Ką daryti, jei darbuotojas suserga atostogų metu? Ar galima atšaukti atostogas ir kaip tai veikia ligos išmokas? Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus.
Vilnietis Arvydas (vardas pakeistas) pasiskundė, kad susirgo antrą savo atostogų dieną ir nežino, ką tokiu atveju daryti. „Ar man verta kreiptis į gydytoją, prašyti biuletenio? Ar tuomet mano atostogos „atsišauks“, o gal vis tiek susinaudos? Ir ar galėčiau pasiėmęs biuletenį vis tiek įgyvendinti savo atostogų planus? Nes, kiek žinau, biuletenio metu atostogauti negalima, bet kaip yra, jei aš jau esu atostogose? Ir ar sergant apskritai kaupiasi atostogos?“ - teiravosi skaitytojas.
Ką daryti, jei darbuotojas suserga atostogų metu?
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) aiškinimu, jei darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, bet pasveiksta atostogų metu, jos yra pradedamos iškart po to, kai baigiasi biuletenis. Pvz., jeigu atostogos buvo numatytos nuo lapkričio 4 d. iki 15 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas suserga ir tęsia nedarbingumą iki lapkričio 7 d., jo atostogų pradžia laikoma lapkričio 8 d. d. O dėl likusių neišnaudotų 4 d. d. darbuotojas ir darbdavys jau turi tartis iš naujo.
Jeigu asmuo praserga visą atostogų laikotarpį, nepanaudotos kasmetinės atostogos darbuotojui turi būti suteikiamos kitu šalių sutartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Arba darbuotojo prašymu neišnaudotų atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.
Ar sergant darbuotojams kaupiasi atostogos?
VDI aiškino, kad į darbo metus, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos, įskaitomos ir tos darbo dienos, kuriomis darbuotojas nedirbo dėl laikino nedarbingumo ar sergančių šeimos narių slaugymo. Inspekcijos atstovai išskyrė, kad atostogos kaupiasi ne tik dirbant ar sergant - į darbo dienų skaičių įskaitoma:
Taip pat skaitykite: Lietuvos senatvės pensijos dydis
- Faktiškai dirbtos darbo dienos ir darbo laikas;
- Darbo dienos komandiruotėje;
- Darbo dienos, kuriomis nedirbta dėl darbuotojo laikinojo nedarbingumo, sergančių šeimos narių slaugymo, kasmetinių, pailgintų, papildomų atostogų, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, mokymosi atostogų;
- Darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu suteiktos nemokamos iki 10 d. d. trukmės per metus atostogos;
- Kūrybinės atostogos šalių susitarimu arba, jei tai numatyta darbo teisės normose;
- Teisėto streiko laikas;
- Priverstinės pravaikštos laikas;
- Laikas visuomeninėms valstybinėms, piliečio ar kitoms pareigoms vykdyti;
- Papildomas poilsio laikas darbuotojams, auginantiems vaikus;
- Laikas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų pareigų vykdymui, laikas jų mokymui ir švietimui;
- Kiti įstatymų nustatyti laikotarpiai.
O, pvz., darbuotojo pravaikštos ar nemokamos atostogos, viršijančios 10 d. d., kasmetinių atostogų nekaupia.
Ligos išmoka ir nedarbingumo kontrolė
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad nedarbingumo metu asmeniui yra draudžiama dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Biuletenio metu taip pat draudžiama vartoti alkoholį ar kitas toksines, psichotropines medžiagas ir elgtis taip, kad žmogaus veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę.
Taigi nesvarbu, ar tuo metu turėjo būti darbuotojo atostogos - jei jis kreipėsi į gydytoją ir jam buvo suteiktas nedarbingumas, atostogos nusikelia, o žmogus turi likti namuose ir sveikti.
M. Kozič įspėja, kad „Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus.
„Išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama. Jei nustatoma, kad ligos išmokos mokėjimo metu buvo pažeistos taisyklės, ligos išmoką reikia grąžinti“, - aiškino patarėja.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos už reabilitaciją
Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Maldutytė visų pirma pabrėžė, kad darbuotojui nuolat sergant darbdavys pirmiausia turėtų su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl tai vyksta - galbūt asmuo tikrai turi rimtų sveikatos problemų.
Vis tik ji pridūrė - jei atrodo, kad darbuotojas biuleteniais piktnaudžiauja, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“.
M. Kozič primena, kad ligos išmoką už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Ji nurodė, kad 2 pirmas ligos dienas nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą - už jas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.
Nuo 3 laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“, tačiau tokiu atveju reikia būti apdraustam - turėti darbo ar tarnybos santykius: „Taip pat pirmajai ligos dienai reikia būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėn. (arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėn.) ligos socialinio draudimo stažą.“
Piktnaudžiavimas nedarbingumu
Atstovė atskleidė, kad 2023 m. sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo iškviesta beveik 6 tūkst. laikinai nedarbingais pripažintų žmonių. Dar 400 žmonių buvo iškviesta į Gydytojų konsultacinę komisiją gavus darbdavių ir kitų institucijų prašymus patikrinti, ar pagrįstai yra išduoti nedarbingumo pažymėjimai jų darbuotojams.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas ir viršvalandžių apmokėjimas
„Ši kontrolė yra itin efektyvi - pakvietus žmones patikrinimui, beveik 70 proc. jų sveikatos priežiūros įstaigų gydytojai pripažįsta darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tai reiškia, kad nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. 2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų. Taip pat buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos“, - vardijo „Sodros“ atstovė.
Ir pridūrė, kad dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai.
Kaip spręsti ir ką galima daryti nutikus tokiai situacijai?
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas, suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos. Jei darbuotojas susirgo atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Jei darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Jeigu darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti - kasmetinės atostogos suteikiamos kitu su darbdaviu sutartu laiku.
Jei darbuotojas suserga atostogų metu, jis gali nuspręsti, ar prašyti gydytojo išduoti laikinojo nedarbingumo pažymėjimą, ar vis tik „atostogauti“ sergant. Pasak advokatės, laikinojo nedarbingumo atveju gaunama ganėtinai nedidelė ligos išmoka, o jei darbuotojas nenori sumažinti savo pajamų, tuomet tenka išnaudoti sukauptas atostogų dienas.
Darbo kodeksas numato, jog tais atvejais, kai darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis, nes serga ir yra laikinai nedarbingas (vadinasi - gauna laikinojo nedarbingumo pažymėjimą), suteiktos kasmetinės atostogos turi būti perkeliamos.
Jei darbuotojas susirgo atostogų metu, nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais. „Darbuotojas gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų“, - sako E.Kiznė.
Kita pasitaikanti situacija - kai darbuotojas susirgo iki kasmetinių atostogų pradžios. Advokatės teigimu, tuomet kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos. Tokiu atveju kasmetinių atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Dar vienas variantas - kai darbuotojas suserga iki jam numatytų kasmetinių atostogų pradžios ir serga ilgiau negu turėjo atostogauti. Tokiu atveju kasmetinės atostogos suteikiamos kitu su darbdaviu sutartu laiku. „Galima susitarti, jog atostogos bus suteiktos netrukus po neįvykusių atostogų arba vėliau“, - patarė darbo teisės žinovė.
Pagrindiniai aspektai, susiję su atostogomis ir nedarbingumu
| Situacija | Sprendimas |
|---|---|
| Darbuotojas suserga iki atostogų | Atostogų pradžia nukeliama iki pasveikimo |
| Darbuotojas suserga atostogų metu | Nepanaudotos atostogų dienos perkeliamos |
| Darbuotojas piktnaudžiauja nedarbingumu | Darbdavys gali kreiptis į "Sodrą" |
6 būdai, kaip valdyti nuolat nedarbingus komandos narius – sumažinkite fiktyvių ligų skaičių
tags: #ar #skaiciuojamos #atostogos #turint #nedarbinguma