Atvejo vadyba - tai struktūrizuotas procesas, grindžiamas įvairių specialistų tarpusavio bendradarbiavimu, kurio metu siekiama užtikrinti koordinuotą pagalbą, atitinkančią vaiko ir jo šeimos poreikius. Lietuvoje atvejo vadybos metodas, kaip įrankis sprendžiant vaikų gerovės ir saugumo užtikrinimo klausimą, pradėtas taikyti nuo 2018 m. liepos mėnesio.
Atkreiptinas dėmesys, kad atvejo vadybos procesas apima visapusišką šeimos situacijos analizę. Atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į atliktus socialinės rizikos veiksnių bei vaiko ir šeimos stiprybių vertinimus, organizuoja ir koordinuoja pagalbą vaikui ir jo šeimai. Šeimos, kurioms inicijuojamas atvejo vadybos procesas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų, dažniausiai susiduria su įvairiomis socialinėmis situacijomis, tokiomis kaip: smurtas artimoje aplinkoje, tėvų psichotropinių medžiagų vartojimas, vaikų psichotropinių medžiagų vartojimas, vaikų nepriežiūra, vaikui kylančiais sunkumais ugdymo įstaigoje, vaiko ugdymo įstaigos nelankymas, tėvystės įgūdžių ir socialinių įgūdžių stoka, skyrybos, šeimos finansiniais sunkumais ir kitais atvejais.
Efektyviam šio proceso įgyvendinimui būtinas nuolatinis atvejo vadybininko bendradarbiavimas su:
- Vaiko teisių apsaugos specialistais
- Medikais
- Priklausomybių konsultantais
- Policijos pareigūnais
- Ugdymo įstaigų pedagogais bei specialistais
- Socialiniais darbuotojais
- Psichologais
- Nevyriausybinių organizacijų specialistais
- Savivaldybės specialistais
- Reabilitacijų centrų darbuotojais ir kt.
Atvejo vadybininkas turi bendradarbiauti su kitų įstaigų specialistais siekiant padėti šeimai pasiekti teigiamų pokyčių, kad būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai. Atkreiptinas dėmesys, kad atvejo vadybininkas yra tarpininkas tarp paslaugų gavėjo ir įvairių institucijų specialistų. Jo funkcijos apima poreikių vertinimą, informacijos rinkimą, paslaugų planavimą, koordinavimą, stebėseną bei bendradarbiavimą su specialistais teikiančiais paslaugas vaikui ir jo šeimai.
Remiantis Austin (2008), efektyvus atvejo vadybininko darbas grindžiamas individualizuotu požiūriu, nuoseklumu ir tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Sėkmingas atvejo vadybininko darbas priklauso nuo jo kaip specialisto gebėjimo bendradarbiauti su kitų įstaigų specialistais. Atvejo vadybininko bendradarbiavimas su kitų įstaigų specialistais yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti paslaugų gavėjams prieinamas ir kokybiškas paslaugas. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas leidžia sukurti integruotą, holistinį pagalbos modelį, mažina paslaugų dubliavimą ir stiprina socialinį teisingumą.
Taip pat skaitykite: Bendradarbiavimas su vaikų dienos centrais
Papildomai pabrėžtina, kad atvejo vadybininko veikla grindžiama glaudžiu bendradarbiavimu su įvairių sričių specialistais, tiesiogiai prisideda prie paslaugų prieinamumo. Dažnai šeimoms, susiduriančioms su socialinėmis, psichologinėmis ar ugdymo įstaigose kylančiomis problemomis, vienos institucijos pagalbos nepakanka, todėl tik koordinuotas kelių įstaigų įtraukimas leidžia pasiekti efektyvių rezultatų.
Pavyzdžiui, mokykloje pastebėjus vaiko elgesio sunkumus, atvejo vadybininkas inicijuoja susitikimą su klasių auklėtoju, socialiniu pedagogu ir psichologu, kartu įtraukiant vaiko tėvus bei socialinių paslaugų centro socialinį darbuotoją. Tokiu būdu sudaromas aiškus pagalbos planas, apimantis mokymosi sunkumų sprendimą, psichologinę paramą ir šeimos konsultacijas. Kitu atveju, kai šeima susiduria su priklausomybių problema, atvejo vadybininkas koordinuoja bendradarbiavimą tarp priklausomybės ligų centro, vaiko teisių apsaugos tarnybos, psichologų, socialinių darbuotojų ir kt. specialistų, kad būtų užtikrintas tiek gydymas, tiek reikalinga pagalba vaikams. Tokie praktiniai pavyzdžiai parodo, kad atvejo vadybininko darbas yra ne tik koordinacinis, bet ir jungiantis skirtingas pagalbos grandis į vieną sistemą.
Atvejo vadybos tikslai ir procesas
Pirmojo susitikimo su asmeniu metu, atvejo vadybininkas paaiškina apie atvejo vadybos modelio taikymo tikslus, procesą, pateikia bei surenka informaciją apie subjektus, galimai dalyvausiančius modelio taikyme bei jų artimus asmenis, jų kontaktus, pildomas Šeimos aplankymo aktas. Asmeniui, pasirašiusiam Sutikimą, užpildomas Kompleksinių asmens poreikių vertinimo klausimynas. Klausimyno pildymo trukmę nusprendžia atvejo vadybininkas, atsižvelgdamas į individualią asmens situaciją (reikiamą laiką užmezgant ryšį su asmeniu, jo socialine aplinka, Paslaugų teikėjais, kitos informacijos rinkimą ir pan.).
Tais atvejais, kai atvejo vadybininkas identifikuoja, kad savivaldybėje nėra Paslaugų teikėjų Asmens individualių pagalbos ir paslaugų poreikių tenkinimui, jis per 10 d. d. Atvejo komanda turi teikti siūlymus, kaip šalinti kliūtis Asmens individualių pagalbos ir paslaugų poreikių užtikrinimui. Atvejo vadybininkas, įvertinęs, kad mėnesio laikotarpyje nuo kreipimosi į Paslaugų teikėją (-us) Asmens situacija nesprendžiama, per 10 d. d. vėl inicijuoja Atvejo komandos susitikimą, į kurį kviečiami atsakingų įstaigų ir organizacijų atstovai.
Į Atvejo komandos susitikimą taip pat gali būti kviečiami seniūnai, socialinio darbo organizatoriai, Užimtumo tarnybos atstovai, vietos bendruomenės nariai, Paslaugų teikėjų atstovai, kiti asmenys, susiję su konkrečiu nagrinėjamu atveju. Esant sudėtingų situacijų sprendimui, atvejo vadybininkas į Atvejo komandos susitikimą gali kviesti regioną koordinuojantį pertvarkos ekspertą (tinklaveikos specialistą). Atvejo vadybininkas rengia, apibendrina ir susistemina informaciją apie savivaldybėje veikiančias įstaigas, organizacijas, teikiančias paslaugas (įskaitant socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros, švietimo, teisines ir kt.
Taip pat skaitykite: Lietuvos reabilitacijos sistemos analizė
Vienas atvejo vadybininkas vienu metu dirba vidutiniškai su 20 asmenų, kuriems nustatytas 0-55 proc. dalyvumo lygis arba (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis.
Efektyvus bendradarbiavimas tarp specialistų ir institucijų yra svarbus elementas pasiekti atvejo vadybos tikslui - suteikti pagalbą vaikui ir jo šeimai sprendžiant iškilusias problemas, kad būtų užtikrinta vaiko gerovė ir saugumas.
Iššūkiai ir problemos bendradarbiaujant
Negalime sakyti, kad bendradarbiavimas nevyksta, jis tikrai vyksta, tačiau ne tiek pakankamai efektyviai, kad jaustume stiprų poveikį atvejo vadybos procesui. Kartais stebimas specialistų nenoras įsitraukti sudarant pagalbos plano veiksmus, tikimasi, kad šeimos ar vaiko situacija bus išspręsta be mano, kaip specialisto ar pagalbos šaltinio, įsitraukimo.
Kalbant apie keitimąsi informacija tarp specialistų, vis dar turime šioje vietoje problemą, kad stokojame informacijos vykdydami atvejo vadybos procesą. Į išsiųstas užklausas ne visada gauname atsakymą laiku, trūksta informatyvumo gaunamuose raštuose / atsakymuose.
Akcentuotina sudėtinga situacija įgyvendinant Atvejo vadybos metodą vadovaujantis Atvejo vadybos tvarkos aprašu, kai tėvai skiriasi ir konfliktuoja tarpusavyje spręsdami su vaiku susijusius klausimus. Tikrai neužtenka, kad pirmajame šeimos atvejo nagrinėjimo posėdyje dalyvautų bent vienas iš tėvų, o po to sekančiuose posėdžiuose galėtų visai nedalyvauti. Praktika rodo, kad tokiais atvejais reikalingi dalyvaujantys abu tėvai, nes, kaip teisiniai atstovai, jie abu atsakingi už vaiko saugumą ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Mokytojo ir socialinio pedagogo sąveika
Reikalinga specialistui dirbti su abiem tėvais kartu, kad būtų užmegztas dialogas tarp tėvų sprendžiant su vaiku susijusius klausimus. Šioje vietoje vis dar laukiame pagalbos, tikimės, kad turėsime paslaugų paketą, taip pat ir Atvejo vadybos tvarkos aprašo ir (ar) kito teisės akto reglamentuojančio vaiko saugumą ir gerovę pakeitimus, kurie įpareigotų besiskiriančius ir tarpusavyje konfliktuojančius tėvus besąlygiškai priimti siūlomą paslaugų paketą.
Nesikratome atsakomybės dėl paslaugų gavėjo motyvavimo priimti vieną ar kitą paslaugą, pagalbos būdą. Atvejo vadybos proceso metu pastebimas momentas, kad specialistai vieni iš kitų tikisi, jog kažkas kitas motyvuos asmenį (šeimą) priimti siūlomą pagalbą bei siekti teigiamų pokyčių.
Šioje situacijoje labai svarbiu aspektu tampa kitų specialistų palaikymas, atvejo vadybininko nenuvertinimas ar supergalių jam nepriskyrimas. Kolegų ir partnerių pagarba vienas kitam, jų veiksmų komentavimas gerąja prasme, žinojimas kokias funkcijas atlieka kolega ar partneris galėtų padėti efektyvesniam atvejo vadybos metodo, kaip įrankio užtikrinant vaikų gerovę ir saugumą, vykdymui.
Taip pat pastebime, kad laikas, reikalingas atvejo vadybos procesui, kurio metu būtų galima išspręsti iškilusias problemas šeimoje ir suteikti reikalingą pagalbą vaikui ir jo šeimai, yra labai individualus. Svarbu ir reikalinga atsižvelgti į kiekvieno asmens (šeimos) individualius poreikius.
Bandomas išskirti optimaliausias laikas - iki vienerių metų, tačiau turime nemažai atvejų, kuriems atvejo vadyba taikoma daugiau nei vienerius metus, o išsitęsusio proceso priežastis galima įvardinti kaip netinkamai parinktos pagalbos priemonės ir nemotyvuoti paslaugų gavėjai.
Atvejo vadybininkė pabrėžė, kad atvejo vadyba - tai ne „standartinė“ socialinė pagalba, o į asmenį orientuotas procesas, kuris reikalauja glaudaus bendradarbiavimo su įvairiomis institucijomis. Todėl šiame procese neišvengiamai susiduriama ir su iššūkiais, tokiais kaip sunkumai bendradarbiaujant su sveikatos priežiūros institucijomis ar klientų nenoras vartoti vaistus. Atvejo vadybos efektyvumą taip pat lemia vadybininko gebėjimas tiesiogiai dalyvauti socialinių paslaugų administravimo procese, bendradarbiauti su įvairiais specialistais bei bendruomene.
Organizacija „Šiaurės Lietuvos kolegija“, Klaipėdos mieste 2023 m. pradėjusi teikti Užimtumo didinimo programos Priemonės „Atvejo vadyba“ paslaugas, 2024 m. tęsė jų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad vienam 2024 m. Priemonės „Atvejo vadyba“ dalyviui buvo aktualu spręsti vidutiniškai po 2-3 įsidarbinimą ribojančias kliūtis - būtent į jų mažinimą bei sprendimą buvo orientuotas organizacijos atvejo vadybininkų darbas ir teikiamos paslaugos. Per 2024 m. priemonės „Atvejo vadyba“ dalyviams suteikta 2464 val. įsidarbinimo kliūtis padedančių šalinti paslaugų. Iš jų 2330 val. arba 95 proc. suteikta individualių konsultacijų ir 132 val. arba 5 proc. grupinių paslaugų.
Per 2024 m. Daugiausiai asmenų padėta spręsti įsidarbinimą ribojančias kliūtis, susijusias su socialinių įgūdžių ir (ar) motyvacijos dirbti stoka (91 proc. dalyvių). Taip pat nemažai dalyvių buvo aktuali priklausomybių problema (30 proc. dalyvių). Skolų bei įsiskolinimų antstoliams, apriboto disponavimo piniginėmis lėšomis kliūtis nustatyta 26 proc. dalyvių, o 17 proc. dalyvių įsidarbinimo galimybes ribojo tai, jog asmuo turi prižiūrėti ir/ar saugyti šeimos narį ar kartu gyvenantį asmenį. Be to, net 45 proc. visų dalyvių darbo bei įsidarbinimo galimybes ribojo fizinės ar psichinės sveikatos problemos, įvairūs sveikatos negalavimai.
Justina Antanina Balčiūnaitė, Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento vyriausioji specialistė, savo pranešime „Atvejo vadyba Užimtumo tarnyboje: tiltai į darbo rinką“ nagrinėjo, kaip individualizuota pagalba ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas gali padėti žmonėms su negalia sėkmingai įsitraukti į darbo rinką. Ši tema ypač aktuali, nes Lietuvoje darbą turi tik apie 29 proc. darbingo amžiaus žmonių su negalia.
Diskriminacija darbo rinkoje vis dar gana didelė: darbdaviai dažnai turi išankstinių nuostatų, manydami, kad žmonės su negalia dirba lėčiau, prasčiau prisitaiko prie pokyčių ar dažniau serga. Kai kurie darbdaviai nenori įdarbinti žmonių su negalia, nes bijo, kad teks pritaikyti darbo vietą ar susidurti su sudėtingomis darbo santykių nutraukimo procedūromis. Taip pat, nemaža dalis asmenų su negalia neturi profesinio išsilavinimo arba jų įgyta kvalifikacija nebėra paklausi darbo rinkoje.
Ji pabrėžė, kad darbo neturėjimas dažnai nėra negalios padarinys - tai visuomenės nesukurtų sąlygų problema. „Į mus [Užimtumo tarnybą] kreipiasi žmonės su tikslu įsidarbinti, kiti nežino, ko nori. Mažas išsilavinimas ir kvalifikacijos stoka - 75,5 proc. Ilgalaikis nedarbas - net 25,1 proc.
Atvejo vadybininko atsakomybė ir iššūkiai užtikrinant vaiko teises
Šio straipsnio tikslas - atskleisti atvejo vadybininko atsakomybę ir jam kylančius iššūkius užtikrinant vaiko teises. Tyrimas remiasi atvejo vadybininkų patirtimi. Probleminiai klausimai: Kokia yra atvejo vadybininko atsakomybė siekiant užtikrinti vaiko teises? Kokie iššūkiai kyla atvejo vadybininkui bendradarbiaujant su socialiniu darbuotoju?
Straipsnyje pateikiami kokybinio tyrimo rezultatai, atskleidžiantys atvejo vadybininko atsakomybę ir iššūkius, kylančius siekiant užtikrinti vaiko teises. Tyrimu atskleista, kad atvejo vadybininkas veikia trimis kryptimis: dirba individualiai su gautu atveju, bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais, organizuoja paslaugas šeimai. Kokybinio tyrimo rezultatai atskleidė, kad kai atvejo vadybininkas imasi naujo atvejo ir veikia vienas, individualus darbas yra pirmoji atsakomybė, kurią jis prisiima. Bendradarbiaujant su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais atsiskleidžia atvejo vadybininko kaip koordinatoriaus veikla, kurioje ypač svarbus kontaktas su klientu ir nuoseklus, struktūruotas darbas, kuris reglamentuojamas teisės aktų. Organizuojant socialines paslaugas šeimai esminis akcentas išlieka atvejo vadybininko atsakomybė už teikiamų paslaugų vientisumą.
Tyrimas parodė, kad atvejo vadybininkas, teikdamas paslaugas šeimai, susiduria su trimis esminiais sunkumais, susijusiais su: 1) socialinę riziką patiriančiomis šeimomis; 2) atvejo vadybos organizavimu ir koordinavimu; 3) jo pačio psichologine savijauta. Klientų motyvacijos stoka, problemos nepripažinimas, siūlomos pagalbos nepriėmimas sukelia sunkumų, susijusių su socialinę riziką patiriančiais asmenimis. Šiuos sunkumus atvejo vadybininkui įveikti sudėtinga, nes jie susiję su klientu ir jo motyvacija.
Esminiai atvejo vadybos proceso organizavimo ir koordinavimo elementai yra nevienodas įsitraukimas, atsainus požiūris, nesidalijimas informacija, neadekvatūs lūkesčiai ir paslaugų trūkumas. Atvejo vadybininkas jaučia veiklos neapibrėžtumą, įtampą dėl nepalankios atmosferos darbe ir per didelės jam tenkančios atsakomybės. Palaikymo iš komandos narių stoka sukelia sunkumų, kurie susiję su paties atvejo vadybininko psichologine savijauta.
Empirinis tyrimas parodė, kad pagrindinė atvejo vadybininko atsakomybė yra: individualus darbas su byla, bendradarbiavimas su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais bei socialinių paslaugų organizavimas šeimai. Vykdant individualų darbą su byla, pirmoji atvejo vadybininko atsakomybė, veikiant vienam, yra susipažinti su byla, ją išanalizuoti ir nustatyti problemas remiantis dokumentais. Antroji atvejo vadybininko atsakomybė yra bendradarbiavimas su socialiniu darbuotoju ir kitais specialistais. Ši atsakomybė suvokiama kaip kontakto užmezgimas su klientu, o tolesnius atvejo vadybininko veiksmus reglamentuoja teisės aktai, nes įgyvendinamas paramos vaikui ir (ar) šeimai įvertinimas, sudaromas ir įgyvendinamas paramos planas, organizuojami atvejo vadybos posėdžiai. Įgyvendinant šią atsakomybę esminis akcentas skiriamas atvejo vadybininko šeimos stebėsenai viso paramos proceso metu ir pastangoms įtraukti kliento artimą aplinką į paramos procesą. Atvejo vadybininko koordinavimo funkcija yra neišvengiama, nes jis tampa atsakingas už į paramos procesą įtrauktų specialistų, institucijų ir socialinių darbuotojų veiklos koordinavimą, taip pat už sąveiką su socialiniu darbuotoju.
Praktiniai pavyzdžiai ir sėkmės istorijos
Toliau pateikiami keli pavyzdžiai, iliustruojantys atvejo vadybos procesą ir bendradarbiavimo svarbą:
Pavyzdys Nr. 1
Šeima iki tol socialiniams darbuotojams žinoma nebuvo, joje augo trys vaikai: du berniukai 14 m., 6 m. ir mergaitė 6 mėn. Lankantis šeimos namuose buvo pastebima, jog mama piktnaudžiauja alkoholiu, nesusitvarko su vaikais, nepalaiko emocinio ryšio, neugdo vaikų socialinių įgūdžių, daugiausiai dėmesio skiria tik mergaitės poreikiams tenkinti. 2018 m. sausio mėn. abu berniukai ir mergaitė buvo paimti iš šeimos dėl žalingo alkoholio vartojimo. Pradėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, atvejo vadybininkas kartu su socialiniu darbuotoju analizavo šeimos situaciją, vertindami pagalbos poreikį šeimai bei ieškodami šeimos stiprybių. Atvejo vadybininkė ir socialinis darbuotojas tikėdami, jog šeima turi motyvacijos dėl vaikų susigrąžinimo į šeimą, skatino klientus imtis veiksmų ir jais įrodyti, jog jie yra stiprios asmenybės.
Pavyzdys Nr. 2
2018 metais gegužės mėnesio pabaigoje apie galimą smurtą vienoje šeimoje prieš berniuką tuo metu informavo senelė. Bendradarbiaujant su mokykla ir VTAS vaikas buvo nuvežtas patikrai pas medikus, buvo rastos smurto žymės. Prasidėjus organizuoti atvejo vadybos procesą, tėvas buvo kviečiamas plano peržiūrai lapkričio mėnesį. Aš, kaip šeimos socialinė darbuotoja, žinodama visą situaciją, vis bandžiau ginti tėvą, įvardindama jo gerąsias savybes ir norą keisti situaciją. Atvejo vadybos proceso metu, šeimai vertinant pagalbos poreikį buvo tiksliai pasirinktos pagalbos priemonės, kurios buvo naudingos šeimai.
Pavyzdys Nr. 3
Šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą įtraukta 2011-04-13 dėl tėvų girtavimo ir netinkamos vaikų priežiūros. Nuo 2018-07-02 šeimai taikomas atvejo vadybos procesas. Atvejo vadybininkė bendradarbiaudama su socialine darbuotoja, dirbančia su šeima, rinko informaciją, ją sistemino ir analizavo, vertino pagalbos poreikį šeimai. Visuose trijuose pavyzdžiuose atvejo vadybininkas ir socialinis darbuotojas turėjo tikslą padėti šeimai (-oms) tokiu būdu, kad vaikai pagerėjus situacijai, galėtų grįžti namo. Tiek socialinio darbuotojo, tiek atvejo vadybininko pagrindinė vizija buvo panaši, bet jų užduotys buvo skirtingos. Dalindamiesi savo įspūdžiais apie situaciją, ieškodami stiprybių ir klausydami šeimos, jie padarė gilesnes įžvalgas apie situacijos silpnybes, stiprybes ir galimybes.
Apibendrinant, atvejo vadyba yra sudėtingas, bet labai svarbus procesas, reikalaujantis glaudaus bendradarbiavimo tarp įvairių specialistų ir institucijų. Efektyvus bendradarbiavimas, informacijos dalijimasis ir tarpusavio pasitikėjimas yra būtini siekiant užtikrinti vaiko teises ir gerovę.
tags: #bendradarbiavimas #problemos #atvejo #vadyba