Lietuvos Respublikos pensijų sistema: apžvalga ir naujovės

Lietuvos pensijų sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti gyventojų finansinį stabilumą senatvėje. Pastarojo meto pokyčiai, ypač susiję su II pensijų pakopa, sukėlė nemažai diskusijų ir klausimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime esmines pensijų sistemos dalis, naujausias reformas ir galimybes, kurios atsiveria gyventojams.

II pakopos pensijų reforma: galimybės ir iššūkiai

Įsigalioję II pensijų pakopos pokyčiai gyventojams suteikė ilgai lauktą galimybę atsiimti daugelį metų kauptas lėšas. Sprendimas kelia daug diskusijų ir klausimų: kas turi teisę atsiimti pinigus, kokiomis sąlygomis tai galima padaryti, kokiu būdu pateikiamas prašymas, per kiek laiko lėšos išmokamos, ar gautos sumos bus apmokestinamos. Siekiant priimti pagrįstą sprendimą, gyventojams svarbu aiškiai suprasti galiojančią tvarką, galimas pasekmes ateities pensijai ir visus su lėšų atsiėmimu susijusius niuansus.

Gyventojai, pradėję gilintis į naująją pensijų reformos tvarką, dažnai pasimeta. Vienur skelbiama, kad nuo 2026 metų sausio 1-osios II pakopoje sukauptas lėšas galima atsiimti tik aiškiai apibrėžtais atvejais - dėl sunkios ligos, sulaukus pensinio amžiaus, gavus išankstinę pensiją ar pasinaudojus galimybe atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų. Painiavos kyla todėl, kad kalbama apie du skirtingus dalykus.

Nuo 2026 metų sausio 1-osios įsigaliojusi pensijų reforma ne tik atvėrė galimybę pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - pasitraukti iš II pakopos ir atsiimti sukauptas lėšas. Kartu nuo šių metų sausio buvo nustatyta ir nauja, nuolatinė II pakopos pensijų kaupimo tvarka, kuri galios pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, po 2027 metų. Ji apibrėš, kada ir kokiomis sąlygomis ateityje bus galima atsiimti sukauptas lėšas.

Tiems, kurie ketina atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, svarbiausia yra pereinamuoju laikotarpiu - nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. - galiojanti tvarka, nes būtent šiuo laikotarpiu galima pasitraukti iš kaupimo ir atsiimti visas iki tol sukauptas lėšas. Nusprendęs atsiimti lėšas, gyventojas atgautų savo asmenines įmokas - 3 proc. nuo darbo užmokesčio - ir visą investicinį prieaugį, kuris buvo uždirbtas šias lėšas investuojant. Tačiau valstybės skatinamoji įmoka, kuri sudaro 1,5 proc.

Taip pat skaitykite: Pensijų sistemos apžvalga

Vis dėlto šie pinigai nepradingsta. Pasitraukus iš II pakopos, valstybės ir „Sodros“ įmokos virstų papildomais pensijos taškais, didinančiais būsimą senatvės pensiją. Paskelbus, kad jau galima atsiimti II pakopoje sukauptas lėšas, valdantieji tikino, kad atsiimami pinigai nebus apmokestinami. Valstybinė mokesčių inspekcija paaiškina, kad pereinamuoju laikotarpiu atsiimamos II pakopoje sukauptos įmokos ir investicinis prieaugis pajamų mokesčiu apmokestinami nebus.

Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad prašymus pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos gyventojai turi teikti savo pensijų kaupimo bendrovei. Jos prašymus priima ketvirčiais (sausį-kovą, balandį-birželį ir t. t), juos nagrinėja tik jiems pasibaigus, o pinigus išmoka per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo.

Svarbu žinoti, kad vien pateikus prašymą atsiimti lėšas ir pasitraukti iš II pakopos, pensijų kaupimas automatiškai nenutraukiamas. Visą laikotarpį, kol prašymas nagrinėjamas, nuo darbo užmokesčio ir toliau nuskaičiuojami 3 proc. ir investuojami į II pakopos pensijų fondus. Norint to išvengti, „Sodra“ rekomenduoja kartu su prašymu nutraukti kaupimą pateikti ir atskirą prašymą stabdyti įmokų mokėjimą. Šis prašymas įsigalioja nuo kito mėnesio.

Pereinamasis laikotarpis, kuris truks nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d., yra tik dalis visos pensijų reformos. Anksčiau kaupiantieji II pakopoje neturėjo galimybės laisvai atsiimti sukauptų lėšų - tik kurį laiką galiojo galimybė sulaukus pensinio amžiaus atsiimti visas II pakopoje sukauptas lėšas. Dabar situacija keičiasi: net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, tam tikrais atvejais bus galima atsiimti dalį arba visą sukauptą sumą.

Pavyzdžiui, vieną kartą bus leidžiama atsiimti iki 25 proc. sukauptų lėšų nenutraukiant kaupimo. Jei žmogus tuo metu dar nebus sulaukęs pensinio amžiaus, nuo atsiimamos sumos reikės sumokėti 3 proc. Visiškai nutraukti pensijų kaupimą ir atsiimti visą sukauptą sumą bus galima, jei žmogui bus nustatytas 70 proc. ar didesnis darbingumo (dalyvumo) netekimas, paskirta paliatyvioji slauga ar diagnozuota sunki liga. Tokią teisę taip pat turės gyventojai, kuriems iki pensinio amžiaus liks penkeri metai, o sukaupta suma nesieks pusės minimalios pensijų anuiteto ribos (šiuo metu - 8 392,5 Eur.).

Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema

Iki šiol gyventojai buvo automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą, o atsisakius kvietimas buvo kartojamas kas trejus metus, kol žmogui sukakdavo 40 metų. „Sodra“ paaiškina, kad nuo 2026 metų automatinis įtraukimas panaikinamas. Be to, gyventojams, nusprendusiems toliau kaupti lėšas II pakopoje, net ir pasibaigus pereinamajam laikotarpiui bus sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą - iš pradžių vieneriems metams, o vėliau, jei reikės, šį laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų.

III pakopos pensijų kaupimas: galimybės ir pasirinkimai

III pakopos pensijų kaupimas Lietuvoje yra savanoriškas ir griežtai reguliuojamas valstybės. Ją prižiūri Lietuvos bankas, kuris licencijuoja valdytojus, tikrina veiklą, nustato kapitalo ir rizikos reikalavimus, gali taikyti sankcijas ar net atimti licenciją.

Lietuvoje III pakopą gali kaupti tik per 5 tiekėjus, o keturi iš jų labai aiškūs - SEB, Swedbank, Artea (ex-Šiaulių bankas) ir Luminor. Visi bankai, natūralu, kad turi ir 3 pakopos kaupimą. O tas penktasis yra Goindex, kuris nėra nei bankas, nei fondas. Tai pensijų fondų valdytojas, kuris yra lyg Lidl’as ar Revolut’as, atėjo sudrumsti seniai nusistovėjusių ir oligopolinį prieskonį turinčių lietuviškų pensijų fondų vandenų.

Goindex - tai Lietuvoje veikiantis investavimo platformos tiekėjas, kuris leidžia gyventojams paprastai investuoti į ETF portfelius naudojantis III pakopos pensijų kaupimu. Deklaruojamas tikslas - pasiūlyti paprastesnį, pigesnį ir labiau pasyvų investavimo modelį, paremtą plačiai diversifikuotais indeksais (ETF). Toks Vanguard’as iš Aliexpress’o, nes Goindex investavimo filosofija artima tiek Bogleheads, tiek Vanguard’o principams: plati diversifikacija, mažos sąnaudos, ilgas laikotarpis, minimalus aktyvus valdymas.

Goindex turi du 3 pakopos fondus (100% akcijos ir 60/40 akcijos/obligacijos), kurių rezultatai kol kas atrodo labai gerai.

Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje

III pakopos fondų mokesčiai

Valdymas siekia iki 1% ir Goindex čia nenudžiugino, nustatęs savo 0.90% suminį valdymo mokestį. Lietuvos bankas nuolat skelbia visų pakopų fondų rezultatus bei mokesčius - LB ataskaitos. Jose matosi, kad Goindex nelabai ir išsiskiria su 0.78% metiniu BIK vs. 0.79% mano turimais Artea pasyvaus fondo.

O kaip mane asmeniškai informavo Goindex valdytojas, investuotojams pinigus jie taupo ne tik per mažus mokesčius, bet ir per daug geresnę grąžą pasyviai sekdami rinkas su ETF’ais.

III pakopos fondų rezultatai

Einame į LB ataskaitas ir ten randame tokią lentelę (kurią papildžiau ir BIK %), žiūriu į paskutinius 3 metus, nes daugmaž tiek veikia mano vertinamas Goindex:

Goindex, bent kol kas, varo akivaizdžiai geriau nei bet kuris konkurentas. Per 3 metus surinkti nuo 2% iki 16% skirtumo yra labai labai daug. Juk visi veikė vienodomis rinkos sąlygomis.

Net lyginant Goindex su visą laiką turėtu Artea fondu:

• Per 3 metus
• GoIndex = +39.19%, Artea = +32.62%
• Portfelis 30,000 Eur x 1.3919 = 41,757 Eur
• Portfelis 30,000 Eur x 1.3262 = 39,786 Eur
• Skirtumas = 2k Eur per 3 metus.

Net nėra čia ką labai skaičiuoti, nes tęsiant panašia trajektorija ateinančius 30 metų (ir toliau pildant), susidarys jau šešiaženklis nenormalus skirtumas.

Artea Ambicingas Index 16+ vs. Goindex akcijų fondas

Per tą patį 2024.11.05 - 2025.12.31 laikotarpį:

• Artea Ambicingas Index 16+ = +9.68%
• Goindex pasaulio akcijų fondas = +13.32%
• Skirtumas = 3.64% per šiek tiek daugiau nei metus.

Katastrofiškas skirtumas tarp deklaratyviai pasyvių fondų. Artea bėda - kažkokie banko reikalavimai ar vidinė politika, nes nors jie ir investuoja į plačius pasaulinius ETF’us, visi pasirinkimai yra su kažkokiu tvarumo elementu. Kai Goindex investuoja į tiesiog mūsų gerai žinomus plačius paprastus ETF’us.

Aš pats save įtikinau, kad pastarųjų 3 metų rezultatai nėra atsitiktinumas, o tiesiog užprogramuotas Goindex pranašumas. Kadangi jie išties pasyvūs, pagal teoriją galiu ir toliau tikėtis didesnės grąžos. O ta šiek tiek didesnė grąža labai greitai compoundinasi ir prieš pensiją sukauptų lėšų kiekis, tikėtina, bus kardinaliai skirtingas.

Goindex vs VWCE

• Periodas: 2022.08.22 (Goindex startas) - 2025.12.31
• VWCE kaina 2022.08.22 = 102.3 Eur
• VWCE kaina 2025.12.31 = 145.05 Eur
• Skirtumas = +41.79%

Primenu, kad Goindex tuo pačiu laikotarpiu turėjo +39.19%. Tai Goindex blogiau nei tiesiog VWCE, bet tikrai nėra blogai ir atsilikimas menkas.

Suprantu, kad pasitikėti ką tik įkurtu pensijų startuoliu sunkoka, todėl III pakopos struktūroje dalyvauja trys atskiros šalys:

• Pensijų fondo valdytojas / platforma (pvz., Goindex, bankai)
• Depozitoriumas (dažniausiai bankas (ne pensijų fondo valdytojas, tad Swedbank’as laiko pas SEB’ą ir atvirkščiai) - saugo investuotojų turtą
• Valstybės priežiūra (Lietuvos bankas)

Tai reiškia, kad tavo pinigai nėra laikomi pas Goindex ar bet kurio kito valdytojo seife. Jie laikomi atskirai, depozitoriume, ir yra teisiškai atskirti nuo valdytojo balanso.

Aišku, kad Goindex gali bankrutuoti. Bet tai mums nelabai ką reiškia, nes tuomet:

• tavo investicijos niekur nedingsta, nes jos yra atskirtos depozitoriume
• Lietuvos bankas paskiria kitą valdytoją, kuris perima fondą
• investuotojui dažniausiai nereikia daryti nieko - pasikeičia tik administruojanti įmonė.

Tai labai panašu į situaciją su brokeriais ir ETF’ais - bankrutuoja tarpininkas, bet ne tavo vertybiniai popieriai.

Svarbiausia - turėti bent kažkokią III pakopos sutartį sudarytą iki 2024.12.31 (ir ją išsisaugoti kaip įrodymą išeinant iš dabartinio valdytojo).

Kai pensijos kaupimo sutartis sudaryta iki 2024 m. gruodžio 31 d., o po šios datos pensijos dalyvis pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pereina iš vieno pensijų fondo į kitą pensijų fondą (valdomą tos pačios ar kitos valdymo įmonės), nenutraukdamas sutarties ir pradėto kaupimo, laikoma, kad dalyvavimas pensijų kaupime tęsiasi ir todėl taikomas komentuojamo punkto lengvatos įmokoms tęstinumas.

O jei perėjus nepatiks - viską galima atkelti ir atgal. Nėra jokių bent viešai matomų ribojimų ar baudų. edit: pasirodo yra vienkartinis perkėlimo mokestis (II pakopoje iki 0,05 proc. pvz. jei fondas 5000 Eur - mokestis iki 2,5 Eur. III pakopoje iki 0,5 proc. nuo portfelio sumos)

Svarbu: Kaupdami pensijų fonduose, patiriate investavimo riziką, o tai reiškia, kad investicijų vertė gali ir kilti, ir kristi, yra galimybė atgauti mažiau negu investavote. Pensijų fondų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Prieš priimdami sprendimą kaupti papildomą pensiją susipažinkite su pensijų fondų taisyklėmis, taikomais atskaitymais, investavimo strategija ir rizikos veiksniais.

Rekomendacijos ir perspėjimai

Atsivėrus 2026-2027 m. pensijų reformos „langui“, kai kurie gyventojai skuba atsiimti savo sukauptas lėšas. Tačiau 2019 m. Lietuvoje jau buvo sudaryta galimybė stabdyti pensijų kaupimą II pakopoje, dalis gyventojų ja pasinaudojo ir tai jiems kainavo tūkstančius eurų.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos duomenimis, 2019 m. sausį kaupimą nutraukę gyventojai prarado ne tik laiko, kai pinigai galėjo dirbti už juos. Jei 1975 m. gimęs žmogus, kuris kaupė pagal 3+1,5 proc. sistemą, o jo atlyginimas „ant popieriaus“ šiandien siekia apie 4 tūkst. eurų, nusprendė nutraukti kaupimą 2019 m. sausį, iki 2025 m. gruodžio, nepriklausomai nuo pasirinkto pensijų fondo, jo pensijos sąskaitoje greičiausiai būtų apie 6 tūkst. Eur daugiau.

Panaši situacija ir jaunesnių gyventojų atveju. 2000 m. gimęs žmogus, kaupęs pagal tą pačią sistemą ir dabar gaunantis apie 2 tūkst. Eur atlyginimą „ant popieriaus“, iki 2025 m. pabaigos galėjo sukaupti apie 3,4 tūkst.

II pakopos fondų istorinė grąža siekia 7-9 proc. per metus, o valstybės priemokos kasmet didėja, todėl tie, kurie lieka kaupti, ilgainiui sukaupia daugiau. Pasitraukus per „langą“ dalį lėšų teks grąžinti „Sodrai“, valstybės paskata grįš taškais į I pakopą, o ateityje pensija bus mažesnė.

Jeigu abejojate, ar likti kaupti, galite laikinai sustabdyti įmokas ir pabandyti investuoti savarankiškai. Tai leis įsivertinti, kaip sekasi ir ar toks kelias jums tinkamas. Norint išlaikyti gyvenimo kokybę senatvėje, pensija turėtų siekti bent 70-80 proc. Prognozuojama, kad Lietuvoje „Sodros“ pensija sudarys tik apie 40 proc. buvusio atlyginimo. Tam, kad šis skaičius galėtų išaugti iki 50-60 proc. buvo sukurta galimybė papildomai kaupti II pakopoje.

Lietuvos banko duomenimis, 2024 metų pabaigoje pagal valdomą antros pakopos pensijų fondų turtą „Luminor investicijų valdymas“ užėmė 7,8 proc. rinkos dalį, įskaitant ir gyvybės draudimo įmones, taip pat valdančias antros pakopos pensijų fondus. Pagal valdomą trečios pakopos pensijų fondo turtą įmonė turėjo 22,9 proc.

III pakopos pensijų fondų palyginimas

Fondas	Valdymo mokestis	BIK (Metinis)	Grąža per 3 metus
Goindex	0.90%	0.78%	+39.19%
Artea	-	0.79%	+32.62%
Kiti fondai	Iki 1%	-	Įvairi

tags: #lietuvos #respublikos #pensiju #sistema