Technologijos mums žada daugybę galimybių ir pažadus vykdo. Karantino metu tiek mes, tiek vaikai gavo progą visus darbu ir mokslus tęsti nuotoliu, susitikimai, dovanų pirkimai, skambučiai savo artimiesiems dabar nepalyginamai paprastesni nei prieš kelias dešimtis metų. Be abejo, gera patiems išnaudoti technologijas bei jomis leisti naudotis savo vaikams. Tačiau greta visų pranašumų, atsiranda ir iššūkių, kurių vaikai savarankiškai išspręsti negali. Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, lektorė, Rasa Jauniškienė jaunimo kelionę į skaitmeninį pasaulį sulygina su kelione automobiliu.
Tarptautinio 14 šalių vienijančio mokslinio tyrimo, kuris siekia sumažinti žalingą technologijų poveikį jaunų žmonių psichikos sveikatai pasauliniu mastu, tyrėja klausia: kodėl vairuotojo be teisių ir saugos diržo į eismą neišleidžiame, o vaiką, neturintį jokios patirties, leidžiame klaidžioti internetinėse džiunglėse be pagalbos? Juk į skaitmeninį pasaulį jaunimą paleidžiame dar visiškai jauname amžiuje ir labai dažnai - lyg vairuotoją be teisių ar keleivį be saugos diržo. Kad skaitmeninės kelionės vaikams būtų saugios, reikalingos mūsų, suaugusiųjų, jungtinės pajėgos. Ką gali nuveikti šeimos, mokyklos, gydytojai, verslo atstovai ir šalies sprendimų priėmėjai, kad technologijos nežalotų vaikų, o leistų mėgautis galimybėmis, kurias pažadėjo?
Apie mažamečių iššūkius socialiniuose tinkluose, tėčių, mamų, globėjų pastangas ir, kartais, bejėgiškumą, siekiant saugoti vaikus skaitmeninėje erdvėje, mokyklų požiūrį į skaitmeninę blašką ir veiksmus, kurie galėtų keisti situaciją į gera, kalbės Skaitmeninės etikos centro bendraįkūrėja, Rasa Jauniškienė. Jos pranešimą „Skaitmeniniu greitkeliu - be saugos diržų ir be teisių“ žiūrėkite jau lapkričio 20 dieną nuo 10 valandos konferencijoje „Socialiniai tinklai ir pokalbių programėlės: kaip apsaugoti vaikus?“
Vaiko teisių apsaugos informacija šias diskusijas palaiko Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės gydytojai ir atkreipia dėmesį į socialinių tinklų keliamas rizikas emocinei sveikatai, rašoma pranešime spaudai. O mokyklose turėtų galioti draudimas naudotis visais išmaniaisiais įrenginiais. „Moksliniais tyrimais yra nustatytas tiesioginis ryšys tarp socialinių tinklų naudojimo ir padidėjusio nerimo, depresijos, žemos savivertės. Ne visuomet suprasdami, kaip tinkamai naudotis įvairiomis platformomis, vaikai ir paaugliai sužino daug žalingos informacijos, kurios negeba kritiškai įvertinti. Dėl to gali susidurti su asmenimis, turinčiais netinkamų ketinimų, ir tapti priekabiavimo, patyčių, seksualinių nusikaltimų aukomis, atskleisti asmeninę informaciją. Be to, ilgainiui kyla rizika susiformuoti priklausomybei nuo socialinių tinklų“.
Socialinių tinklų poveikis emocinei sveikatai ir savivertei
Pripažinimas socialiniuose tinkluose sukelia emocines problemas. Pasak Astos Abaravičienės, didesnė rizika kyla tiems vaikams ir paaugliams, kurie patiria izoliaciją, atstūmimą ar jaučiasi trukdantys tėvams gyventi. „Kai pripažinimo randama socialiniuose tinkluose, jaunų žmonių gyvenimas palaipsniui yra formuojamas/priklausomas nuo laukiamo/sulaukto įvertinimo, „susitapatinimo“. O tai gali sukelti labai skausmingas pasekmes: depresiją, nerimą, emocijų sutrikimus, savižalą, paskatinti suicidiniams bandymams ir kt.“
Taip pat skaitykite: Duomenų klaidos
Gydytoja pastebi, kad kur kas atsparesni neigiamam medijų poveikiui yra tie paaugliai, kurie jaučia savo vertę ir geba atliepti iššūkius. Tačiau klinikinių studijų, kurios patvirtintų, kad pats savaime socialinių tinklų uždraudimas reikšmingai sumažintų neigiamą įtaką, nėra. Todėl svarbu ne tik riboti naudojimąsi, bet ir ieškoti alternatyvų užpildyti laisvalaikį bei ugdyti skaitmeninį raštingumą.
Rekomendacijos šeimai ir mokyklai
Kiekvienam vaikui ir paaugliui reikia bent vieno patikimo suaugusiojo, į kurį galėtų kreiptis pagalbos. Svarbu organizuoti tinkamą emocinio atsparumo ir skaitmeninio raštingumo ugdymą, peržiūrėti privatumo nustatymus ir laikytis amžiaus reikalavimų. Tėvai turėtų skatinti atvirą dialogą apie tai, kas vyksta skaitmeninėje erdvėje ir kaip tai gali veikti emocinę vaiko savijautą. Formuoti kritinį požiūrį į tai, kas matoma socialiniuose tinkluose, ir parodyti, kaip išlaikyti balansą su realiuoju gyvenimu.
Taip pat svarbu nustatyti aiškias ribas dėl laiko ir veiklų. Paaiškinti, kad socialiniai tinklai nėra viskas, o reali veikla - sportas, skaitymas, laisvalaikio užsiėmimai - padeda išvengti priklausomybės nuo socialinių tinklų. SOS vaikų namų atstovės ir MDFT programos koordinatorės teigia, kad skaitmeninio raštingumo ugdymas yra vienas iš esminių aspektų, padedančių vaikams suvokti, kaip saugiai elgtis internete ir atpažinti galimus pavojus.
Socialinių tinklų nauda ir rizikos įvertinimas
Socialiniai tinklai suteikia galimybę palaikyti ryšius su šeima ir draugais, dalintis akimirkomis, mokytis ir dalyvauti diskusijose. Jie gali paskatinti mokslinę ir profesinę veiklą, per nuotolinį mokymą ar darbą. Tačiau ilgalaikis naudojimas gali kelti riziką: priklausomybę nuo ekranų, priklausomybę nuo įvertinimų internete, patyčias, privatumo problemas. Vaikai ir paaugliai dažnai kuria savivertės matą iš „like“ skaičių, o tai gali vesti į įsivaizduojamą realybę ir nusivylimą.
Tyrimų duomenys rodo, jog socialiniai tinklai turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų priklausomai nuo naudojimo kultūros. Pavyzdžiui, tyrimai apie universitetų studentus rodo, jog atsakingas jų naudojimas gali būti mokymosi priemonė, suteikianti prieigą prie naujausių šaltinių. Tačiau kiti tyrimai pabrėžia, kad per didelis ir neracionalus naudojimas gali skatinti pavojingą elgesį, įtraukti į rizikingas situacijas ir paskatinti neigiamus jausmus.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi reikalavimai deklaruojantiems interesus pensijoje
Pagrindiniai drąsinimai: balsai įsitraukti į realų gyvenimą, skatinimas daryti pertraukas nuo socialinių tinklų, daugiau laiko fizinei veiklai, bendravimui gyvai ir pomėgiams. Svarbu ugdyti kritinį mąstymą ir suvokimą, kad interneto rodomas gyvenimas dažnai yra redaguota iliuzija, o realus pasaulis gali būti turtingesnis ir prasmingesnis.
- skaitmeninis raštingumas
- privatumo nustatymai
- aiški laiko ribos
- tėvų ir mokytojų vaidmuo
- emocinis atsparumas
Gyvenimo patarimai tėvams ir ugdymo institucijoms
Turėti bent vieną patikimą suaugusįjį, į kurį vaikas gali kreiptis pagalbos. Organizuoti emocinio atsparumo ugdymą ir skaitmeninį raštingumą. Pripažinti, kad socialiniai tinklai gali būti įrankis mokytis ir bendrauti, bet reikia laiko ribų ir sąmoningo naudojimo.
Taip pat svarbu įtraukti į mokyklų politiką nuolatines atnaujinimo priemones dėl ribojimų, privatumo, ir saugios elgdimos taisyklių laikymosi. Rekomenduojama suderinti politiką su tėvų įsitraukimu, kad visi dalyviai suprastų tikslus ir galimus pavojus.
KALBA MOKINIAI: saugumas internete ir interneto etiketas
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE: daugelis socialiniuose tinkluose mėgsta pasidalyti laimingiausiomis akimirkomis, bet ne kiekvienas atsako už savo nuomonę. Tyrimai rodo, jog socialinių tinkl naudojimas turi įtakos vienišumui ir streso lygiui. Svarbu ugdyti savivertę ir kritinį mąstymą, kad vaikai ir suaugusieji galėtų saugiai ir atsakingai naudotis šia technologija.
KELETAS nuorodų į tyrimus ir įstaigas, kurios analizuoja socialinių tinklų įtaką jaunimo psichinei sveikatai, taip pat siūlo praktinius patarimus tėvams ir mokytojams.
Taip pat skaitykite: Matulaičio socialinio centro viešųjų pirkimų tvarka
Veiksmingumo klausimai ateičiai
Socijalinių tinklų įtaka keičiasi kartu su technologijų plėtra. Tėvams, mokytojams ir sprendimų priėmėjams tenka užduotis sukurti saugius, skaidrius ir atsakingus naudojimosi standartus, siekiant užtikrinti, kad socialiniai tinklai skatintų mokymąsi, bendravimą ir saugumą, o ne žalotų emocinę ir psichinę sveikatą.
tags: #viesuju #elektroniniu #paslaugu #vystymas #socialiniu #tinklu