Priklausomybė nuo kompiuterio: požymiai, priežastys ir gydymo būdai

Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio. Kalbėdami apie priklausomybes, dažnai pirmiausia pagalvojame apie alkoholio ir narkotikų priklausomybes.

Psichoaktyvių medžiagų įtaką žmogui galime lengviau suprasti, nes šio tipo priklausomybes dažnai galima dalinai paaiškinti - žmogus vartoja tam tikras medžiagas ir patiria jų poveikį, o tai gali lemti nekontroliuojamą elgesį, kurį lengvai dažnai apibūdiname kaip "ai tai jis vartoja narkotikus, pametęs protą jau bus". Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų.

Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Vieni tvirtina, kad tai tiesiog įprotis, kurį žmogus gali valdyti pats, o kiti teigia, kad tai liguistas potraukis, kuris apima žmogų ir gali būti įveiktas tik su profesionalų pagalba.

Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.

Šiame straipsnyje aptarsime šią problemą, jos priežastis, padarinius ir būdus, kaip ją įveikti.

Taip pat skaitykite: Vyrai ir emocinis smurtas

Priklausomybė nuo kompiuterio: Ką tai reiškia?

Priklausomybė nuo kompiuterio arba interneto yra psichologinė būsena, kurioje asmuo tampa priklausomas nuo nuolatinio kompiuterio naudojimo arba interneto naršymo. Tai gali pasireikšti įvairiomis formomis, tokiomis kaip socialinių tinklų priklausomybė, kompiuterinių žaidimų priklausomybė, nepakeliamas poreikis nuolat tikrinti el. paštą, žaisti azartinius žaidimus internete arba nuolat naršyti interneto naujienas.

Ar įmanoma susirgti nuo kompiuterinių žaidimų ir socialinių tinkų? Lietuvos psichiatrai sako, kad taip. Medicinos įstaigose jau dabar gydomi pacientai, kuriems virtualus pasaulis sukelia realias psichozes. SAM skelbia, kad nuo 2026 metų elgesio priklausomybės, įskaitant priklausomybę kompiuteriams ir socialiniams tinklams, bus oficialiai gydomos valstybinėse gydymo įstaigose.

„Praėjusią savaitę turėjau atvejį: jaunuolis tiek įsitraukė į žaidimus, kad visiškai prarado ryšį su realybe. Dėl nuolatinio žaidimo ir miego trūkumo jam išsivystė psichozė. Vaikinas nuėjo į prekybos centrą ir aplinkiniams pradėjo dalinti kompiuterius, elgėsi neadekvačiai. Tai - ne vienintelis atvejis, kai priklausomybė kompiuteriams ar socialiniams tinklams priveda prie psichozės.

Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja Marija Janulionienė pastebi, kad tokių pacientų medicinos įstaigose daugėja: „Matėme ne vieną atvejį, kaip pacientams, pervargusiems nuo nuolatinės stimuliacijos ekranais, išsivystė psichikos sutrikimai. Tokių pacientų tikrai daugėja, ypač tarp paauglių.

Problemai spręsti Lietuva imasi pokyčių. „Nuo šiol priklausomybės sąvoka bus gerokai platesnė. „Dabar oficialiai gydome tik priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų - alkoholio, narkotikų. Bet matome, kad žmonės kenčia ir nuo kitų priklausomybių. Tad pagrindinė naujovė - į gydymo standartus įtraukiamos ir elgesio priklausomybės.

Taip pat skaitykite: Kaip apsisaugoti nuo smurto

„Iki šiol priklausomybes gydė tik specializuoti centrai, tokie kaip Respublikinis priklausomybės ligų centras. Ministerija jau parengė veiksmų planą: 2025 metais vyks intensyvūs specialistų mokymai, bus formuojamos darbo grupės, rengiami gydymo protokolai.

„Reikia paruošti specialistus, sukurti bendradarbiavimo tarp įstaigų sistemą. Higienos instituto duomenimis, priklausomybės ligomis sergantys pacientai sudaro 7 procentus visų sergančiųjų psichikos ligomis.

„Problema ta, kad specializuotų centrų turime labai nedaug. Ne visuose miestuose prieinama pagalba. Be to, remiantis JAV Nacionalinio priklausomybių nuo narkotikų instituto duomenimis, apie pusė žmonių, įveikusių priklausomybę, suserga vėl.

„Labai svarbu ne tik gydyti pacientus, bet ir užtikrinti ilgalaikę, kompleksišką priežiūrą, kad žmogus su savo problema neliktų vienas. Nuo kitų metų pradžios psichikos sveikatos centrai taps pagrindinėmis priklausomybių gydymo įstaigomis.

„Žmogus, baigęs intensyvų gydymą, toliau lankysis pas specialistus. Tuo metu specializuoti priklausomybių centrai perims kitą vaidmenį - taps metodiniais vadovais. Darbo liks ir poliklinikoms.

Taip pat skaitykite: Realybė: smurtas prieš moteris Lietuvoje

„Įpročius, kaip ir iki šiol, galės padėti įveikti poliklinikų psichologai. Centro poliklinikos Psichikos sveikatos klinikos vedėja M.Janulionienė patvirtina, kad su priklausomybe ekranams medikai dirba jau ne pirmus metus. Centro poliklinikoje veikia vaikų ir paauglių dienos stacionaras, kur tokie pacientai jau gydomi kompleksiškai.

„Medikamentinis gydymas tėra sudėtinė gydymo dalis. Svarbiausia - psichoterapija, darbas su visa šeima. Konsultuojame tėvus, kaip elgtis, jei vaikas atsisako eiti miegoti be telefono ar pyksta, kai ribojamas laikas prie kompiuterio. Sudėtinga situacija būna išsiskyrusiose šeimose: kas atrodo blogai mamai, tėčiui gali atrodyti labai gerai, ir atvirkščiai.

Ji pabrėžia, kad priklausomybė ekranams - ne paprastas įprotis: „Matome, kaip vaikų ir paauglių smegenys tiesiog nebepajėgia susikaupti įprastai veiklai. Jie negali ilgą laiką išbūti be stimuliacijos, juos dažnai kankina miego sutrikimai. Pervargusios, nuolat stimuliuojamos smegenys praranda gebėjimą orientuotis realybėje, žmonės ima elgtis neadekvačiai.

„Nuo to, kaip padėsime jaunimui įveikti priklausomybes šiandien, priklausys, kokia karta užaugs rytoj.

Priklausomybė nuo pornografijos

Informacinių technologijų plėtra paskatino naujų psichikos sutrikimų (pvz., tokių, kaip priklausomybė nuo internetinių žaidimų, lošimų, pažinčių ir pan.), neturinčių griežtai nustatytų diagnostinių kriterijų ir gydymo rekomendacijų, atsiradimą. Vienas šių sutri­kimų - priklausomybė nuo pornografinių vaizdinių žiūrėjimo. Šiandien internete galima praktiškai neribotai pasiekti seksualinius stimulus. Lengvai prieinamas ir nekontroliuoja­mas seksualinių stimulų naudojimas gali keisti individo asmenybę, sukelti psichologinių ir fiziologinių pakitimų.

Priklausomybė nuo sekso (pornografijos) yra apibrėžiama kaip nesugebėjimas reguliuoti savo seksualinio elgesio, nepaisant neigiamų pada­rinių. Ši priklausomybė apima sutrikimus nuo kompulsinės masturbacijos ir pornografinių fil­mų žiūrėjimo iki kompulsinio seksualinio partne­rio apgaudinėjimo ar potraukio objekto pokyčių. Hiperseksualumo sutrikimas, apimantis proble­minį, kompulsinį pornografijos naudojimą, gali būti įtrauktas į tarptautinę ligų klasifikaciją (angl.

Tyrimai rodo, kad 17 proc. žmonių, žiūrinčių pornografinio turinio medžiagą, atitinka proble­minio seksualinio kompulsyvumo kriterijus. 2011 m. Švedijoje atliktame tyrime dalyvavo 1913 jau­nesnio amžiaus vyriškos ir moteriškos lyties as­menys. Nustatyta, kad 5 proc. moterų ir 13 proc.

Kaip išsivysto priklausomybė nuo pornografijos internete? Nekontroliuojamas, daug laiko atimantis por­nografijos internete naudojimas gali būti vertina­mas ir kaip priklausomybė nuo interneto, ir kaip priklausomybė nuo sekso. Priklausomybė nuo pornografijos yra viena dažniausių priklausomy­bės nuo sekso problemų, apie kurią praneša pa­cientai. Priklausomybė nuo pornografijos išsivysto panašiai, kaip ir priklausomybė nuo alkoholio ar kitų svaigalų.

Po pradinio seksualinį susijau­dinimą skatinančio patyrimo žiūrint pornogra­finius vaizdinius individai gali prarasti seksua­linio potraukio kontrolę ir nebesugebėti patirti susijaudinimo be šios stimuliacijos. Dažniausiai pornografinių vaizdinių žiūrėjimas yra pastipri­namas seksualiniu pasitenkinimu (lytinio akto ar masturbacijos metu). Kaip ir priklausomybės nuo alkoholio atveju, problemų iškyla tada, kai potraukis žiūrėti pornografinius vaizdus prade­da trukdyti individui atlikti kasdieninius įsipa­reigojimus.

Užuot ėjęs į darbą laiku, priklauso­mas žmogus gali nuspręsti likti namie ir žiūrėti pornografinius filmus. Kai kurie priklausomi nuo pornografinių vaizdinių žiūrėjimo individai tei­gia, kad tam gali skirti 8-10 valandų per dieną. Šį seksualinį patyrimą labai dažnai lydi gėdos ir kal­tės jausmai. Tačiau jų sukelta frustracija ne suma­žina, o, atvirkščiai - sustiprina norą gauti naujų seksualinio pobūdžio stimulų.

2007 m. Vokietijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad kompulsinio seksualumo sutrikimas iš tikrųjų yra priklausomas. Atlikto tyrimo metu buvo rasti beveik tokie patys nervų sistemos po­kyčiai individams, kuriems nustatytas pasikeitęs potraukis objekto atžvilgiu, kaip ir priklauso­miems nuo metamfetamino, kokaino ar nutuku­siems žmonėms. Tyrimas parodė, kad seksualinės kompulsijos gali sukelti fizinius pokyčius sme­genyse, kurie vertinti kaip priklausomybės žy­menys. pokyčiai priekinėje frontalinėje smegenų srityje.

Dalis žmonių, apsilankę pornografinio turinio svetainėse ar skaitydami erotinio turinio knygas, gali sau diagnozuoti priklausomybę nuo porno­grafijos. Svarbu pabrėžti, kad didžioji dalis žmo­nių papildomų seksualinių stimulų siekia norė­dami paįvairinti savo seksualinį gyvenimą.

Kol nėra griežtų diagnostinių kriterijų ver­tinant pornografinių vaizdinių žiūrėjimą, labai svarbus žalos faktorius. Žiūrint pornografinius vaizdus, ilgainiui silpnėja jų sukeliamas seksualinis susijaudinimas (didėja tolerancija). Norėdami pasiekti tą patį susijaudinimą, individai pradeda ieškoti labiau jaudinančių, neretai perversiškų pornografinių vaizdinių. Tai panašu į priklausomybę nuo psi­choaktyvių medžiagų, kai, siekiant patirti anks­tesnį pasitenkinimą, tenka didinti medžiagos ar medžiagų, kuriomis svaiginamasi, kiekį ir/ar jų įvairovę.

Kompulsinio seksualumo sutrikimo me­tu tai gali būti fantazijos, susijusios su prievarta, fetišu ir/ar vaikų pornografija. Tokių pornografi­nių stimulų naudojimas ilgainiui gali šiurkščiai iš­kreipti požiūrį į žmogaus seksualumą ir sugriauti tarpasmeninius santykius.

Kognityvinė elgesio terapija dažnai taikoma gydant seksualinę priklausomybę. Jos metu pa­cientas mokosi koreguoti iracionalias mintis, įsi­tikinimus ir jausmus. Tam naudojama: žaidimas vaidmenimis, pacientas stebi ir aprašo savo elg­seną, jos pokyčius, atliekamos namų darbų už­duotys. Priimdamas sveikesnį požiūrį, pacientas gali geriau suprasti savo seksualinį potraukį ir sumažinti nesveiko seksualinio elgesio tikimybę.

Grupinė terapija, arba/ir 12-kos žingsnių pro­grama, remiasi Anoniminių alkoholikų modeliu, užtikrinančiu nepriešišką aplinką, kur žmogus gali pasidalinti savo patyrimu sveikimo proceso metu. Šeimos ir poros konsultavimas yra dažnai tai­komi būdai pacientui sveikstant.

Sekso terapija, kuri apima su intymumu su­sijusias problemas, taip pat gali būti vienas pasi­rinkimų gydant priklausomybę nuo sekso. Drauge su psichoterapija gydant priklauso­mybę nuo sekso gali būti skiriama vaistų. Tam gali būti vartojami antidepresantai (selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, SSRI) arba nuotaikos stabilizatoriai.

Mayo klinikos tyrinėtojai Bostwick ir Bucci aprašė internetinės priklausomybės nuo porno­grafijos gydymą naltreksonu. Sudėtingesniais atvejais, tokiais kaip seksua­linis smurtas, gali būti skiriama gonadotropiną išlaisvinančių hormonų arba cheminė kastraci­ja, siekiant nuslopinti seksualinį potraukį. Šios gydymo formos leidžia sumažinti kompulsijas, skatinančias žalingą elgesį.

2007 metais Vokietijoje atliktoje seksualinių sutrikimų turinčių žmonių apklausos metu bu­vo nustatyta, kad 40 proc. apklaustųjų buvo ne­rimastingi, 50 proc. piktnaudžiavo svaigalais, 70 proc. buvo depresiški. Nors priklausomybė nuo sekso yra panaši į piktnaudžiavimą alkoholiu ar kitais svaigalais, ta­čiau ją gydant tikslas yra ne abstinencija, bet svei­ka seksualinė praktika (kas nori gyventi be sekso?).

Dažnai pirmaisiais metais pacientai maištau­ja, būna neramūs. Jie patiria liekamąsias priklau­somybės pasekmes, tokias kaip sunkumai darbe, santykiuose su partneriu ar sveikata. Visa tai di­dina atkryčio riziką. Paprastai antraisiais sveikimo metais pacientai palaipsniui pradeda atgauti gebė­jimą kurti prasmingus santykius ir judėti į priekį asmeniniame gyvenime.

Tačiau atsigręžimas į sunkumus ir padidėjusi atkryčio rizika dažniausiai tęsiasi mažiausiai pirmus 5 metus sveikimo metus. Svarbu, kad šiuo laikotarpiu pacientas turė­tų palaikymą ir suteiktų sau laiko keistis. Sėkmė dažnai ateina 2, 3 ar dar vėlesnių bandymų gydytis metu. Esant motyvacijai, tikimybė įveikti priklau­somybę nuo sekso ar pornografijos yra pakanka­mai didelė.

Kasdienėje klinikinėje praktikoje susidūrus su priklausomybe nuo pornografijos ar kita seksuali­ne kompulsija, svarbu to neignoruoti, nebijoti apie problemą kalbėti su pacientu.

Kokie požymiai rodo, kad kompiuterio ir interneto naudojimas tampa problematiški?

Žmonės, kurie yra priklausomi nuo kompiuterio, dažniausiai:

  • Jaučia kaltės jausmą, kad leidžia laiką prie kompiuterio.
  • Nesėkmingai bando nutraukti arba riboti laiką praleistą prie kompiuterio.
  • Būdami prie kompiuterio praranda laiko sampratą.
  • Apleidžia pareigas draugams ar šeimai tam, kad galėtų praleisti daugiau laiko prie kompiuterio.
  • Meluoja apie laiką praleistą prie kompiuterio.
  • Jaučia nerimą, depresiją ar dirglumą, jei laikas prie kompiuterio yra jiems apribojamas.
  • Jausmus reiškia būdami prie kompiuterio.
  • Patiria problemų darbe ar mokykloje dėl laiko praleisto prie kompiuterio.
  • Kai nesinaudoja kompiuteriu, galvoja apie laiką, kada juo naudosis.

Yra ir keletas fizinių ženklų, rodančių, kad žmogus yra priklausomas nuo kompiuterio:

  • Išsausėjusios akys ir regėjimo pablogėjimas, įtampa akyse.
  • Nugaros ir kaklo skausmai.
  • Sunkūs galvos skausmai.
  • Miego sutrikimai.

Priklausomybę nuo kompiuterio turintys žmonės dažnai neigia, kad jie praleidžia per daug laiko prie kompiuterio. Dėl to gali kilti konfliktai šeimoje, kas gali priklausomą žmogų pastūmėti praleisti dar daugiau laiko internete.

Priklausomybės nuo kompiuterio priežastys ir padariniai

Kaip ir kitos priklausomybės, priklausomybė nuo kompiuterio gali atsirasti dėl įvairiausių priežasčių, tačiau šios yra pagrindinės:

  • Psichologiniai veiksniai: Stresas, depresija ir vienatvė gali skatinti žmones ieškoti komforto, kuris dažnai būna kompiuterio arba interneto pasaulyje.
  • Galimybė nemokamai prieiti prie informacijos: Internetas siūlo begalę informacijos ir pramogų, o tai gali pritraukti žmones ir skatinti nuolatinį naršymą.
  • Socialinio santykio trūkumas: internetas gali tapti būdu kompensuoti trūkstantį socialinį gyvenimą, pavyzdžiui, žaidžiant internetinius žaidimus arba bendraujant su žmonėmis per socialinius tinklus.

Priklausomybė nuo kompiuterio gali turėti rimtų pasekmių fiziškai, emociškai ir socialiai:

  • Fiziniai padariniai: Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio gali sukelti sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, akių nuovargis ir nutukimas.
  • Emociniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali lemti depresiją, nerimą ir miego sutrikimus, nes žmonės gali praleisti naktis prie kompiuterio arba naršyti internete.
  • Socialiniai padariniai: Priklausomybė nuo kompiuterio gali padidinti tikrąją socialinę atskirtį, tarsi izoliuojant žmogų nuo realaus pasaulio.

Priklausomybė nuo kompiuterio atima savikontrolę. Priklausomybės sąvoka dažnai apibrėžiama kaip nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas arba priemones, nepaisant neigiamų pasekmių. Daugelis priklausomybes (nuo alkoholio, narkotikų ar kompiuterio) turinčių žmonių žino, kad jiems draudžiama vartoti alkoholį, narkotikus, ar leisti laiką prie kompiuterio, tačiau jie save įtikina, kad tai darys su saiku.

Dažnas nuo alkoholio priklausomas žmogus sau pasako - „šiandien tik vieną alaus, va, išgersiu ir viskas...“, tas pats ir su žmonėmis, priklausomais nuo kompiuterio - „va, tik prisėsiu pažiūrėti, ar man kas atsiuntė el. laišką.“ Tačiau dažnu atveju situacija neapsiriboja vienu alaus, ar penkiomis minutėmis prie kompiuterio. Žmogus paprasčiausiai užmiršta savo principus ir pažadus, bei randa begales priežasčių save pateisinti.

Daug ekspertų tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos gali turėti įtakos ir skyryboms. Vis daugėjantis skyrybų skaičius dalinai kyla dėl to, kad sutuoktiniai per daug laiko praleidžia siųsdami trumpąsias žinutes, vartodami įvairias socialines medijos ar naršydami internete. Su didesniu elektroninio ir internetinio ryšio vartojimu, daugeliui porų atsiranda izoliacijos ir atsiskyrimo jausmas, kuris tam tikrais atvejais veda prie skyrybų.

Greitas būdas įveikti priklausomybę

Kaip įveikti priklausomybę nuo kompiuterio?

Vaistų, skirtų gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atvejais, padėti gali priklausomybės ligų specialistai, kurie specializuojasi priklausomybių nuo kompiuterio ar interneto srityse.

Tačiau pirminė sąlyga yra ta, kad pats žmogus turi suprasti, kad jam reikia pagalbos ir jis nori pasveikti. Patarimų, kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterio, yra nemažai. Pirmiausia reikėtų ištrinti visus kompiuterinius žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar portalų, kuriose yra praleidžiama per daug laiko, ištrinti socialinių medijų profilius, išmokti naudotis kompiuteriu tik tada, kai tai yra būtina.

Bendravimas su žmonėmis gyvai taip pat gali būti veiksmingas sprendimo būdas. Galbūt galima skirti daugiau laiko hobiams ir veikloms, kurios teikia malonumą. Sportas ir fizinė veikla taip pat gali tūrėti teigiamos įtakos kontroliuojant laiką, praleistą prie kompiuterio.

Ribų nustatymas, kada ir kam naudoti kompiuterį, taip pat gali padėti išvengti besąlygiško kompiuterio naudojimo. Galbūt galite paskirti vieną reguliarų laiką per savaitę pasitikrinti savo elektroninį paštą ir laikytis grafiko.

Galiausiai jei patiems nesiseka kovoti su priklausomybe nuo kompiuterio, galite kreiptis į specialistus, kurie padės įveikti priklausomybę ir išmokys kaip elgtis situacijoje, kai knieti prisėsti prie kompiuterio.

Saikingas kompiuterio naudojimas yra įmanomas. Daugelis priklausomybę nuo kompiuterio turinčių žmonių primygtinai laikysis minties, kad šiais laikais yra neįmanoma gyventi be kompiuterio ir interneto. Nors tai ir yra sąlyginai tiesa, kompiuteris neturėtų užvaldyti viso gyvenimo. Reikia išmokti kontroliuoti laiką, praleistą prie jo.

tags: #vyro #priklausomybe #nuo #kompiuterio