Pagalba nuo smurtaujančio vyro: ką reikia žinoti ir kaip veikti

Smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, paliečianti daugelį žmonių. Įstatymo priėmimas buvo svarbus žingsnis siekiant palengvinti smurto patiriamo artimoje aplinkoje aukoms teisinės gynybos procesą ir užtikrinti saugumą ekstremalaus užpuolimo atveju.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip atpažinti smurtą, kur kreiptis pagalbos ir kokios teisinės priemonės gali būti taikomos smurtautojui.

Smurto artimoje aplinkoje apibrėžimas ir formos

Pirmiausia bus aptarta užsienio tyrėjų diskusija dėl pačios problemos įvardinimo, kuri kartais vadinama smurtu artimoje aplinkoje, kartais smurtu šeimoje, kartais akcentuojama kaip genderizuotas smurtas prieš moteris priklausomai nuo tyrėjų teorinės ir pasaulėžiūrinės orientacijos. Tuomet pasinaudojant E. Stark (Coercive control, 2007, p. 104) tipologija apibrėžiamos skirtingų problemos įvardinimų galiojimo ribos ir aptariamos kiekvienam jo išskiriamam smurto artimoje aplinkoje tipui įveikti tinkamos priemonės.

Nuo tada kai pasirodė pirmieji įstatymai, nukreipti prieš smurtą šeimoje, dominavo feministinis požiūris į problemą, pagal kurį smurtas artimoje aplinkoje buvo suvokiamas kaip didžiąja dalimi vyrų atliekamas smurtas prieš moteris ir vaikus. Tai lėmė Išnaudotų Moterų Judėjimo (Battered women’s movement) pasiekimai iškeliant smurto artimoje aplinkoje problemą į visuomenės akiratį ir numatant bendruomeninius ir valstybinius resursus aukoms, kurios didžiąja dalimi atvejų buvo moterys, apsaugoti.

Moterų smurtas šios krypties tyrėjų buvo vertinamas kaip atsakas į pirmiau įvykusį vyro smurtą. Remiantis šiuo požiūriu buvo sukurtos pirmosios programos smurtaujantiems vyrams, kaip bendruomeninis atsakas į jų elgesį, į kurias nuo pat pradžių nebuvo dedama daug vilčių, kaip į ilgalaikį aukų saugumo garantą. Jos buvo paremtos siekiu keisti vyrų sąmoningumą jų kontrolės moterų atžvilgiu ir siųsti žinutę visuomenei, kad smurtas prieš moteris yra nusikaltimas, kylantis iš vyrų viršenybės, įsišaknijusios seksistinėse nuostatose, už kurį atsakingi tik patys vyrai.

Taip pat skaitykite: Pagalba pabėgėlėms nuo smurto

Šių programų pagrindu buvo sukurti daugelio dabartinių smurtautojų intervencijos programų standartai (Arias, I., Dankwort J., Douglas, U., Dutton, M. A., Stein K., 2002, p. Feministinei tyrėjų krypčiai oponavo įtakinga tyrėjų mokykla (M. Straus, 1980), apibrėžianti smurto artimoj aplinkoje problemą kaip smurtą šeimoje.

Jų požiūriu, kurį grindė atskirų smurtinių veiksmų, kaip pvz. „antausio“ ar „stumtelėjimo“, kiekybiniai tyrimai, smurtas šeimoje yra lyties požiūriu simetriškas, abipusiškas (kiekviena iš smurtaujančių šalių gauna tiek, kiek ir pati smurtauja) ar net kad moterys smurtauja daugiau ir yra dažniau nei vyrai linkę naudoti sunkų smurtą prieš partnerį. Tokį supratimą palaikė ir nacionalinių apklausų apie smurtą artimoje aplinkoje duomenys, atskleidę kad didelė dalis moterų naudoja jėgą santykiuose, įskaitant ir tuos jėgos naudojimo tipus, kurie laikomi sunkiais ir smurtiniais.

Feministinės krypties atstovai (R. P. Dobash, R. E. Dobash, 1992) savo ruožtu kritikavo smurto šeimoje tyrimus dėl koncentravimosi į atskirus smurtinius veiksmus ir teigė, kad nors kiekybiškai smurtinių aktų padaromų vyrų ir moterų yra ir apylygiai, tarp jų yra kokybinis skirtumas kalbant apie jų pobūdį, motyvus ir pasekmių sunkumą. Buvo teigiama, kad nacionalinės apklausos apie smurtą šeimoje smarkiai pervertina moterų daromus smurtinius veiksmus, kurių nei jos pačios, nei jų partneriai nelaiko smurtiniais.

Sociologas M. Jhonson (1995) išsprendė šį prieštaravimą tarp minėtų dviejų konfrontuojančių tyrėjų krypčių atskleisdamas, jog smurto šeimoje krypties tyrėjai, kurių požiūrį rėmė nacionalinės apklausos apie smurtą artimoje aplinkoje, yra teisūs dėl simetrijos lyties požiūriu smurtaujant šeimoje, kai tai yra situacinis smurtas (situational violence), kuris pasireiškia, kai smurtas šeimoje naudojamas atsakant į situacijos atžvilgiu specifinius stresorius, išreiškiant nuoskaudas ar kitus jausmus, siekiant išspręsti ginčus. O kriminalinė ir pagalbos aukoms centrų statistika, kuri rėmė feministinį požiūrį, apima visai kito pobūdžio smurtą, kurį M. Jhonson įvardino kaip „artimojoterorizmą“ („intimate terrorism“). Tai smurtinio elgesio būdas, apimantis mentalinio kankinimo taktikų įvairovę, skirtų kontroliuoti, izoliuoti, paveikti auką bauginimais kaip ir fiziniais sužalojimais.

M. Jhonson įžvalgas išplėtojo ir papildė britų tyrėjas E. Stark knygoje Coercive control (2007) , pateikdamas siūlymus kaip naudojantis jo nauja smurto koncepcija pagerinti intervencijos smurto artimoje aplinkoje efektyvumą.

Taip pat skaitykite: Vyrai ir emocinis smurtas

Pavergianti kontrolė

Tuo remdamasis E. Stark vietoj M. Jhonson vartotos „artimojo terorizmo“ sąvokos pasiūlė „pavergiančios kontrolės“ (coercive control) terminą, nes jo manymu, taip daug tiksliau užčiuopiamos taktikos naudojamos tokio tipo išnaudojime, kurios nebūtinai vyksta artimoje aplinkoje (nors teisiškai įforminamos ir suprantamos kaip tokios), apibūdina greičiau aukos ir smurtautojo artimumo prielaidą nei tikrą artimumą, ir mažai ką turi bendro su taktikomis paprastai naudojamomis teroristo.

Be to, kaip pastebėjo E. Stark, M. Jhonson tipologija išlaiko tam tikrus dominuojančio biheviorizmo aspektus. Joje smurtas, naudojamas artimojo terorizmo atveju paprastai yra sunkesnis nei tuo atveju, kurį jis įvardina kaip situacinį smurtą. Negana to, jo sukurta situacinio smurto kategorija sujungia dviejų smurto tipų dinamikas, kurios labai skiriasi savo reikšmingumu, būtent įprastas šeimynines kovas (ordinary fights), kurias daugelis porų vertina kaip priimtiną būdą įveikti nesutarimams, ir smurtinius išpuolius, kuriuose smurtas naudojamas sužaloti, išgąsdinti ar pažeminti partnerį, bet neapima kontroliavimo taktikų.

Jėgos, naudojamos smurtinėse kovose, išpuoliuose ar artimojo terorizme mechaninės charakteristikos paprastai yra identiškos. Priešingai negu šeimyninėse kovose tarp sąlyginai lygių partnerių, M. Jhonson tipologijoje apibūdinamose kaip „situacinis smurtas“, kuriose smurtas naudojamas konfliktams spręsti, tie, kurie imasi partnerio smurtinio užpuolimo ar pavergiančios kontrolės siekia užgniaužti konfliktą ar neleisti jam iškilti į paviršių, ar nubausti partnerį už tam tikrą vien tik paties smurtautojo suvokiamą skriaudą ar aukos nepaklusnumą, beveik visuomet iškeldami savo asmens viršenybę. Abipusiškumo trūkumas apibūdina tiek smurtinę ataką, tiek pavergiančią kontrolę.

Skirtumą apibrėžia tai, kad esant atakai, dominavimas pasiekiamas grynai jėga, verčiant partnerį apskaičiuoti patiriamą fizinį skausmą ir kančią ir įvertinti iš naujo praeities ar ateities elgesį, įskaitant pasipriešinimo galimybę. Lyčių nelygybė atlieka tam tikrą vaidmenį visuose trijuose minėtuose smurto kontekstuose.

Bet nors lyčių nelygybės įsteigimas ar atkūrimas gali būti tikslas kovose ar užpuolimuose, kontrolės primetimas išnaudojimo (abuse) atveju jau iš anksto suponuoja nelygų teisių ir resursų pasiskirstymą, jeigu išnaudotojas ir nukreipia smurtą tam, kad primestų dalykus, esmingai susijusius su lyčių nelygybe, pavyzdžiui versdamas auką elgtis pagal lyčių stereotipus. Lyčių galios asimetrija suteikia vyrams (moterims tik labai retais atvejais) socialinius svertus naudoti pavergiančiai kontrolei, siekiant užspeisti (entrap) ir subordinuoti moteris.

Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo kompiuterio

Kovų atskyrimas nuo užpuolimų yra sąlyginai paprastas. Daugeliui žmonių užpuolimai yra kitokie, nes jų aukos jaučiasi užpultos, ir todėl, kad jų būdai, pasekmės ar dažnumas yra tokie neproporcingi padarytoms skriaudoms, kad pažeidžia ribas, kurias bendruomenė laiko priimtinu būdu išsiaiškinti nesutarimus. Beveik nė vienas vyras ir tik maža dalis moterų, kurios apklausose apie smurtą artimoje aplinkoje pažymi, kad joms buvo suduota, ieško ar reikalauja išorinio įsikišimo. Tai leidžia manyti, kad didelė dalis užpuolimų įvyksta šeimyninių kovų kontekste, šią galimybę patvirtina ir atvejų mastas, kai poros praneša apie abipusį smurtą.

Užpuolimų atskyrimas nuo pavergiančios kontrolės yra sunkesnis, iš dalies dėl to, kad yra mažai tyrimų, kuriuose būtų įvertinta kokiu mastu kontroliavimo taktikos yra naudojamos išnaudotojiškuose santykiuose.

Kaip ir tie vyrai, moterys, areštuotos dėl smurto artimoje aplinkoje, dažniausiai turi ilgą smurtavimo ir piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis istoriją. Bet Quincy tyrimas atskleidė, kad 6 iš 10 areštuotų vyrų ne tik užpuldavo partneres, bet ir atimdavo jų pinigus, ir kad daugiau nei pusė jų suvaržydavo partnerių autonomiją trim ar daugiau papildomų būdų. Šie duomenys rodo, kad bent 60% moterų, kurios ieško pagalbos, patiria pavergiančią kontrolę (atvejų skaičius gali svyruoti nuo 45 iki 79 procentų).

Daugelį įprastinio smurto apibrėžimo, kaip smurto artimoje aplinkoje, keliamų nesusipratimų galima įveikti atskiriant kovas nuo išnaudojimo ir padalinant likusius atvejus į partnerio užpuolimus ir pavergiančią kontrolę. Dėl kontrolės vaidmens užspeitime, moterys turi menkesnes galimybes pasipriešinti išnaudojimui ar išvengti fizinio išnaudojimo, o tai savo ruožtu padidina pažeidžiamumą smurtui, įskaitant ir mirtinai pavojingą smurtą.

Kalbant apie smurtines atakas, tiek moterys, tiek vyrai užpuola partnerį panašiais būdais ir dėl panašių motyvų. Bet nėra tokios bylos per visą Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymų istoriją JAV, kad pavergiančios kontrolės naudotoja būtų moteris (E. Stark, p.6). Lyčių asimetrija pavergiančioje kontrolėje atspindi asimetrišką lyčių nelygybės prigimtį, ne faktą, kad moterys yra mažiau agresyvios, kontroliuojančios ar dominuojančios negu vyrai.

Visos atakos prieš moteris nuo ju vyru partnerių turi seksualinį komponentą - paprastai sužalojamos kūno dalys, siejamos su moters seksualumu. Bet pavergianti kontrolė yra ir apie kultūrinę lytį. Pavergiančią kontrolę E. Stark laiko išnaudojimo ar smurtavimo forma, tačiau pastarasis variantas implikuoja, kad smurtautojas piktnaudžiavo valdžia, kuri įprastai laikoma priimtina, kokia vyro valdžia moteriai žmogaus teisių požiūriu nėra.

Be to, šio elgesio modelio vertinimas tik kaip smurtavimo formos klaidinančiai nurodo, kad kontrolė yra tik apie fizinį smurtą. Pavergiančios kontrolės atveju vyrai naudoja izoliavimo, įbauginimo, bendravimo su draugais apribojimo, savininkiškumo, moters seksualumo suvaržymų, vertimo atsiskaityti už tai, kaip ji leidžia laiką ir kitas partnerio kontrolės taktikas - dauguma iš jų apskritai nenaudoja tiesioginio fizinio smurto.

Moterų užspeitimą asmeniniame gyvenime yra sunku įžvelgti, nes daugelis teisių, kurias jis pažeidžia yra labai įprastos - tiek priimamos kaip savaime suprantamos ir kasdieniškos suaugusiojo gyvenime ir tiek įsitvirtinusios moterų elgesio būduose, kurie nulemti normatyvinio priskyrimo moterims pagal lytį - kad jų peržengimas lieka nepastebėtas.

Smurtą lengvą suprasti. Bet apribojimai, kurie įeina į pavergiančią kontrolę ir kurių tikimybė didžiajai daliai vyrų yra artima nuliui, dėl esamų kultūrinių nuostatų nėra akivaizdūs ir iš šalies į aukos situaciją žiūrint labiau įsivaizduojami karo belaisvių stovyklos, kalėjimo ar psichiatrinės ligoninės sąlygomis nei kasdienybėje.

Tai paliudija ir faktas, jog intervencijos lėmė didelį fatališko moterų smurto sumažėjimą, nes moterų prieglaudos, areštai ir teismų įsakymai davė ekstrinę priemonę gynybiniam smurtui ir sumažino jų baimes dėl didelės žalos. Didžioji dalis sumažėjimo buvo kalbant apie smarkų smurtą, nes pagal žalos paskaičiavimus vykdoma intervencija, stipriai žalojančios atakų aukos sulaukia daugiausia apsaugos. Moterys paprastai nužudo partnerius po ilgai kentėto išnaudojimo ir tada, kai bijo dėl savo ir vaikų gerovės, o vyrų įvykdytos partnerių žmogžudystės dažniausiai įvyksta dėl vadinamosios „atsiskyrimo atakos“ (separation assault) (cit. pg. E. Stark, p. 57).

Pavergianti kontrolė apima piktavališką elgesio modelį, kuris subordinuoja moteris svetimai valiai pažeidžiant jos teisę į kūno neliečiamumą ir vientisumą (smurtas artimoje aplinkoje), orumą ir autonomiją (įbauginimas), socialinius ryšius (izoliacija) ir uzurpuojant ar paneigiant moters priėjimą prie resursų, reikalingų asmeniškumui ir pilietiškumui (kontrolė). Dalis teisių, kurias smurtautojai atkerta nuo moterų jau yra saugomos viešojoje sferoje, tokios kaip teisė į fizinį vientisumą ir teisė į nuosavybę.

Šių atvejų atžvilgiu įstatymai yra taisomi, kad išplėstų šią apsaugą į asmeninį gyvenimą. Bet didžioji dalis žalos, įeinančios į pavergiančią kontrolę yra su kultūrinės lyties formuojamais apribojimais susiję suaugusiojo autonomijos pažeidimai, kurie neturi jokio aititikmens viešajame gyvenime ir yra dabar teisinei sistemai nematomi.

Moters subjektiškumas yra istoriškai specifiškas, susijęs su specifiniu moterų pažeidžiamumu dėl lyčių nelygybės - išankstinio įpareigojimo namų ūkio, globos ir seksualinių paslaugų vyrui darbams, ir motyvuoja bei apriboja tai, kaip vykdomas išnaudojimas prieš ją. Vyrų dominavimas pavergiančioje kontrolėje yra apie tai, kas moterys yra jiems ir ką jos privalo , o ne vien kas vyrai yra ir ko jie nori.

Įpareigojimas darbų namuose atlikimui ir lyčių stereotipai apibrėžia moters antrarūšį statusą seksistinėje kultūroje, kuriuo persiima smurtautojai ir dėl kurios buvimo jie sulaukia pateisinimo iš visuomenė ir masinės medijos. Moters patiriamo smurto artimoje aplinkoje specifiškumo įvardinimas nereiškia, kad kitas smurtas artimoje aplinkoje, kaip antai smurtas prieš vyresnio amžiaus žmones, vaikus ar neįgaliuosius yra mažiau svarbus.

Tačiau neįvardinus struktūrinės lyčių nelygybės aplinkos, kuri formuoja kaip smurtas prieš moteris yra vykdomas sumažėja tiek efektyvios intervencijos galimybė, tiek prarandama paralelė su moterų priespauda kitose kultūrose ir fundamentalistiniuose sąjūdžiuose, kurie reakcingai reaguoja į moters laisvės ir autonomijos didėjimą. Iki šių laikų išaugęs lyčių lygybės mastas sumažino smarkų intymaus partnerio smurtą, leido pasipriešinti išnaudojimui efektyviau ir palengvino skyrybų procesą.

Bet pati galimybė būti išnaudotai ir būti užmuštai išliko neda...

Statistika apie smurtą Lietuvoje

Ar gali būti, jog kas 11 minučių Lietuvoje moteris kreipiasi į policiją dėl šeimoje patiriamo smurto?

Dažniausiai dėl smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys: jos nukentėjusiomis pripažintos 79,3 proc. visų atvejų. 14,5 proc. nukentėjusių sudaro vyrai, 6,2 proc. Net 2717 įtariamųjų smurtu - 17 proc. - 2014-2015 m. laikotarpiu apkaltinti tuo buvo daugiau negu vieną kartą. Vienintelė džiuginanti statistika yra mažėjantis šeimos narių nužudymų skaičius.

2015 m. artimieji nužudė 22 savo šeimos narius - 45 proc. 84,6 proc. ikiteisminių tyrimų pradėta pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 13,4 proc. Dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotos nusikalstamos veikos sudarė net 14,8 proc.

Ką daryti patyrus smurtą?

• Kreiptis pagalbos.
• Susisiekti su specializuotą pagalbą dėl smurto šeimoje teikiančiomis įstaigomis.
• Prašyti atskirti smurtautoją nuo šeimos.
• Siekti teisingumo teisminiu keliu.
• Pačiai palikti smurtautoją.

Teisinė pagalba ir priemonės

Pagal LR įstatymus smurtautojas, sukėlęs moteriai emocinį ir fizinį skausmą, sutrikdęs sveikatą, gali būti baudžiamas laisvės atėmimu. Tačiau galimos ir kitos bausmės, tokios kaip viešieji darbai, bauda ar areštas.

Nors bausmės parinkimas yra išimtinė teismo teisė, kurią lemia daug aplinkybių, tačiau aprašydama, kas, kada, kur ir kaip nutiko, moteris turi teisę prašyti teismo vienos ar kitos bausmės, kurias numato Lietuvos Respublikos įstatymai:

• jei norite smurtautoją sudrausminti ir tikitės, kad jo elgesys pasikeis, prašykite laisvės apribojimo bausmės. Tuomet smurtautojas teismo nustatyta tvarka turės reguliariai atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įsipareigojimus.
• jei siekiate padarytos savo turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašykite teismo apriboti smurtautojo laisvę ir įpareigoti jį atlyginti arba pašalinti žalą savo darbu, pinigais arba baudžiamajame procese įteikite civilinį ieškinį prokurorui ar teismui;
• jei smurtautojas nedirba, o Jūs norite, kad jis pradėtų dirbti, prašykite teismo apriboti jo laisves ir įpareigoti jį pradėti dirbti, užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis.
• jei smurtautojas turi priklausomybių, prašykite teismo įpareigoti jį gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos.
• jei Jūsų pinigai nėra bendrai tvarkomi, galite prašyti finansinių nuobaudų, kurios mokamos valstybei.
• jei siekiate laisvės atėmimo ar kito izoliavimo, tuomet kreipdamasi į teismą prašykite pagal Civilinį Kodeksą laikinojo apribojimo priemonių - negyventi kartu, nesilankyti nurodytais adresais ar pagal Baudžiamąjį Kodeksą taikyti kardomąją priemonę, iškeldinant smurtautoją iš būsto.

Kur kreiptis pagalbos?

Lietuvoje jau kiekvienam yra prieinama nemokama pirminė teisinė pagalba, be to, ne viena įstaiga teikia pagalbą, konsultacijas ir prieglobstį nuo smurto nukentėjusioms moterims ir net smurtautojams vyrams.

• Bendrosios pagalbos telefonu 112.
• "Pagalbos moterims linija": 8 700 55516
• Vilniaus universiteto Teisės klinika: Vilniaus g. 25, Vilnius, tel. 231 28 00
• Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba: Odminių g. 3, Vilnius
• Kauno moterų linija: Mob.
• Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras: Mob.

Patyrusi smurtą moteris gali ir turi kreiptis bendrosios pagalbos telefonu 112. Atvykus pareigūnams, ji tuo pačiu metu ar vėliau gali įteikti savo pareiškimą, į kurį dažniausiai po kelių mėnesių gaus atsakymą, kad siekdama teisingumo, ji turėtų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Todėl geriausia, jei moteris, patyrusi smurtą, nedelsdama kreiptųsi ne tik į policiją, bet ir į teismą.

Smurtą patiriančios moterys turėtų kreiptis į policiją telefonu 112. Smurto šeimoje atvejais policija gali atvykti į įvykio vietą, nutraukti aktyvius smurtinius veiksmus, nukreipti į reikiamas organizacijas. Moterys taip pat kiekvienoje savivaldybėje gali gauti valstybės garantuojamą pirminę teisinę pagalbą.

„Pagalbos moterims liniją“ bendrai administruoja „Kauno moterų linija“ bei Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras. A.Kriščionaitienė atskleidžia, kad moterys į liniją skambina dėl įvairių priežasčių - santykių problemų, vienatvės, neigiamo savęs vertinimo, gyvenimo prasmės klausimų, smurto artimoje aplinkoje, finansinių sunkumų, nedarbo, priklausomybių, netekčių, patyčių. Pasak jos, pasitaiko, kad skambina ir vyrai.

VMKC taip pat teikia tarpininkavimo tarp motinos ir tėvo paslaugas šiems auginant vaikus. Kviečiame ne tik moteris, bet ir su problemomis nesusitvarkančias šeimas matančius jų artimuosius, kaimynus ar pažįstamus apsilankyti mūsų centre arba paskambinti.

tags: #kencia #nuu #smurtaujancio #vyro