Gyvenime patiriame įvairių emocijų, mūsų vidus susiduria su įvairiomis būsenomis. Džiaugsmas, laimė, pasitikėjimas - tai yra tai, ko mes visi norėtume. Ir norėtume, kad taip būtų visada. Tačiau taip nebūna. Gyvenimas yra labai įvairus. Taip ir mūsų vidinės būsenos - jos įvairios ir tikrai nebūtinai tokios, kokių laukiame. Ypač tada, kai susiduriame su nelauktais iššūkiais asmeniniame gyvenime, darbe, santykiuose su kitais ir pačiu savimi.
Kartais gali atrodyti, kad viskas slysta iš rankų ir niekada jau nebebus taip, kaip buvo anksčiau. Dalis iššūkių tikrai kyla dėl objektyvių priežasčių, tačiau kita dalis - yra tik mūsų pačių viduje susikurti scenarijai ir „prisigalvojimai“ kaip galėtų būti, nors gal to visai dar net nėra įvykę.
Kai mus kamuoja visokiausios mintys, nesėkmės (tikros ar įsivaizduojamos) - mes tampame tik dar labiau kritiškesni sau ir aplinkiniams. Dar jautriau reaguojame į įvykius, tampame labiau pažeidžiami, mūsų santykiai su artimiausiais žmonėmis ir su pačiu savimi tik dar labiau blogėja, kol galiausiai užsisukame lyg „užburtame rate“ ir iš jo ištrūkti tampa itin sunku.
Psichologija - tai mokslas, tiriantis žmogaus mąstymą, elgesį, emocijas ir vidinius psichinius procesus. Ši disciplina apima daugybę sričių - nuo klinikinės ir švietimo psichologijos iki socialinės ar organizacinės. Šiais laikais psichologija turi didelę įtaką pasaulyje, neapsieinama be jos net ir tokiose srityse kaip mokslai, tyrimai ir sveikata.
Psichologijos Apibrėžimas ir Esminiai Aspektai
Psichologija (iš graikų kalbos ψυχή - siela ir λόγος - mokslas) - tai mokslas, tiriantis žmogaus ir gyvūnų psichiką ir psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, dėsnius, reiškimosi formas ir mechanizmus. Tai mokslinė disciplina, kuri siekia geriau suvokti ir paaiškinti psichinius reiškinius ir žmogaus elgesį.
Taip pat skaitykite: Organizacijos bendravimo ypatumai
Pagal bendro psichologijos objekto tyrimo aspektą (jis kito atsižvelgiant į psichinių reiškinių prigimties sampratą) skiriamos psichologijos šakos. Jų skaičius ir pavadinimai nėra nusistovėję, pvz., 20 a. pabaigoje atsirado pozityvioji psichologija, kuri tiria žmogiškąsias dorybes ir stiprybes, leidžiančias suklestėti individams ir bendruomenėms. Kartais psichologijos šakos skirstomos pagal veiklos sritis, tyrimo uždavinius, metodus, bet vieno psichologijos klasifikavimo pagrindo nėra.
Psichologijos tikslas - aprašyti, paaiškinti ir galimai prognozuoti psichikos ir su ja susijusios elgsenos ypatybes. Psichologai puikiai išmano, kokią įtaką įvairūs faktoriai daro sveikatai, laimei ir gerai savijautai.
Pagrindinės Psichologijos Šakos
Psichologija yra plačiai įvairių sričių mokslas, tyrinėjantis elgesį, protinius procesus, jausmus, suvokimą ir mąstymą. Yra keletas pagrindinių psichologijos sričių, kurios padeda išsamiau suprasti žmogaus elgesį ir psichiką:
- Bendroji psichologija: tiria bendriausius suaugusio sveiko žmogaus psichikos reiškinius ir jų dėsningumus, apibendrina kitų psichologijos šakų duomenis, analizuoja tyrimo metodus, teorinius principus, psichologijos sąvokas.
- Diferencinė psichologija: tiria žmonių individualius ir grupinius skirtumus.
- Biopsichologija: tiria psichikos ir elgesio biologinius pagrindus; apima lyginamąją psichologiją, psichofiziologiją, ekologinę psichologiją, geografinę psichologiją, psichofarmakologiją, psichogenetiką.
- Žmogaus raidos psichologija: tiria psichinių procesų ir asmenybės ontogenezę; skirstoma į vaiko psichologiją, paauglio psichologiją, suaugusio subrendusio žmogaus psichologiją, gerontopsichologiją.
- Patopsichologija: tiria psichinės veiklos, psichikos raidos sutrikimus.
- Specialioji psichologija: tiria organizmų įvairių anomalijų - aklumo, kurtumo - įtaką psichikos raidai ir funkcionavimui, protinį atsilikimą; skirstoma į tiflopsichologiją, surdopsichologiją.
- Neuropsichologija: tiria psichinius funkcijų mechanizmus ir jų lokalizaciją smegenyse.
- Socialinė psichologija: tiria žmonių grupių ir asmenybės elgesio grupėse psichinius reiškinius.
- Zoopsichologija: tiria žemesniųjų gyvūnų psichikos reiškinių ypatybes.
- Klinikinė psichologija: nagrinėja psichologinius sutrikimus ir teikia pagalbą žmonėms, turintiems psichologinių sunkumų.
- Santykių psichologija: fokusuojasi į tarpasmeninius santykius ir grupių dinamiką.
- Sveikatos psichologija: siekia suprasti, kaip psichologiniai veiksniai įtakoja fizinę sveikatą ir gerovę.
- Darbo ir organizacinė psichologija: nagrinėja elgesį darbo vietoje ir organizacijose.
- Vystymosi psichologija: tyrinėja žmogaus raidą nuo gimimo iki suaugusiųjų amžiaus.
20 a. atsirado taikomosios psichologijos šakos, kurių tikslas tirti konkrečios veiklos, tam tikrų veiksnių psichologines problemas, dėsningumus, paaiškinti ir pateikti konkrečias rekomendacijas: darbo psichologija, inžinerinė psichologija, kriminalinė psichologija, medicininė psichologija, meno psichologija, mokslo psichologija, muzikos psichologija, pedagoginė psichologija, propagandos psichologija, religijos psichologija, sporto psichologija, tanatopsichologija, teisės psichologija, teismo psichologija, ekonominė psichologija ir kitos. Tokia psichologijos diferenciacija kartu rodo psichologijos ryšius su kitais mokslais.
Moksliniais psichologiniais tyrimais siekiama nustatyti psichikos ir psichinio gyvenimo faktus, įvairių faktų ir reiškinių ryšius, suformuluoti hipotezes, dėsnius, kurti ir tikslinti psichologines teorijas. Svarbiausi psichologijos metodai: eksperimentas, stebėjimas, koreliacinis tyrimas (apskaičiuojant statistinius ryšius aptinkami natūraliai egzistuojantys ryšiai, įvertinama, kaip tiksliai vienas kintamasis numato kitą; koreliacija). Pagalbiniai metodai: anketavimas, interviu (jie dažniausiai remiasi tiriamųjų savistaba). Taikomiesiems tyrimams, praktiniams tikslams taikomi psichodiagnostikos metodai (psichodiagnostika), iš jų svarbiausi - psichologiniai testai.
Taip pat skaitykite: Terapijos, skirtos dvasiniam ir psichikos pasauliui
Kaip valdyti savo emocijas: emocinio intelekto vadovas
Paauglystės Psichologija
Apie paauglystę pastaruoju metu kalbama daug. Konfliktams su vaikais lengvai priklijuojama paauglystės problemų etiketė. Visi žino, kad paaugliai nesivaldo, liguistai susirūpinę savo išvaizda, ima veržtis pas draugus ir priešgyniauja tėvams. Bet ar tuo jau viskas apie šį amžiaus tarpsnį pasakyta? Kažin. Geriausia būtų prisiminti savo pačių paauglystę.
Įžengęs į paauglystę žmogus aptinka savo vidinį pasaulį. Iki paauglystės vaiko „aš“ yra susiliejęs su tėvais. Paauglystėje ima vertis didesnės pažiūrų pasirinkimo galimybės. Paauglys ima galvoti: „Ar aš esu toks kaip tėvai, ar kitoks? Koks esu kaip vyras ar moteris? Naujai suvokti mintys ir jausmai jam atrodo reikšmingi ir nepanašūs į niekieno kito.
Bet savęs suvokimas yra dar labai trapus. Todėl atsiranda stiprus priėmimo poreikis - kadangi vidinis dialogas vyksta dar sunkiai, savo mintis lengviau išreikšti besiklausančiam kitam. Draugui norisi išpasakoti savo sielos paslaptis, per bendravimą su kitu paauglys pažįsta save. Daugelis suaugusių žmonių atsiskleidžia ir pasitiki tik artimuose santykiuose, o su draugais juos sieja labiau bendri interesai. Tuo tarpu paauglys į visus ryšius įeina ieškodamas visiško pasitikėjimo. Tokiu būdu, nors ir ne kartą „nusvyla“, jis intensyviai suformuoja daug artimų ryšių, kurie gali išlikti visą gyvenimą.
Kai žmogus ima suvokti savo mintis ir bruožus, jis ima matyti savo ir kitų žmonių, o ypač tėvų skirtumus. Jis ima matyti, kad jo nesupranta. Todėl pirmą kartą suvokia ir vienatvės jausmą. Mažesni vaikai vienatvę labiau jaučia kaip emocinį diskomfortą, kurio priežasčių dažnai nesupranta.
Svarbiausias paauglio vidinio pasaulio bruožas yra tas, kad paauglystėje labai nusilpsta savęs vertinimas. Kadangi paauglys ima jaustis nebe tėvų dalimi, o atskiru ir kol kas labai netobulu žmogumi, vietoj didelio „mes“ atsiranda menkas „aš“. Dėl to jis sau nebegali priskirti tėvų laimėjimų ir savęs vertinimas labai nusilpsta.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Kaip paauglys bando pakelti savęs vertinimą? Puiku, jei vaikinas ar mergina stengiasi įgyti pasiekimų tokioje srityje, kuri vertinama draugų: sukaupia muzikos kolekciją, užsiima karate. Bet dažnai savo vertė keliama „paprasčiau“ - paaugliai jungiasi į grupeles, kuriose gali pažeminti silpnesnius, kautis prieš bendrą priešą, „susilieti“ su stipriu lyderiu. Todėl labai nemėgsta, kai kritikuojama jų grupė, nes tai yra jų „mes“.
Paaugliai emociškai nestabilūs. Tai visų pirma nulemia greitas fizinis brendimas - visi psichiniai procesai tampa tarsi per daug sujaudinti, todėl jam sunkiau būti atsakingu už savo jausmus. Pavyzdžiui, klausimo, ką paauglys ketina veikti savaitgalį gali pakakti, kad jis įsižeistų, jog tėvai nori viską kontroliuoti.
Paauglys bijo savo pykčio, fantazijų apie mirtį, seksualinių jausmų, dažnai jaučiasi dėl jų kaltas. Suaugę ne visada jaučia paauglių vienatvės laipsnį, kuri gali išaugti iki depresijos ir savižudybės.
Paauglystėje vyksta naujų autoritetų paieška. Paauglys pradeda pastebėti, jog tėvams ne pro šalį būtų išspręsti savo problemas, o ne kontroliuoti vaikus. Bet tarp paauglio ir jo tėvų yra giluminis panašumas kuris ir tampa konfliktų šaltiniu, ir kurio nė viena pusė nesuvokia, pavyzdžiui, valdinga motina ir valdinga dukra.
Paauglystės krizės pavojingos - kartais vaikas nutolsta nuo šeimos, ir su tėvais bendrauja tik spaudžiamas kaltės.
Vieni iš svarbiausių santykių paauglystėje - santykiai su mokytojais. Paaugliai turi padidintą teisybės jausmą ir negali atleisti neteisybės. Suaugusieji dažnai nesuvokia, kaip grubiai jie patys elgiasi su vaikais.
Jei suaugusieji suteikia daugiau laisvės, ne visi paaugliai tampa laimingi, nes nemoka priimti savų sprendimų. Paauglys išauga ne toks, kokio buvo tikimasi.
Suaugusiųjų pagalba labai reikalinga bandant surasti pusiausvyrą tarp asmeninių ir bendrų interesų, kuriant savo ateitį. Suaugę gali padėti paaugliui suprasti kitus žmones.
Bet jei vaikai neprieštaraus tėvams, tai jie netaps savarankiškais ir neturės motyvo išeiti iš tėvų namų, pasaulis išnyks.
Psichologinė Pagalba
Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai. Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu.