Socialinis darbas yra daugialypis ir emociškai sekinantis darbas, kur socialiniai darbuotojai neretai susiduria su sudėtingomis situacijomis, sukeliančiomis stresą ir net perdegimą. Dėl augančių darbo krūvių, įtemptų sąlygų, ne visada palankios aplinkos ir didelių reikalavimų socialinių darbuotojų darbo vietoje kyla daug profesinės rizikos veiksnių. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime socialinio darbuotojo savigyną darbo vietoje, rizikos valdymą bei prevencijos galimybes, kartu nagrinėdami streso priežastis, pasekmes ir įveikos strategijas.
Stresas socialinio darbuotojo darbe: priežastys ir požymiai
Stresas yra neišvengiama gyvenimo dalis, tad sudėtingų ir įtemptų situacijų neišvengiamumas darbe dažnai sukelia nerimą, baimę ir stresą. Tačiau nerimas retai yra produktyvus, o pastovus gyvenimo tempas, besikeičiančios darbo sąlygos ir didėjantys kompetencijos reikalavimai verčia socialinius darbuotojus nuolat veikti įtemptu režimu.
Nepriklausomai nuo įstaigos dydžio, socialiniai darbuotojai dirba su skirtingomis heterogeninėmis grupėmis, reikalaujančiomis daug žinių, laiko ir sugebėjimų persiorientuoti prie nuolat besikeičiančių darbo sąlygų bei politikos. Socialinis darbuotojas ne visada veikia palankioje aplinkoje, susiduria su nepalankiu paslaugų gavėjų ir jų aplinkos požiūriu, dėl ko patiria nemalonius potyrius ir stresą.
Esant stresinei situacijai, socialiniai darbuotojai dažnai jaučia miego sutrikimus, nuotaikų kaitą, nerimą, negatyvias mintis. Jie gali tapti apatiški, vengti kontakto su kolegomis ir klientais. Streso požymiai yra labai individualūs: vieni patiria valgymo sutrikimus - ar tai padidėjusį, ar prarastą apetitą, kiti - miego sutrikimus, emocinį valgymą ar net linksta prie žalingų įpročių, tokių kaip alkoholio vartojimas.
Psichosocialinė rizika socialinio darbuotojo darbe
Psichosocialinė rizika apima viską, kas darbo vietoje kelia nuolatinę įtampą ir stresą. Kai ši įtampa tampa kasdienybe, ji ne tik žaloja darbuotojo sveikatą bei darbingumą, bet ir sumažina visos organizacijos produktyvumą. Dažnas mitas, kad kalbėti apie stresą darbe - silpnumo požymis, juk darbe reikia dirbti, o ne jausti, kenkia sveikai darbo kultūrai.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Tvariose darbovietėse darbuotojai suvokiami kaip svarbiausias resursas, todėl būtina sistemingai vertinti psichosocialinę riziką ir taikyti prevenciją, kas suteikia papildomos konkurencinės naudos ir gerina darbo aplinką. Psichosocialinė rizika apima:
- darbo krūvį ir tempą;
- santykius su kolegomis ir vadovais;
- darbo kontrolės lygį;
- darbo aiškumą;
- pokyčių valdymą.
Lietuvos socialinių darbuotojų darbo sąlygos taip pat paveiktos socialinių, moralinių ir ekonominių krizių, o besikeičiantys visuomenės poreikiai reikalauja ne tik naujų įgūdžių, bet ir emocinės pusiausvyros.
Dažniausiai pasitaikančios rizikos socialinio darbuotojo darbe
Atliekant tyrimus Lietuvoje nustatyta, kad socialiniai darbuotojai blogai vertina šiuos darbo sąlygų aspektus:
- atlyginimo dydį;
- darbo vietos pritaikymą negaliai;
- darbo vietos saugumą, ypač dėl galimų grėsmių iš klientų.
Be to, socialinių darbuotojų profesinę riziką didina:
- nepakankamas finansavimas ir mažas darbo užmokestis;
- didelis darbo krūvis ir emocinė įtampa;
- agresyvūs klientai ir grėsmė saugumui;
- ribotos galimybės kelti kvalifikaciją.
Streso valdymas ir įveikos strategijos
Stresą būtina valdyti, pasirenkant tinkamas galimybes jį įveikti, kontroliuoti ar prisitaikyti prie neišsprendžiamų situacijų. Veiksminga įveikos strategija turi sumažinti kylančius reikalavimus ir streso lygį. Nesutvarkytas lėtinis stresas gali lemti perdegimą, netinkamą pareigų atlikimą ir negebėjimą rūpintis savimi.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Streso mažinimas socialiniame darbe yra sudėtingas, nes darbas susijęs su kitų žmonių emocijomis ir išgyvenimais, kuriuos socialinis darbuotojas kartais priima per asmeniškai. Todėl labai svarbu išmokti tinkamai reaguoti į stresą, koreguoti savo elgesį ir kontroliuoti save siekiant sumažinti streso neigiamą poveikį organizmui.
Efektyvūs streso mažinimo būdai apima:
- pokalbiai su kitais apie kylančias problemas;
- įsitraukimas į prasmingą ir mėgstamą veiklą;
- atsipalaidavimo priemones;
- humorą ir laiko leidimą su gerais draugais;
- rūpinimąsi kitais.
Neefektyvus arba nesveikas elgesys, pavyzdžiui, ignoravimas ar jausmų slopinimas, gali sukelti agresijos protrūkius, kerštą ar net savidestrukciją. Todėl svarbu reguliariai daryti pertraukėles darbe, laikytis dienotvarkės ir poilsio režimo, stiprinti komandinį darbą ir bendradarbiauti su kolegomis.
Supervizija kaip svarbi socialinio darbuotojo stresą mažinanti priemonė
Supervizijos yra viena efektyviausių streso valdymo ir prevencijos priemonių socialiniame darbe. Jos skatina darbuotoją pabūti su savimi, permąstyti situaciją, identifikuoti streso sukėlėjus bei rasti būdus sumažinti jo poveikį. Supervizijos padeda išspręsti vidinius ir išorinius konfliktus, stiprina sprendimų priėmimą, gerina socialinių darbuotojų savijautą ir santykius tiek darbe, tiek namuose.
Socialiniame darbe taikoma asmeninė arba grupinė supervizija skatina profesinį augimą, kompetencijų plėtrą ir asmeninius pokyčius santykių modeliuose, kurie nebeatitinka darbuotojo poreikių.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Socialinio darbo priežiūra – geriausia praktika
Darbo sąlygų rizikos veiksniai socialinių darbuotojų kontekste
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai identifikuoja rizikos veiksnius, susijusius su įvairiomis profesijomis. Socialinis darbas, nors ir neturi specifinių mechaninių ar cheminės aplinkos rizikų kaip kai kurios kitos profesijos, pasižymi aukšta psichosocialine rizika dėl darbo su žmonėmis pobūdžio, emocinių krūvių ir galimų agresyvių situacijų su klientais.
Tuo tarpu kitose profesijose dažnai pasitaiko rizikos veiksniai, susiję su:
- krovinio tvarkymu rankomis;
- stereotipiniais darbo judesiais;
- darbo poza;
- triukšmu, vibracija ir cheminėmis medžiagomis;
- naktiniu darbu ir ekstremaliomis aplinkos sąlygomis.
Šių rizikos veiksnių pavyzdžiai yra nurodyti įvairių profesijų sąrašuose pagal LR SAM įsakymus, tačiau socialiniams darbuotojams svarbiausia yra psichosocialinis saugumas ir darbas draugiškoje aplinkoje tiek su kolegomis, tiek su klientais.
Prevencijos rekomendacijos ir savigynos svarba socialinio darbuotojo darbe
Siekiant sumažinti riziką ir užtikrinti saugumą socialinio darbuotojo darbo vietoje, svarbu:
- gerinti komandinį darbą ir bendradarbiauti su kolegomis;
- rūpintis kolegų savijauta, nes daugelis susiduria su panašiomis iššūkiais;
- orientuotis į problemų sprendimą ir efektyvų konfliktų valdymą;
- reguliariai daryti pertraukėles darbe ir skirti laiko poilsiui;
- laikytis dienotvarkės bei poilsio režimo;
- aktyviai naudoti įveikos priemones, kaip supervizija ir emocinė parama;
- kelti savo kvalifikaciją atsižvelgiant į darbo pokyčius ir reikalavimus.
Rizikos valdymas ir prevencija socialiniame darbe ne tik didina darbo saugumą, bet ir gerina profesinį bei asmeninį darbuotojų gyvenimą, taip užtikrindami kokybiškas socialines paslaugas visuomenei.
tags: #socialinio #darbuotojo #savigyna #darbo #vietoje