Kaip skaičiuojami viršvalandžiai po nedarbingumo

Nereta buhalterinės apskaitos specialistai teigia, kad suminės darbo laiko apskaitos vedimas ir skaičiavimai yra sudėtingi ir ne visada iki galo aišku, kaip juos reikėtų atlikti teisingai. Net ir turint savo sistemas ir skaičiavimų formules, suminė darbo laiko apskaita turi daug taisyklių, išimčių ir žymėjimo būdų, kuriuos svarbu žinoti. Dažnai pastebime, kad įmonės, norėdamos pasilengvinti procesus, neoptimizuoja suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimų.

Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip yra apskaičiuojamas nedarbingumas ir ligos išmokos, nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas ir pagal darbo grafiką, kuris skaičiavimo būdas yra naudingesnis verslui ir darbuotojams ir kaip palengvinti suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus.

Viršvalandžiai - laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) arba apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Viršvalandžiai gali susidaryti, kai darbuotojas dirbdamas viršija savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba apskaitinio laikotarpio darbo valandų trukmę.

Paprastai dirbti viršvalandinius darbus darbdavys gali nurodyti tik esant darbuotojo sutikimui. Tačiau G. Kliukoit akcentuoja, kad visgi pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 37 str. 7 d. nėščias, neseniai pagimdžiusias arba krūtimi maitinančias darbuotojas skirti viršvalandiniams darbams be jų sutikimo draudžiama.

Be to, pagal DSSĮ 38 str. 38 str. 3 d. Viršvalandinių darbų trukmė taip pat yra ribojama, t. y. per 7 paeiliui einančių kalendorinių dienų laikotarpį negali būti dirbama ilgiau kaip 8 valandas viršvalandžių, nebent darbuotojas savo sutikimą dirbti iki 12 valandų viršvalandžių per savaitę išreikštų raštu. Tokiais atvejais negali būti pažeista maksimali vidutinė 48 valandų darbo laiko trukmė per savaitę, skaičiuojant per apskaitinį laikotarpį. Maksimali viršvalandžių trukmė per metus - 180 valandų.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Pagal Darbo kodekso 119 str. 3 d. Bet kokiu atveju, pažymi vyriausioji specialistė, dirbant viršvalandinius darbus negali būti pažeisti maksimaliojo darbo laiko (Darbo kodekso 114 str.) ir minimaliojo poilsio laiko (122 str.) reikalavimai, t.

Darbo kodekso 144 str. 4 d. numato ir viršvalandžių apmokėjimą, t. Akcentuotina, kad pagal Darbo kodekso 144 str. 5 d. darbuotojas rašytiniu prašymu taip pat gali pasirinkti viršvalandinio darbo laiką kompensuoti ne padidintu darbo užmokesčiu, o poilsio laiku, padaugintu iš atitinkamo dydžio, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas dirbo 4 valandas viršvalandžių savo poilsio dieną, šis laikas padaugintas iš 2 pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko, tokiu būdu darbuotojas iš anksto sutartu laiku pasinaudos 8 valandų poilsiu.

Nedarbingumo skaičiavimo ypatumai ir ligos išmokos

Darbuotojui susirgus, išėjus gimdymo atostogų ar patyrus traumą, jam yra išduodamas nedarbingumas. Pagal LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, ligos išmoką dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka įmonė, neatsižvelgiant į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą.

O nuo trečios dienos už nedarbingumą apmoka SODRA. Darbdavys privalo sumokėti už pirmąsias dvi ligos dienas, o išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Jei pagal grafiką sirgimo dieną darbuotojas neturėjo dirbti - už tą dieną išmoka nemokama.

Norint apskaičiuoti darbuotojo vidutinį darbo užmokestį reikia apskaičiuoti vidutinį mėnesio bruto atlyginimą už tris mėnesius, buvusius iki praeito mėnesio prieš ligos mėnesį. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūtį, vidutinis atlyginimas apskaičiuojamas, įvertinus vidutines pajamas gautas nuo balandžio iki birželio.

Taip pat skaitykite: Kaip gauti nedarbingumo išmoką su invalidumu?

Nors ligos išmokų apskaičiavimas gali būti painus, didžiausias iššūkis kyla, kuomet įmonė taiko suminės darbo laiko apskaitos skaičiavimus. Įmonės, norėdamos sutaupyti laiko ir pasilengvinti buhalterinę apskaitą, dažnai nedarbingumą skaičiuoja pagal darbo dienas, o ne pagal sudarytą darbo grafiką. Tačiau tokiu atveju galutiniuose skaičiavimuose ir darbo apskaitos žiniaraštyje dažniau pasitaiko viršvalandžių ar neišdirbtų valandų dėl skirtingų skaičiavimo būdų.

Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką. Ligos išmokų tikslas - kompensuoti darbuotojo dėl ligos prarastas pajamas.

Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja. Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonė lėšų neskaičiuojama.

Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas

Daugelis įmonių darbo laiko normą apskaičiuoja pagal įprastas darbo dienas, dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokį skaičiavimo būdą pasirenka, nes yra aiškiau ir paprasčiau atlikti skaičiavimus.

Darbo Kodekse nėra tiksliai nurodyta, kad toks skaičiavimas nėra galimas, tačiau analizuojant ligos draudimo įstatymą ir VDI pateiktus išaiškinimus, toks apskaitos vedimas nėra teisingas ir tam tikrais atvejais gali būti nenaudingas tiek įmonei, tiek darbuotojams.

Taip pat skaitykite: Kaip vyksta turto dalybos skyrybų atveju, kai yra vaikų?

Įprastai penkių dienų darbo savaitės apskaitą verta naudoti tik toms įmonėms, kuriose darbuotojai dirba įprastomis darbo dienomis, pastoviu laiku ir turi laisvas dienas savaitgaliais.

Jei renkatės šį būdą, tuomet nedarbingumo diena sutampanti su darbo diena yra verta 8 valandų (ar mažiau, priklausomai nuo darbuotojo krūvio, taikomos valandų normos per savaitę), šventinė diena ir savaitgaliai verti 0 valandų, o prieššventinė diena, kuri yra ir darbo diena, verta 7 valandų (ar atitinkamai mažiau). Nedarbingumo metu suplanuotų pamainų laikai yra ignoruojami.

Pavyzdžiui, jei darbuotojas sirgo nuo pirmadienio iki ketvirtadienio, nedarbingumas skaičiuojamas pagal keturias dienas, net jei pagal jo grafiką kai kurios iš šių dienų buvo laisvos.

Toks skaičiavimas taip pat dažnai tampa neaiškių viršvalandžių rezultatu. Pavyzdžiui, jei darbuotojas vieną savaitę dirbto intensyviau, o tada susirgo savo poilsio dienomis, nedarbingumas skaičiuojant pagal darbo dienas yra vertas 24 valandų. Tuo tarpu skaičiuojant pagal grafiką nedarbingumas būtų vertas 0 val. Tai reiškia, kad mėnesio gale susidarys viršvalandžiai, už kuriuos, jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, reikės apmokėti bent 0,5 karto daugiau nei už įprastas darbo valandas.

Galima ir atvirkštinė situacija, kai dėl ligos susidaro neišdirbtos valandos. Pavyzdžiui, jei darbuotojas dvi dienas iš eilės turėjo dirbti po 10 valandų ir trečią dieną 6 valandas, bet susirgo. Pagal darbo dienas jam būtų skaičiuojamos 24 valandų nedarbingumas, tuo tarpu pagal grafiką - 26 val. Tai reiškia, kad 2 valandos lieka kaip neišdirbtos. Jei tai paskutinis apskaitinio laikotarpio mėnesis, už šias valandas reikės apmokėti 0,5 priklausančio išmokėti darbo užmokesčio.

Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką

Atliekant nedarbingumų skaičiavimus pagal darbo grafiką, vertinamas ne darbo dienų kiekis, o kiek darbuotojui nedarbingumo metu buvo suplanuota dirbti valandų. Taip skaičiuojant, nustatyta mėnesio darbo valandų norma dėl nedarbingumo mažinama pagal darbuotojo grafiką.

Darbdavys, apskaičiuodamas maksimalias dirbtinas valandas, turi atimti ligos metu praleistas suplanuoto darbo valandas, kad dėl skaičiavimo skirtumų nesusidarytų viršvalandžiai ar neišdirbtos valandos.

Tarkime, darbuotojas per apskaitinį laikotarpį turėjo dirbti 168 valandas. Per šį laikotarpį, jis sirgo tris dienas, per kurias jam buvo suplanuota dirbti po 8 valandas per pamainą. Iš viso susidaro 24 nedarbingumo valandos. Todėl iš bendro 168 valandų skaičiaus atimamos 24 valandos ir darbuotojo perskaičiuota darbo norma šiame apskaitiniame laikotarpyje tampa 144 valandos. Nesusidaro joks valandų skirtumas tarp nustatytos mėnesio normos ir suplanuotų darbo valandų.

Tinkamai apskaičiavus nedarbingumą pagal grafiką, darbuotojai neturi dirbti papildomai, kad kompensuotų ligos laikotarpį, o darbdavys tiksliai apskaičiuoja dirbtinas valandas, išvengdamas nepagrįstų viršvalandžių ar trūkumų.

Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką užtikrins daug tikslesnius rezultatus ir mažiau klaidų apskaitinio laikotarpio pabaigoje. Pagal tai ir Jūsų darbuotojams bus aiškiau, kiek darbo valandų jie buvo nedarbingume. Be to, mėnesio ar apskaitinio laikotarpio pabaigoje neatsiras neaiškių viršvalandžių ar trūkstamų valandų.

Tokio skaičiavimo vienintelis minusas tai, kad tiksliam nedarbingumo laikui apskaičiuoti reikia darbo grafiko valandų. Daugelis įmonių vis dar darbo valandas žymi ir seka rankiniu būdu, todėl apskaitą vykdantiems darbuotojams tektų atlikti daugiau darbo ir jame gali įsivelti klaidų.

Suminė darbo laiko apskaita yra vienas iš galimų buhalterinės apskaitos režimų. Nors tik 27% Lietuvos įmonių naudoja šį metodą, ji suteikia galimybę verslui sutaupyti, lengviau planuoti laiką ir tikslingiau padalinti darbo jėgą. Tačiau suminės darbo laiko apskaitos apskaičiavimas ir valdymas be atitinkamų skaitmeninių įrankių gali sukelti dar daugiau sumaišties jūsų verslo procesuose.

Suminė darbo laiko apskaita gali padėti jums sutaupyti ir efektyviau planuoti laiką. Tačiau daug įmonių jos vengia, nes šio režimo vedimas ir planavimas yra sudėtingas. Taikant šį metodą, jums reikia sužiūrėti įvairius skaičiavimus mėnesiui bei taikomam apskaitos periodui, o taip pat įsitikinti, kad 7 dienų laikotarpyje nėra pažeidžiami Darbo kodekso reikalavimai.

Per kiekvieną jų yra nustatytas konkretus darbo valandų skaičius, poilsio laikas ir taisyklės bei kiti reikalavimai, galintys apsunkinti apskaitą. Todėl ne paslaptis, jog vykdydamos šį apskaitos režimą, įmonės daro klaidų, nes skaičiavimus atlieka kas mėnesį ar apskaitinį laikotarpį ir praleidžia 7 dienų taisyklę. Net ir menkiausias neatitikimas skaičiavimuose gali baigtis VDI patikrinimu ir atsieiti piniginėmis baudomis.

Dažniausiai pasitaikančios suminės darbo laiko apskaitos klaidos:

• Viršijamas maksimalus darbo laikas per 7 dienų laikotarpį.
• Netinkamai paskirstytas poilsio laikas.
• Neužtikrinamas nepertraukiamas poilsis.
• Neišskaidomos pertraukos darbo metu.
• Skaičiavimo klaidos.

Apskaičiuoti kiekvieno darbuotojo darbo, poilsio, atostogų, viršvalandžių ir šventinių pamainų laiką nėra lengva. Todėl daug įmonių, vesdamos apskaitą Microsoft Excel programoje ar panašiu rankiniu būdu, suklysta ar praleidžia svarbias detales. Ką jau kalbėti apie milžiniškas laiko sąnaudas. Dėl to kyla darbo kodekso pažeidimų arba yra neteisingai apskaičiuojamas darbo užmokestis.

Tikimės, jog dar neatbaidėme jūsų nuo šio apskaitos režimo. Kad ne tik kalbėtume apie klaidas, bet ir jų sprendimo būdus, atrinkome dažniausiai užduodamus klausimus ir Valstybinės darbo inspekcijos specialistų komentarus, kaip taisyklingai vesti suminę darbo laiko apskaitą.

Bendri klausimai apie suminę darbo laiko apskaitą

1. Kas gali naudotis sumine darbo laiko apskaita?

   Suminė darbo laiko apskaita yra rekomenduojama įmonėms, kurių darbuotojai dirba slenkančiu grafiku ar netipinėmis pamainomis, tokiomis kurios vyksta savaitgaliais, naktimis, ankstyvais rytais, ar trunka ilgiau nei 8 valandos.

2. Ar galima taikyti suminę apskaitą, kai dirbama tradiciniu grafiku, bet kartais per mėnesį reikia dirbti savaitgaliais?

   Taip, galima. Žinoma, svarbu pasiskaičiuoti, ar tokiu atveju suminė darbo laiko apskaita yra optimaliausias variantas. Šis režimas suteikia daugiau privalumų, kuomet darbuotojų darbo apimtis kinta kas savaitę. Tarkime vieną savaitę išdirbama 35 valandas, o kitą 45 valandas, taip išlyginant suplanuotų valandų skaičių. Taikant šį apskaitos metodą be reikalo, pasunkėja buhalterinės apskaitos procesai.

3. Koks gali būti trumpiausias suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis?

   Įstatymai nereglamentuoja galimo trumpiausio suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio. Tačiau norėdami gauti daugiausiai jo privalumų ir lankstumo, rekomenduojama rinktis maksimalų leidžiamą 3 mėnesių apskaitinį laikotarpį.

4. Ar gali suminės apskaitos laikotarpis būti ilgesnis nei 3 mėnesiai?

   Tam tikruose sektoriuose kaip transporto ir energetikos įmonėse yra galimybė taikyti 12 mėnesių apskaitinį laikotarpį.

5. Kaip suteikiami tėvadieniai, dirbant pamainas po 12 val.?

   Jei dirbate ilgesnes nei 8 valandų pamainas, per trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį, kas pusantro mėnesio galite pasinaudoti visa laisva pamaina.

6. Kam taikoma sutrumpinta darbo laiko norma?

   Sutrumpinta darbo laiko norma yra taikoma žmonėms, kurie darbe patiria didelę protinę ir emocinę įtampą, susiduria su padidintos rizikos medžiagomis ir veiksniais. Taip pat viešojo sektoriaus darbuotojams, kurie augina vaikus iki 3 metų.

Darbas prieššventinėmis ir švenčių dienomis

1. Kaip skaičiuoti šventines dienas apskaitiniu laikotarpiu?

   Apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma netrumpinama dėl šventinių dienų, tenkančių tam laikotarpiui. Išskyrus, kai darbuotojas dirba šventinių dienų išvakarėse. Tuomet prieššventinė pamaina yra trumpinama viena valanda. Darbas švenčių metu apmokamas ne mažesniu kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu.

2. Kaip grafike pažymėti sutrumpintą valandą prieššventinę dieną?

   Darbo grafike valandos rašomos įprastai, bet faktiškai darbuotojas dirba viena valanda mažiau. Jei dėl grafiko neįmanoma sutrumpinti darbo laiko viena valanda, ji yra skaičiuojama kaip viršvalandžiai.

3. Ar dirbant prieššventinę dieną darbas yra trumpinamas 1 valanda dirbant 0,5 ar 0,25 etato?

   Taip, prieššventinė valanda yra trumpinama.

4. Ar dirbant 0,5 etato prieššventinę dieną darbas yra trumpinamas 1 valanda ar 30 minučių, t.y. proporcingai krūviui?

   Darbo laiko trukmė trumpinama nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas dirba visą ar ne visą darbo laiką, t. y. tiek dirbant 1 etatu, tiek 0,5 etatu, abiem atvejais darbas prieššventinę dieną yra trumpinamas 1 valanda.

5. Kaip trumpinamas darbo laikas prieššventinę dieną, jei darbuotojas dirba keliose pareigose toje pačioje įmonėje?

   Tokiu atveju trumpinama bendra darbo dienos trukmė, o ne atskirai kiekvienai pareigybei.

6. Ką daryti, jei nėra galimybės sutrumpinti prieššventinės darbo dienos?

   Jei neįmanoma sutrumpinti darbo dienos viena valanda, ji yra skaičiuojama ir apmokama kaip viršvalandžiai šventinę dieną.

7. Kaip trumpinti darbo laiką, kai kelios šventinės dienos yra iš eilės?

   Darbas yra trumpinamas viena valanda kiekvieną prieššventinę dieną, net jei ji ir yra šventinė diena. Tarkime, dirbant gruodžio 24, 25 ir 26 dienomis, gruodžio 24 ir 25 dienomis abi pamainos yra sutrumpinamos viena valanda.

8. Kaip yra skaičiuojamos darbas švenčių metu, jei pamaina prasideda šventinę dieną ir baigiasi ne šventinę?

   Jei darbuotojas dirba, pavyzdžiui nuo 20 iki 8 val., iš vasario 16 dienos į vasario 17 dieną, tai vasario 16 dieną darbuotojo žiniaraštyje reikėtų papildomai pažymėti 4 valandas darbo švenčių metų (DS). 17 diena nebelaikoma šventine diena, tai žymimi įprasti darbo bei darbo naktį laikai.

9. Kaip reikia sutrumpinti pamainą, jei pamaina prasideda prieššventinę dieną ir baigiasi šventinę?

   Tokiu atveju turi būti trumpinama pamaina tą dieną, kai ji prasidėjo. Tarkime, darbuotojas dirba nuo gruodžio 31 dienos 18 val. iki sausio 1 dienos 6 val. ryto. Tuomet jis į darbą turėtų ateiti 19 val. gruodžio 31 dieną. Tačiau yra galimybė, bendru sutikimu, trumpinti pamainą šventinę dieną.

Viršvalandžiai

1. Kokio tipo viršvalandžiai būna taikant suminę darbo laiko apskaitą?

   Taikant šį režimą, yra galimi du viršvalandžių tipai:

   • Suminiai viršvalandžiai: Gali būti suplanuoti ir apmokami apskaitinio laikotarpio gale 1,5 koeficientu.
   • Viršvalandžiai, kai nukrypstama nuo suplanuoto darbo grafiko: Tai yra neplanuoti viršvalandžiai. Jiems reikia gauti darbuotojo sutikimą ir jie yra apmokami dar tą patį mėnesį. Tačiau jie nefigūruoja, skaičiuojant išdirbtų valandų sumą, nes už juos apmokama to laikotarpio algos išmokėjimo metu.
2. Ar viršvalandžius galima planuoti iš anksto?

   Suplanuoti galima tik suminius viršvalandžius, kurie yra apmokami apskaitinio laikotarpio gale. Planuoti negalima paskutinės minutės viršvalandžių. Tarkime, tą pačią dieną, darbuotojui prireikia dirbti 2 valandas ilgiau nei numatyta jo darbo grafike. Tokiu atveju viršvalandžiai nėra planuojami.

3. Ar viršvalandžiai skaičiuojami taip pat savaitgaliais ir švenčių dienomis?

   Viršvalandžiai yra skaičiuojami ir apmokami nepaisant savaitės dienos. Tačiau, jei tenka dirbti viršvalandžius švenčių dienomis, jie yra apmokami kaip viršvalandžiai švenčių dienomis - ne mažesnis kaip 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.

4. Kaip skaičiuojamos valandos, jei tenka dirbti numatytu poilsio laiku? Kaip jos yra apmokamos?

   Darbas numatytu poilsio metu yra apmokamas kaip darbas poilsio metu ir už jį yra mokama nemažiau kaip dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu. Darbas poilsio dieną nėra laikomas, jei pamainos pabaigoje tenka dirbti viršvalandžius, tęsiantis pamainai, pavyzdžiui, užbaigti tam tikriems darbams.

5. Ar reikia darbuotojo sutikimo dirbti viršvalandžius?

   Įprastai, sutikimo reikia, bet yra kelios išimtys. Darbuotojo sutikimo nereikia, kai dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai arba siekiama užkirsti kelią nelaimėms. Tarkime, kelių priežiūros tarnybos turi skubiai nuvalyti apsnigtus kelius.

   tags: #jeigu #turejau #nedarbingumo #kaip #yra #skaiciuojamos