Profesinės reabilitacijos paslaugos Lietuvoje neįgaliesiems teikiamos jau dvylika metų. Įgyvendinant profesinės reabilitacijos programą siekiama atkurti neįgalaus asmens darbingumą, profesinę kompetenciją bei pajėgumą dalyvauti darbo rinkoje ir sugrįžti į visavertį gyvenimą. Ilgametė praktika parodė profesinės reabilitacijos paslaugų reikalingumą siekiant neįgalių asmenų integracijos darbo rinkoje. Šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikia 16 profesinės reabilitacijos centrų ir jų filialų, išsidėsčiusių įvairiuose Lietuvos miestuose. Pastaraisiais metais profesinės reabilitacijos dalyvių skaičius nuolat augo. 2017 metais programoje dalyvavo daugiau kaip 1200 asmenų, iš jų daugiau kaip 62 proc.
Profesinės reabilitacijos programos įgyvendinimas ir perspektyvos buvo aptartos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotoje diskusijoje. Tai jau antra tokia diskusija, kurią organizuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Lietuvos darbo birža. Pagrindinis šių diskusijų tikslas - aptarti aktualias profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems problemas bei numatomus profesinės reabilitacijos programos pokyčius. Diskusijoje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos darbo biržos ir Neįgaliųjų reikalų departamento atstovai.
Profesinės reabilitacijos problemos ir sprendimai
Vertindami profesinės reabilitacijos programos efektyvumą, Lietuvos darbo biržos specialistai atkreipė dėmesį ir į problemas, kurios iškilo įgyvendinant šią programą. Dažnai neįgalaus asmens profesinės reabilitacijos poreikis nustatomas pernelyg formaliai, skiriama per mažai laiko jo profesiniams gebėjimams įvertinti, asmens individualaus pasirinkimo galimybės yra nepakankamos, nes teikiamų mokymo programų įvairovė profesinės reabilitacijos paslaugų įstaigose yra ribota. Pastebima, kad profesinės reabilitacijos programą baigusių dalyvių, kurie darbo rinkoje išsilaikė 12 mėnesių, kiekvienais metais mažėja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai parengė ir pristatė neįgaliųjų profesinės reabilitacijos programos tobulinimo viziją. Planuojama, kad darbą pradėsiančiai Užimtumo tarnybai bus perduotos profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo organizavimo funkcijos, kurias dabar vykdo Lietuvos darbo birža. Siekiama, kad visa profesinės reabilitacijos paslaugų sistema taptų patogesnė ir aiškesnė šias paslaugas gaunantiems žmonėms ir kad kuo daugiau paslaugų būtų teikiama Užimtumo tarnyboje. Užimtumo tarnybos specialistai atliks pageidaujančių gauti profesinės reabilitacijos paslaugas asmenų įsidarbinimo galimybių vertinimą, nustatys profesinės reabilitacijos poreikį bei sudarys individualų užimtumo veiklos planą.
Tikimasi, kad kuriama sistema leis lanksčiau suplanuoti asmeniui teikiamas profesinės reabilitacijos paslaugas. Negalią turinčiam žmogui bus sudaroma galimybė pasirinkti ir siūloma dalyvauti tik tose profesinės reabilitacijos priemonėse, kurios atitinka jo poreikius. Kurdami naują profesinės reabilitacijos paslaugų modelį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Lietuvos darbo biržos specialistai glaudžiai bendradarbiauja su šiuo metu profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančiomis įstaigomis bei neįgaliuosius vienijančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis.
Taip pat skaitykite: Bendradarbiavimas su vaikų dienos centrais
Penki profesinės reabilitacijos centrai, remdamiesi užsienio partnerių ir darbo teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas Lietuvoje gerąja patirtimi, paruošė ir pristatė siūlomus profesinės reabilitacijos paslaugų modelius. Viešosios įstaigos „Valakupių reabilitacijos centras“ specialistų nuomone, turi būti atskirtos asmens profesinės reabilitacijos poreikio vertinimo ir profesinių įgūdžių atkūrimo arba profesinio mokymo paslaugos. VšĮ „Rastis“ atstovė pastebėjo, kad teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas asmenims su proto ir psichikos negalia labai pasiteisina apmokymas darbo vietoje. Siūloma įvesti darbdaviams privalomas neįgalių darbuotojų kvotas.
Lietuvos neįgaliųjų forumo direktorė Henrika Varnienė akcentavo, kad neįgaliųjų perkvalifikavimas ir profesinis mokymas turėtų vykti bendrose mokymo įstaigose. „Mūsų nuomone, švietimo įstaigose turėtų būti didesnis, platesnis mokymo programų pritaikomumas. Švietimo įstaigos turėtų parengti savo specialistus ir adaptuoti mokymo programas įvairių žmonių grupių mokymui,“ - teigė H. Varnienė.
Apibendrindama diskusiją Lietuvos darbo biržos direktorė Ligita Valalytė akcentavo, kad visų profesinės reabilitacijos centrų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų pateiktos įžvalgos yra svarbios ir naudingos. Tikimasi, kad ilgametę patirtį profesinės reabilitacijos paslaugų srityje sukaupusios įstaigos aktyviai dalyvaus naujo profesinės reabilitacijos paslaugų sistemos modelio kūrimo etape.
VšĮ Valakupių reabilitacijos centrui nuo 2010 m. suteiktas profesinės reabilitacijos metodinio centro statutas. Metodinio centro tikslas - tobulinti profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems sistemą šalyje ir gerinti šių paslaugų kokybę.
Metodinio centro veikla:
- Suorganizuota daugiau nei 40 kvalifikacijos tobulinimo mokymų, kurių metu kvalifikaciją patobulino daugiau nei 850 specialistų iš visų profesinės reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Lietuvos užimtumo tarnybos ir kt. įstaigų, dirbančių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos srityje.
- Atlikta daugiau nei 15 tyrimų ir analizių apie Europos šalių patirtis teikiant profesinės reabilitacijos paslaugas neįgaliesiems, neįgaliųjų motyvaciją dirbti, baigusių profesinę reabilitaciją neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje ir įdarbinimo efektyvumą, profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo situaciją ir rezultatus.
- 2011 - 2016 m. - nuolat analizuota užsienio šalių geroji patirtis, jų taikomi pažangiausi profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems metodai.
- 2018 m. - parengta daugiau nei 35 straipsniai ir informaciniai pranešimai apie profesinės reabilitacijos paslaugų teikimo neįgaliesiems kokybės gerinimą ir sistemos tobulinimą, kurie buvo publikuoti nacionaliniuose leidiniuose, internete ir kt. masinės informacijos priemonėse bei parengtas ir išleistas 5000 vnt.
Šios priemonės prisidėjo prie profesinės reabilitacijos paslaugų kokybės augimo ir geresnių neįgaliųjų užimtumo rezultatų Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Lietuvos atvejo vadybos analizė
Taip pat skaitykite: Mokytojo ir socialinio pedagogo sąveika
tags: #bendradarbiavimas #tarp #instituciju #profesineje #reabilitacijoje