas, Socialinių paslaugų katalogas ir įstatyminiai aktai nustato globos ir rkpybės (slaugos) teisinius reglamentus. CK (Civilinis kodeksas) pateikia aiškų skirtumą tarp globos ir rkŗpijos: globos tikslas - užtikrinti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus realiai, o rkŗpija - pagalba ribotai veiksniam asmeniui, kuriuo siekiama užtikrinti teisinių interesų gynimą ir jų laikymąsi. Globos steigimo tikslas - užtikrinti teises ir interesus, veiksmingą apsaugą; rkŗpybos tikslas - užtikrinti ribotai veiksniam asmeniui teisės ir interesai, taip pat apsaugą ir gynimą. Taigi globos ir rkŗpybės principai remiasi tuo, kaip įmanoma labiau užtikrinti asmens savarankiškumą ir norą dalyvauti visuomenėje.
Tarp svarbių teisinių nuostatų: priskyrimas asmenims prie globos ar rkŗpybės priklauso nuo jų veiksnumo laipsnio: suaugusiam asmeniui gali būti pripažintas neveiksnus teismo tvarka dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės; kai veiksnumas apribotas, taikoma rkŗpija; tuo pačiu gali būti taikoma globos ar rkŗpybės sistema, kai asmuo pats negali tinkamai apsaugoti savo teisų ir interesų. Taip pat svarbu tai, kad globa ar rkŗpija priskirti pagal tai, ar asmuo gali savarankiškai ginti savo teises ir vykdyti pareigas (CK 2.5 str.).
Globa ir rkŗpba reglamentuojamos įstatymais numatant jų tikslus, teisinius padėtis ir priemones. Globos globotinis pats turi veikti ir atstovauti savo interesams daugelyje situacijų; rkŗpintini gali būti tik padėjėjai, kurie padeda įgyvendinti tais teises ir vykdyti pareigas. Tačiau iš esmės socialinėje ir teisinėje prasme globos ir rkŗpybės funkcijos yra glaudžiai susijusios, o jų teisines aplinkybes lemia asmens veiksnumo laipsnis.
Specialiosios paslaugos ir institucinės globos reformos
Deinstitucionalizacijos tikslas - įdiegti bendruomeninį palaikymą iki 2030 metų: suaugusiems, kuriems būtina itin intensyvi socialinio darbo pagalba, turi būti sudarytos galimybės gyventi bendruomenėje su realiais įsidarbinimo ar užimtumo, integruoto ugdymo, specialiųjų ugdymosi poreikių užtikrinimo galimybėmis. Taip pat planuojama plėsti palydėjimo paslaugas ir specialias paslaugas šeimoms bei globėjams, formuoti stiprius valstybių ir nevyriausybinų organizacijų bendradarbiavimo mechanizmus. Stacionarių įstaigų pertvarka - dalis BI klausimų, kurią vykdo eksperti, siekdama užtikrinti, kad perėjimas į bendruomeninę globą vyktų sklandžiai ir saugiai. Pašalinus institucines globos sistemas, bus stiprinama globėjų, įtėvių ir šeimų apsauga per įvairias pagalbos priemones, įskaitant prevencines priemones ir teikiant pagalbą plėtojant bendruomeninį paslaugų tinklą.
Taip pat skaitykite: Vaikų dienos centrų apžvalga
Be to, įstatyminiai aktai įpareigoja skatinti visuomenės švietimą tolerancijos ir atviros bendruomenės formavimui, keisti nuostatas apie didelių institucijų įtaką asmens raidai bei užtikrinti, kad pažeidžiamų asmenų globos klausimai būtų sprendžiami įtraukiant pačius globojamuosius asmenis, jų šeimas ir artimuosius. Planuojama tobulinti personalo kvalifikaciją, analizuoti globos įstaigų našumą ir užtikrinti, kad pereinant iš stacionarių į nestacionarias paslaugas, būtų atsižvelgiama į specialistų gebėjimus dirbti bendruomenėje, bei plėsti paslaugų kokybės vertinimą.
Praktika: organizacijų patirtis ir įgyvendinimo iššūkiai
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad organizacijose egzistuoja įvairūs teisiniai dokumentai, reglamentuojantys skirtingų paslaugų teikimą. Perėjimas į bendruomeninę globą reikalauja ne tik infrastruktūrinio persiorientavimo, bet ir naujų kriterijų, kaip užtikrinti nuolatinę paslaugų prieinamumą, jų kokybę ir darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą. Vyriausybinės ir savivaldybių institucijos kartu su nevyriausybinėmis organizacijomis kuria mechanizmus, leidžiančius greitai spręsti šeimų problemas ir užtikrinti, kad globojami asmenys visuomenėje jaustųsi saugiai ir esminės teisės būtų realiai įgyvendinamos.
Įvairiapusė teisinių reglamentavimų įvairovė signalizuoja apie didelę būtinybę integruoti šeimos ir globos paslaugas, kurios leistų mažinti institucinį globos atlyginimą ir skatintų savarankiško gyvenimo įgūdžių plėtrą per bendruomenės paslaugas, krizinių centrų darbą, dienos centrų plėtrą ir taip toliau. Tuo pačiu būtina, kad globėjai ir įtėviai būtų tinkamai apmokyti, turėtų galimybę įsitraukti į specialias programas ir būti tinkamai apmokėti už teikiamas paslaugas.
Duomenų analizė ir ateities kryptys
Statistikos duomenimis, augant nestacionarioms paslaugoms, reikia daugiau investicijų į bendruomenines paslaugas, dienos centrus, krizių centrus ir globos namų galimybes persiorientuoti į globoje gyvenančių asmenų integraciją į visuomenę. Socialinių paslaugų įstatymai bei kitų institucijų reglamentavimai turi būti nuolat peržiūrimi, siekiant užtikrinti lygią prieigą prie paslaugų, informacijos apie teises prieinamumą ir glaudų bendradarbiavimą tarp savivaldybių ir valstybės lygmens institucijų.
| Teisinės nuostatos | Veiksmų kryptys | Tikslas |
|---|---|---|
| Globa vs rkŗpybė | Teisinio reglamentavimo aiškinimas, teisinga taikymo praktika | Užtikrinti asmens teises ir interesus |
| Deinstitucionalizacija | Perėjimas į bendruomeninį tinklą, palaikymo paslaugų plėtra | Mažinti institucijų įtaką asmens raidai |
| Socialinės paslaugos | Kvalifikacijos tobulinimas, paslaugų kokybės vertinimas | Kokybiškos paslaugos bendruomenėje |
Apibendrinti teisiniai principai
Pagal konvencijas ir nacionalinius įstatymus, valstybė turi siekti užtikrinti neįgalių asmenų teises, įtraukimą į visuomenę, prieinamumą paslaugoms ir lygias galimybes. Globos ir rkŗpybos teisinės priemonės skiriamos pagal asmens veiksnumo laipsnį, siekiant apsaugoti teises ir užtikrinti tinkamą palaikymą. Deinstitucionalizacijos procesas orientuotas į bendruomenines paslaugas, specialias globėjų ir įtėvių programas bei prevencinę pagalbą šeimoms, siekiant užtikrinti vaikų ir suaugusiųjų gerovę bei saugią integraciją į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Priemonės neįgaliųjų gerovei
tags: #neigaliu #asmenu #globos #prieziuros #seimoje #teisinis