Psichikos sveikata yra kompleksinė būsena, apimanti emocinę, psichologinę ir socialinę gerovę. Dvasinis pasaulis, dažnai apibrėžiamas kaip nematerialus esybės ir pasaulio aspektas, gali turėti reikšmingą įtaką psichikos sveikatai. Šiame straipsnyje gilinamasi į šių dviejų sričių sąveiką, nagrinėjant, kaip dvasiniai metodai gali būti integruojami į psichoterapiją ir kaip jie gali padėti žmonėms susidoroti su įvairiais psichikos sveikatos iššūkiais.
Gydymo Būdų Įvairovė: Nuo Kūno Iki Dvasios
Norint pasirūpinti psichikos sveikata, galima rinktis įvairius gydymosi būdus: ilgalaikius ir trumpalaikius, savarankiškus ir profesionalius, individualius ir grupinius, pavienius ir skirtus visai šeimai. Kai kurie psichoterapeutai taiko visus šiuos metodus, ir dėl to jie laikomi vienais geriausių specialistų. Visgi, svarbu pasidomėti, kuris iš šių metodų jam asmeniškai yra artimiausias.
Trumpalaikė Kognityvinė Elgesio Terapija
Ši terapija siekiama palengvinti specifinius simptomus. Metodas yra „kognityvinis”, nes nagrinėjamas mąstymas, ir „elgesio”, nes gilinamasi į elgseną. Taikant šį metodą, jausmai ir nesąmoningi motyvai dažnai ignoruojami. Terapijos metu klausiama, kokią problemą norima išspręsti. Jei jaučiamas nuolatinis nerimas, jus išmokys atsipalaidavimo ir biologinio atgalinio ryšio metodų. Jei bijoma tam tikrų dalykų, palaipsniui bus pripratinama prie jų, kol baimės išnyks. Jaučiantis prislėgtam, bus aiškinama, kaip tyrinėti iracionalias nuostatas, tokias kaip beviltiškumas, niekam nerūpėjimas ar negalėjimas suklysti. Jei nedaroma specialių dalykų, galinčių padėti psichologiškai - pavyzdžiui, kasdien pasipuošti ir išeiti į miestą ar bandyti susidraugauti - bus patariama, kaip užsibrėžti atitinkamus tikslus. Šie metodai gali pasirodyti nesubtilūs, tačiau jie dažnai veiksmingi.
Šių metodikų galima išmokti ne tik iš psichoterapeutų, bet ir iš knygų. Tačiau naudinga turėti dėmesingą instruktorių, kuris padėtų įvaldyti kiekvieną etapą.
Tarpasmeninė Psichoterapija
Tai, ką dauguma žmonių suvokia kaip „terapiją”, apima įvairius metodus, tokius kaip froidistinė, Jungo, psichodinaminė, geštalto, į pacientą orientuota Rodžerso terapija, transakcinės analizės, egzistencinė ir eklektinės terapijos. Šioje srityje egzistuoja daugybė teorijų ir metodų, todėl geriausia kalbėti bendrais terminais. Dauguma psichoterapeutų, siekdami prisitaikyti prie konkretaus asmens poreikių, naudoja mišrią metodiką. Kai kurie psichoterapeutai tarpasmeninį ryšį laiko saugia erdve tyrinėti bet ką, o kiti šią erdvę naudoja tik tam, kad iš naujo išgyventų ankstyvąjį prieraišumą ir susikurtų naują būsimų artimų santykių vaizdinį. Kartu su psichoterapeutu analizuojamas emocinis santykis su juo, su kitais žmonėmis, su asmenine istorija, sapnais ir viskuo, kas iškyla diskutuojant. Tačiau kartais pokalbiai gali būti bevaisiai, jei psichoterapeutas nėra įgudęs arba sunkumų priežastys glūdi kitur. Psichoterapeutas turi gerai išmanyti savo paties keblumus. Gali prireikti ne vienų metų, kol pavyks perprasti ankstesnius santykius, santykius su psichoterapeutu ir kitus egzistuojančius santykius.
Taip pat skaitykite: Giluminė psichologijos analizė
Fizinis Metodas
Fizinis metodas apima mankštinimąsi, mitybos gerinimą, alergiją sukeliančių maisto produktų atsisakymą, akupresūrą, žoleles, masažą, tai či, jogą, rolfingą, šokio terapiją ir, žinoma, visus medikamentus, ypač antidepresantus ir vaistus nuo nerimo. Bet koks poveikis kūnui keičia ir psichiką, tad to tikimasi ir vartojant tam tikslui skirtus vaistus. Tačiau dažnai pamirštama, kad smegenis, taigi ir mąstymą, taip pat keičia miegas, mankštinimasis, mityba, aplinka, seksualinių hormonų būklė ir kiti veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti patiems. Kūną taip pat keičia bet koks poveikis psichikai, pavyzdžiui, malda, meditavimas, savo bėdų išsipasakojimas ar net jų paprasčiausias užrašymas. Kiekvienas „terapinis” pokalbis turėtų pakeisti smegenų procesus.
Dvasiniai Metodai
Dvasiniai metodai apima visus tuos dalykus, kuriuos žmonės daro tyrinėdami nematerialųjį savo esybės ir pasaulio aspektą. Dvasinė terapija guodžia siūlydama idėją, jog gyvenimas yra daug daugiau negu matome. Ji gydo arba padaro labiau pakenčiamus sužeidimus, kurių neišvengiame. Ji tarsi sako, kad nesame pragaištingai įstrigę šioje situacijoje, kad yra kai kas daugiau. Atsiveriant dvasinei terapijai, dažnai patiriami išgyvenimai, kurie įtikina, jog iš tikrųjų egzistuoja kai kas daugiau, ką reikėtų žinoti. Kai kurie psichoterapeutai specializuojasi būtent dvasinių metodų srityje. Svarbu iš anksto pasiteirauti apie tai ir pagalvoti, ar priimtinas paties psichoterapeuto dvasinis kelias. Taip pat galima ieškoti konsultanto tarp dvasininkų, dvasinių vadovų ar kitų žmonių, tiesiogiai susijusių su dvasine veikla.
Dvasinė Terapija ir Jos Nauda
Dvasinė terapija gali būti naudinga daugeliu atžvilgių:
- Prasmės ir tikslo paieška: Padeda atrasti gyvenimo prasmę ir tikslą, kas gali sumažinti egzistencinį nerimą ir padidinti pasitenkinimą gyvenimu.
- Vilties ir paguodos suteikimas: Siūlo perspektyvą, kad gyvenimas yra daugiau nei tik materialus pasaulis, suteikiant viltį ir paguodą sunkiais laikotarpiais.
- Sužeidimų gydymas: Padeda susidoroti su emociniais ir dvasiniais sužeidimais, suteikiant rėmimo ir supratimo jausmą.
- Ryšio su kažkuo didesniu patyrimas: Leidžia patirti ryšį su dievybe, gamta ar kitomis transcendentinėmis realybėmis, kas gali suteikti ramybę ir stabilumą.
- Moralinių vertybių stiprinimas: Padeda ugdyti ir stiprinti moralines vertybes, kurios gali būti svarbios priimant sprendimus ir kuriant santykius.
Depresija: Ypatumai ir Pagalbos Galimybės (Sigitos Lesinskienės Įžvalgos)
Spalio 1 d. minima Europos depresijos diena, skirta atkreipti dėmesį į vieną labiausiai paplitusių psichikos sveikatos sutrikimų Europoje. Profesorė S. Lesinskienė atkreipia dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, jog net iki 50 proc. depresijų ar kitų nerimo būsenų lieka negydytos, nes žmonės vengia kreiptis pagalbos.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Depresijos Apibrėžimas ir Požymiai
„Depresija yra psichikos sveikatos sutrikimas, kai asmuo kenčia dėl liūdnos nuotaikos, sumažėjusių interesų ir pasitenkinimo, sumažėjusios energijos, padidėjusio nuovargio, mažo aktyvumo. Jam būdingas sulėtėjęs mąstymas ir judesiai“, - teigia prof. S. Lesinskienė. Ji priduria, kad depresija yra viena labiausiai paplitusių psichikos sveikatos problemų tarp ES valstybių. PSO duomenimis, kasmet apie 25 proc. Europos piliečių kenčia nuo depresijos ar kitų nerimo būsenų.
Įtakos gali turėti ir metų laikų pokyčiai, neretai rudenį žmones pradeda kamuoti blogesnė nuotaika, kyla niūrių minčių. Yra nustatyti tarptautiniai depresijos diagnostikos kriterijai - pagal klinikinį pasireiškimą depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis, sunkus. Dalis žmonių kenčia nuo lėtinės depresijos, kuri gali tęstis jau nebe mėnesiais, o metais. Mokslininkė pabrėžia, kad gana sunku nustatyti, kada depresija prasideda ir kada baigiasi. Vis dažniau kalbama apie depresijos spektrą, kuris apima ir labai sunkius, ir gana lengvai išreikštus depresijos pasireiškimo atvejus.
Depresija ir Pandemija
Netikėtai prasidėjusi koronaviruso pandemija taip pat turėjo įtakos žmonių savijautai. Prof. S. Lesinskienė sako, kad pats žodis „depresija“ į mūsų kasdieninį žodyną yra įėjęs gana aktyviai ir dažnai taikomas ne vien ligai, sutrikimui apibūdinti: „Žmonės šią būseną dar apibūdina kaip duobę, taip išreikšdami nuotaikos, gyvybinių galių sumažėjimą. Specialistė taip pat pabrėžia, kad populiarioji depresijos diagnostika neretai būna labai supaprastinta: „Šiuo metu yra sukurta įvairiausių depresijos klausimynų. Bet jie dažniausiai yra skirti atrankai, o ne diagnostikai. Vien iš užpildytos depresijos skalės rezultatų negalima teigti, kad žmogus serga depresija.“
Vaikų ir Paauglių Depresija
Kalbėdama apie vaikų ir paauglių depresijas, profesorė pažymi, kad ilgą laiką buvo manyta, jog vaikai depresija neserga, nes jų psichika dar nėra pakankamai išsivysčiusi patirti ir išgyventi depresines būsenas, o paaugliams yra natūralu būti kažkiek „depresiškiems“. „Dažnai kyla klausimas, ar ilgesnį laiką liūdnas vaikas mūsų visuomenėje yra normalu ir įprasta. Daugumoje šalių vyrauja požiūris, kad vaikas turi būti laimingas, džiaugsmingas ir mėgautis savo vaikyste, o suaugusieji yra atsakingi už tai, kad sudarytų tam sąlygas. Taigi, kai matome liūdnus vaikus, o jų yra daug, kyla natūralus klausimas: su kuo yra blogai - su vaiku ar su jo aplinka?“, - klausia S. Lesinskienė.
Įdomu tai, kad nagrinėjant klinikinių tyrimų duomenis nustatytas somatinių nusiskundimų ir psichikos sutrikimų ryšys. Be to, depresija labai dažnai pasireiškia kartu su nerimo, įkyrumo, elgesio, aktyvumo ir dėmesio, specifiniais mokymosi raidos ir autizmo spektro sutrikimais (iki 90 proc. atvejų).
Taip pat skaitykite: Vidinis pasaulis
Vis dėlto į dažniausiai iki šiol užduodamą klausimą - kiek ir kaip reikia būti liūdnam, kad tai iš tiesų būtų įvardijama kaip depresija - atsakyti sunku. Anot specialistų, svarbiausia įvertinti, ar jaučiami būdingi simptomai ar vadinamasis depresyvumas trukdo žmogui adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje pagal savo amžių. Jei trukdo - tuomet tai įvardijama ir diagnozuojama kaip sutrikimas.
„Kad kiekvieno žmogaus išgyvenamas liūdesys neprislėgtų ilgam ir sunkiai, Europos depresijos dieną norisi palinkėti visiems būti atidiems ir supratingiems tiek savo, tiek ir aplinkinių jausmams, skirti dėmesio psichikos sveikatai, jos pažinimui ir stiprinimui“, - užbaigia pokalbį prof. S. Lesinskienė.
Asociacinė Psichologija: Trumpa Apžvalga
Viena svarbiausių psichologijos krypčių, teigianti, kad psichinių procesų dinamiką lemia asociacija. Pirmasis asociacinės psichologijos teiginius suformulavo Aristotelis: vaizdiniai, atsirandantys be aiškios išorinės priežasties, yra asociacijų padarinys. XVII a. anglų filosofai T. Hobsas ir Dž. Lokas, remdamiesi šia idėja, sukūrė mechanistinę deterministinę psichikos teoriją. Ši teorija aiškina, kad organizmas yra tarsi mašina, fiksuojanti išorinių poveikių pėdsakus; vieno pėdsako atnaujinimas automatiškai aktualizuoja kitą. XVIII a. mokslininkai idėjų asociacijos principą pradėjo taikyti visai psichikai, tačiau jis buvo traktuojamas įvairiai: anglų filosofai Dž. Berklis ir D. Hiumas aiškino, kad idėjų asociacijos - tai fenomenų sąsaja žmogaus sąmonėje, o D. Hartlis sukūrė materialistinę asociacinę psichologiją. XIX a. pradžioje buvo sukurta koncepcijų, kurios asociaciją atsiejo nuo jos kūniškojo substrato ir laikė imanentiniu sąmonės principu (T. Braunas, Dž. Milis, Dž. S. Milis, D. Britanija). Įsigalėjo pažiūra, kad psichika (manoma, kad ji tas pat, kas introspektyviai suvokta sąmonė) susidedanti iš elementų - paprasčiausių pojūčių; elementai yra pirminiai, o sudėtingi psichikos dariniai (vaizdiniai, mintys, jausmai) - antriniai ir kyla iš asociacijų. Asociacijų susidarymo sąlyga yra dviejų psichinių procesų gretimumas. Asociacijos įsitvirtinta, jei asocijuojami elementai yra ryškūs ir asociacijos dažnai kartojasi. Vėliau asociacinė psichologija pradėjo vadovautis biologijos ir neurofiziologijos tyrimų duomenimis. Vokiečių fiziologas H. Helmholcas naująja asociacijos samprata grindė jutimo organų tyrimus, Č. Darvinas (D. Britanija) - emocijų, I. Sečenovas (Rusija) - galvos smegenų refleksų. Evoliucionistas H. Spenseris (D. Britanija) į asociacinės psichologijos problematiką įtraukė psichikos filogenezės problemą ir padarė svarbią išvadą, kad elgesyje reiškiasi adaptacinė psichikos funkcija. Paskutiniaisiais XIX a. dešimtmečiais buvo nemaža tiriamos asociacijų susidarymo ir aktualizavimo prielaidos (H. Ebinghauzas, G. E. Miuleris). Rusų fiziologas I. Pavlovas perėmė deterministinius asociacinės psichologijos elementus ir transformavęs panaudojo sąlyginių refleksų teorijoje. Kai kuriais asociacinės psichologijos teiginiais rėmėsi JAV bihevioristai.
Kiti Svarbūs Aspektai
Pavojai Internete
Pasak specialistės, kompiuteriai ir internetas atveria duris ne tik naujoms galimybėms, bet ir nusikalstamai veiklai, įvairiems sukčiams. Bene pažeidžiamiausia grupė internete yra būtent ankstyvieji paaugliai - 13 ar 14 metų. Technologijos vystosi taip sparčiai, kad visuomenė nespėja reaguoti ir nėra pakankamai budri pavojams.
„Ir tėvai turėtų tuo rūpintis, ir prevencinė veikla jaunimui bei paaugliams turėtų vykti. Bet ji nevyksta, nes niekas taip greitai neatpažįsta tų pavojų ar jų neįvertina. Pavyzdžiui, mokiniai mokykloje turėtų būti supažindami su visais pavojais, kurie tyko internete, jiems turėtų būti patariama, kaip bendrauti. „Šį kartą tai iš tiesų buvo 14-metis berniukas. Bet juk lygiai taip pat galėjo būti ir koks nors suaugęs vyras“, - teigia S. Lesinskienė.
Kartų Skirtumai ir Moralės Normos
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad skirtumai tarp paauglių kartų labai ryškūs, net jei jas skiria tik 5 ar 10 metų. Paaugliai vis jaunesni nori išbandyti įvairias pagundas - alkoholį, cigaretes, lytinius santykius. „Tai, ką mes savo jaunystėje darydavome būdami 16-17 metų, jie dabar daro 12-14 metų. Keičiasi ir bendrosios moralinės normos“, - sako psichiatrė.
Agresija ir Bendravimo Įgūdžių Stoka
Dar vienas aspektas - pats tarp paauglių kilęs konfliktas. Teigiama, kad berniukas mergaitę mušė, smaugė, numovė džinsus. „Vyksta tyrimas, dar bus nustatytos tikslesnės įvykio aplinkybės, bet nerimą kelia pats faktas, kad 14-metis, jeigu jam kažkas nepavyko, iš karto puola į agresyvumą. Kyla klausimas, kiek du jauni žmonės gali susikalbėti tarpusavyje tada, kai nesutaria. Matome labai liūdną pavyzdį, kad jie to nemoka. Čia jau galbūt matyčiau kompiuterinių žaidimų pavojų: jeigu kas nors nepavyksta, tai gali trenkti, mušti, užmušti, keršyti su tokiomis baisiomis pasekmėmis“, - svarsto S. Lesinskienė.
Psichoterapeutės teigimu, tai visos visuomenės problema - etinis, dvasinis pakrikimas: „Jeigu jis yra labai gilus, po kelerių metų matysime labai liūdnas pasekmės visuomenėje.“
Visuomenės Vaidmuo Apsaugant Paauglius
Anot specialistės, patiklumas, nuotykių troškimas, noras turėti kuo daugiau draugų yra ankstyvųjų paauglių amžiaus ypatumas. Todėl juos sergėti turėtų ir tėvai, ir vyresni broliai bei seserys, ir netgi draugai tarpusavyje. „Čia gal linkėjimas būtų visai visuomenei susimąstyti ir pasižiūrėti, kiek paaugliai bendrauja gyvai, kiek internetu ir kiek suaugusieji susigaudo, su kuo jie bendrauja, kaip bendrauja, kas juos domina, kad jie dalytųsi. Kita vertus, vien šeimoje vaikų neapsaugosi. Jie neauga tik šeimoje - išeina į darželį ar mokyklą“, - teigia S. Lesinskienė.
Pasiruošimas Mokslo Metams: Psichologiniai Aspektai
Baigiantis vasarai kyla klausimas, kaip geriau pasiruošti mokyklai, pereiti prie rudeninio mokslo metų režimo. Gydytoja S. Lesinskienė primena, kad tam yra keli būdai: ...
| Terapijos Būdas | Aprašymas | Nauda |
|---|---|---|
| Trumpalaikė kognityvinė elgesio terapija | Orientuota į specifinių simptomų palengvinimą, nagrinėjant mąstymą ir elgseną. | Greitas simptomų mažinimas, konkrečių problemų sprendimas. |
| Tarpasmeninė psichoterapija | Giluminis emocinių santykių analizavimas su psichoterapeutu ir kitais asmenimis. | Ankstyvųjų prieraišumų išgyvenimas, naujų santykių kūrimas, savęs pažinimas. |
| Fizinis metodas | Mankšta, mitybos gerinimas, akupresūra, žolelės, masažas, joga, medikamentai. | Kūno ir psichikos būklės gerinimas, streso mažinimas, energijos didinimas. |
| Dvasiniai metodai | Nematerialaus esybės ir pasaulio tyrinėjimas, malda, meditacija, dvasinės praktikos. | Prasmės ir tikslo paieška, vilties suteikimas, sužeidimų gydymas, ryšio su kažkuo didesniu patyrimas. |