Šių dienų politiniai, ekonominiai, vertybiniai socialiniai ir kiti valstybėje vykstantys pokyčiai turi didelę įtaką jos piliečiams. Didėjant nelankančių mokyklos mokinių skaičiui, daugėjant beglobių, gatvės vaikų, didėja nusikalstamumas nepilnamečių tarpe, sparčiai plinta narkomanija, alkoholizmas ir kiti žalingi įpročiai, kurie įtraukia vis daugiau moksleivių, kelia pavojų jų sveikatai, intelektiniam žmonių potencialui ir socialiniai plėtrai, sudaro sąlygas plisti organizuotam nusikalstamumui, kelia grėsmę visuomenei.
Susidarius tokiai padėčiai mūsų visuomenėje iškilo būtinybė ieškoti išeities. Buvo pradėtos steigti socialinės institucijos, kurios rūpintųsi socialiai pažeistomis šeimomis, įstatymiškai gintų vaikus bei jaunuolius nuo prievatos bei išnaudojimo ne tik šeimose, bet ir mokyklose, asocialiose jaunimo grupėse, suteiktų psichologinę - socialinę pagalbą.
Kadangi socialinis darbuotojas dirba išskirtinėmis sąlygomis su įvairiais žmonėmis, žmonių grupėmis, jam tenka paveikti ne vien globotinį, bet ir tuos asmenis (ypač vaiko tėvus, artimuosius), nuo kurių priklauso vaiko - jaunuolio kasdienis gyvenimas, jo ateitis. Socialinis darbuotojas padeda vaikams ir paaugliams adaptuotis visuomenėje, švietimo ar globos įstaigoje panaudodami visas priimtinas ugdymo formas, bendradarbiaudami su pedagogais, tėvais, kitomis institucijomis, užtikrinančiomis vaikų ir paauglių saugumą, teises ir pareigas, fiziologinių ir psichologinių poreikių tenkinimą.
Taip pat socialiniai darbuotojai dirba su rizikos grupės vaikais, jų šeimomis, vykdo ir koordinuoja prevencinę veiklą mokykloje, ypač neformalioje aplinkoje, koordinuoja papildomojo ugdymo socialines programas (pvz. NVO dirbančiose su prevencinėmis programomis prieš kvaišalus).
Bendra socialinio darbuotojo paskirtis, teigia B.Bitinas ir E. Giedraitienė, - sudaryti optimalias ugdytinio asmenybės tobulėjimo sąlygas. Realizuodamas šią paskirtį, socialinis darbuotojas dirba sistemingą pedagoginį darbą su klientų grupėmis, individualų darbą su to reikalaujančiais individais.
Taip pat skaitykite: Prevencija paaugliams
Socialinis darbuotojas - ypatingos ir humaniškos profesijos atstovas, kaip tarpininkas asmenybės, šeimos ir visuomenės santykiuose. Jis sprendžia uždavinius, stiprinant jų moralę, psichologinę ir fizinę sveikatą, įvairias asmenybės gynimo formas, darbo organizavimą, mokymą ir laisvalaikį, teikdamas socialinę pagalbą šeimai bei asmenims, kuriems ypatingai jos reikia.
Dirbdamas su klientu socialinis darbuotojas glaudžiai bendradarbiauja su jo šeima, artimaisiais, pedagogais, draugais su kuriais turi reikalų globotinis, jeigu to reikalauja esamo kliento būklė, emocinė nuostata, specifinė problema kaip narkomanija. Todėl labai išsiplečia socialinio darbuotojo veiklos barai. Tad dirbdamas su klientu soc. darbuotojas turi išsiaiškinti ir atsižvelgti į problemas su kuriomis susidūrė jo klientas ir kodėl dažnu atvejų iš mokyklų arba iš asocialių šeimų, jis buvo rekomenduotas darbui su soc.
Socialinis darbuotojas dirba su įvairiomis žmonių grupėmis, teikdamas pagalbą ir paramą.
Pagrindiniai socialinio darbo metodai
Socialinis darbas turi daug, bet labai panašią reikšmę turinčių apibrėžimų. Socialinis darbas, tai kasdieninis iššūkis sau, randant konstruktyvias išeitis tam tikrose situacijose su klientu ar klientų grupe.
Vienas iš didžiausių privalumų socialiniame darbe yra tvirtas ir pasitikėjimu grįstas ryšys su klientu, jo globėju/ artimuoju. Jei atrandi priėjimą prie savo kliento, tai tuomet ir džiuginančių rezultatų gali pasiekti, tačiau jei tarp socialinio darbo atstovo ir kliento nėra tvirto abipusiu pasitikėjimu grįsto ryšio tuomet ir rezultatai nedžiugins.
Taip pat skaitykite: Vaikų ir paauglių socialinio darbo apžvalga
Individualus darbas su klientu
Individualus darbas su klientu yra viena iš pagrindinių socialinio darbuotojo veiklos formų. Individualią pagalbą socialinis darbuotojas teikia asmeniškai individui. Ši profesionali pagalba mobilizuoja ir kaupia individo energiją, nukreipdama ją didesniems ir aukštesniems siekiams bei pozityviems socialiniams santykiams ir didesniam individo potencialo panaudojimui.
Dirbdamas individualų darbą, socialinis darbuotojas dirba su asmenybe, turinčia problemų, kuri tampa jo profesionalios veiklos instrumentu. Socialinio darbuotojo veiklos poveikis priklauso nuo socialinio darbuotojo bei kliento tarpusavio santykių, bendradarbiavimo, kurie ir sudaro individualaus socialinio darbo esmę. Teigiami socialinio darbuotojo ir kliento santykiai pokyčius skatina labiau nei neigiami, tad verta siekti šioje srityje profesionalumo.
Individualios socialinės pagalbos jaunuoliui proceso eigoje reikalaujama parengti bei užpildyti daug įvairių dokumentų. Teikdamas individualią pagalbą klientui - jaunuoliui, atsižvelgdamas į jo problemą bei situaciją, socialinis pedagogas gali atlikti šiuos vaidmenis: tarpininko (tarpininkauja tarp asmens ir šeimos, vaiko ir suaugusiojo ir t.t.), advokato (užtikrina vaiko teisių apsaugą, suteikia galimybes asmens savirealizacijai), pagalbininko (sprendžia kliento problemas), psichoterapeuto (siekia asmens ir šeimos psichinės sveikatos), eksperto (diagnozuoja problemą ir siūlo galimus sprendimo būdus), visuomeninio veikėjo (plečia, palaiko piliečio socialines iniciatyvas) ir kt.
Darbas su grupe kaip socialinio darbo metodas
Darbas su grupe yra vienas iš socialinio darbo metodų, taikomų mokykloje, nevyriausybinėse organizacijose dirbančių socialinių darbuotojų. Šis metodas naudojamas tose situacijose, kur aplinkos vaidmuo labai akivaizdus ir iškilusios problemos siejasi su daugybe panašių situacijų.
Turime pabrėžti neformalių grupių poveikį jaunuoliui. Darbo su grupe metodas labai efektyvus veiklos metodas dirbant su nepasitikinčiais savimi, nedrąsiais, bendravimo įgūdžių stokojančiais, bei probleminio elgesio vaikais ir paaugliais. Tai padeda daug greičiau išspręsti esamas problemas, palengvina individo adaptaciją visuomenėje, ugdo jo fizines ir dvasines savybes.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Grupinis darbas padeda ugdyti bendravimo įgūdžius ir spręsti problemas kartu.
Šio metodo pagalba klientas mokomas savarankiškumo, jam suteikiama galimybė pažvelgti į problemą skirtingais aspektais. Grupės nariai išmokomi pajusti atsakomybę už savo veiksmus, kitus narius.
Grupės darbo metu ne tik vyksta esamų konkrečių problemų aptarimas, bet jaunuoliams suteikiama galimybė dalyvauti problemų sprendimo procese išsakant nuomonę ir atrandant jiems tinkamus sprendimo būdus. Tuo parodoma, kiek jų nuomonė yra svarbi ir reikšminga, ugdomas atsakomybės už save ir savo poelgius jausmas.
Taigi, grupinio darbo metodas yra naudingas ir veiksmingas metodas, sprendžiant įvairias jaunuolių problemas.
Grupės raidos fazės
- Pradinė grupės fazė. Šiai fazei būdinga: primityvus priešinimasis, negatyvus lyderiavimas, pasyvumas, nieko neveikimas, nuobodulys irzlumas, nerimas. Šioje grupės raidos fazėje socialinio pedagogo vaidmuo yra pats svarbiausias. Nuo jo vadovavimo bei kompetencijos, įveikiant neigiamas grupės emocijas, nuostatas bei teigiamo psichologinio klimato sukūrimo priklausys tolimesnis grupės funkcionavimas.
- Vidurinė fazė. Pilnai funkcionuojančios grupės fazė.
Darbas su grupe reikalauja didelių socialinio darbuotojas pastangų.
Darbas su šeima
Šeimoje formuojasi ir vystosi žmogaus asmenybė, susipažįstama su socialiniais vaidmenimis, kurie yra būtini normaliai individo adaptacijai visuomenėje. Būtent šeimoje suteikiami pirmieji dorovingumo pagrindai, formuojasi pagrindinės elgesio normos, atsiveria žmogaus vidinis pasaulis bei individualios asmens savybės.
Tačiau, šeima gali būti ir nepalanki terpė sėkmingai vaiko - jaunuolio socializacijai. Gana dažnai jaunuolio psichologiniai - socialiniai sunkumai yra sąlygoti šeiminių santykių, jo vaidmens šeimos struktūroje, bendravimo su juo stiliaus.
Socialinis darbuotojas, dirbdamas su šeima atlieka išsamią šeimos analizę (pvz. šeimos, struktūra, šeimos poreikiai, vyraujančios šeimos problemos, šeimos narių santykiai jos viduje, ir už jos ribų). Socialinio darbuotojo darbe su šeima išskiriamos šios paramos sritys: edukacinė, psichologinė ir tarpininkavimo.
- Edukacinę pagalbą sudaro mokymas, auklėjimas, ugdymas, lavinimas, švietimas. Edukavimas vyksta konsultuojant tėvus ir dirbant su vaikais, sukuriant jiems specifines situacijas, kurias reikia šiuolaikiškai išspręsti.
- Psichologinė parama - socialinio darbuotojo pagalba, susidedanti iš dviejų komponentų: palaikymo ir korekcijos. Korekcija - reikalinga tada, kai šeimoje, vaikų - jaunuolių atžvilgiu naudojama psichologinė prievarta (gąsdinimai, užgauliojimas, žeminimas), privedanti prie nervinių fizinių ar psichinių sutrikimų.
- Tarpininkavimo metodą sudaro trys elementai: pagalba organizuojant - tai šeimos laisvalaikio organizavimas. Koordinacinė parama nukreipta į įvairių įstaigų ir tarnybų, galinčių išspręsti tam tikras konkrečios šeimos o kartu ir kliento - jaunuolio problemas aktyvizaciją. Informacinė pagalba - šeimų bei kliento - jaunuolio informavimas, konsultavimas socialinės apsaugos klausimais.
Šeima, susidurdama su aplinkinių žmonių ir institucijų poveikiu, siekia nustatyti sau priimtinas jų įtakos ribas, saugoti savo gyvensenos privatumą. Tai reiškia jog šeima, siūlomą socialinio darbuotojo pagalbą priima kaip nepageidautiną kišimąsi į jos privatumą. Nes, jei šeima vengia bendro visos šeimos narių susitikimo su socialiniu darbuotoju ir siūlo, kad šis bendrautų tik su vaiku ar tik su juo ir motina, tai drauge patvirtina bendros visai šeimai problemos neigimą.
Norėdama išsaugoti tokias nuostatas, šeima riboja informaciją apie savo gyvenseną, todėl susidūrus su vienu iš minėtų priešinimosi požymių, tikėtina , kad išryškės ir kiti, patvirtinantys kliento - jaunuolio sunkumų reikšmę šeimai.
Socialinio darbuotojo darbo su jaunuolio mikro aplinka, veiklos dėmesio objektu tampa šeima, kuriose dažni amoralaus elgesio atvejai, teisės bei etikos normoms prieštaraujantis gyvenimo būdas. Dažnai gyvenamoji aplinka neatitinka net minimalių higieninių sąlygų. Vaikų (klientų) auklėjimu, priežiūra nesirūpinama, dėl to jie ne tik badauja, bet ir tampa fizinio ar seksualinio smurto, prievartos aukomis.
Nedarniose, ypač asocialiose šeimose būtinas socialinio darbuotojo reguliarus lankymasis, nes tai padeda kontroliuoti, užkirsti kelią jaunuolio norui atsiskirti nuo šeimos ir išeiti į draugų ratą, kuriame bėgimas nuo esamų šeimyninių problemų skatina kvaišalų vartojimą, prievartą bendraamžiams, nusikalstamą veiklą. Šioms šeimoms reikalinga efektyvi kompleksinė tarpinstitucinė pagalba bei glaudus bendradarbiavimas su įvairių socialinių tarnybų specialistais.
Socialinis darbuotojas tikslingai įvertindamas savo darbą su klientu (jaunuoliu, esančiu iš asocialios aplinkos) bei naudodamas socialinio darbo metodus gali pasiekti optimalių darbo rezultatų. Tačiau reikia pabrėžti, kad socialinio darbo kompleksinis metodas neturi būti laikinas, bet turėti tęstinumą.
Jaunuolis turėtų būti nukreipiamas, jo pačio sutikimu, dalyvauti laisvalaikio užimtumo programose, kad asocialias draugų grupes pakeistų į turiningą laisvalaikį, naujus draugus kuriems yra svarbus jo požiūris į gyvenimą, ir kurių tarpe jis gali tapti ne tik pilnateisiu grupės nariu, bet ir lyderiu. Jo dvasinių, asmenybinių sąvybių pasireiškimo aktyvinimas (dalyvaujant šeimai, jei tai įmanoma bei pedagogams) leidžia tikėtis teigiamo jaunuolio statuso įtvirtinimo visuomenėje, kaip ryžtingos asmenybės, turinčios tikslą ir terpę jo realizacijai.
Tačiau neužtenka dirbti su klientu - jaunuoliu specialistui ar jų komandai. Turi būti keičiamas bendras visuomenės požiūris į jauną žmogų, atsižvelgiant į esamą ekonominę, socialinę Lietuvos politiką, kas ir sąlygoja jaunuolių polinkį eiti asocialiu gyvenimo keliu, kaip priešpriešą jaučiantis bejėgiais kažką keisti, dėti pastangas būti pripažintais, suprastais bei įvertintais.
Jeigu sutiksime, kad vaiko - jaunuolio - suaugusiojo, bendrai žmogaus - individo socializacija vyksta visą gyvenimą, tai taip pat sutiksime, kad tapti nepriimtinu visuomenėje individu su jos nubrėžtomis taisyklėmis galima bet kada.
Psichologiniai aspektai socialiniame darbe su paaugliais
Socialinis darbas yra profesija, reikalaujanti ne tik specializuotų žinių ir įgūdžių, bet ir didelio emocinio atsparumo. Socialiniai darbuotojai susiduria su įvairiomis sudėtingomis situacijomis, dirbdami su pažeidžiamais asmenimis ir grupėmis. Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai socialinio darbuotojo darbo aspektai, ypatingą dėmesį skiriant darbui su sudėtingo elgesio paaugliais, priklausomybių turinčiais asmenimis, bei streso ir perdegimo prevencijai.
Darbas su sudėtingo elgesio paaugliais: psichologiniai aspektai
Sudėtingas paauglių elgesys yra problema, kylanti dėl daugelio veiksnių, įskaitant paauglių raidos ypatumus, patirtas traumas, aplinkos veiksnius ir šeimos dinamiką. Socialiniams darbuotojams svarbu suprasti pykčio ir agresijos psichologines šaknis, kad galėtų efektyviai padėti paaugliams valdyti savo emocijas ir elgesį.
Sudėtingo elgesio psichologinės šaknys ir emocijų valdymas
Norint suprasti sudėtingo elgesio priežastis, būtina atsižvelgti į paauglių raidos ypatumus. Paauglystė yra laikotarpis, kai vyksta dideli fiziniai, emociniai ir socialiniai pokyčiai. Šie pokyčiai gali sukelti stresą ir nerimą, kurie gali pasireikšti kaip sudėtingas elgesys. Be to, traumos, aplinkos veiksniai ir šeimos dinamika taip pat gali turėti didelės įtakos paauglių elgesiui. Pavyzdžiui, paaugliai, patyrę smurtą ar nepriežiūrą, gali būti labiau linkę į agresyvų elgesį.
Praktiniai emocijų valdymo metodai
Socialiniai darbuotojai gali padėti paaugliams valdyti savo emocijas, mokydami juos streso valdymo technikų ir praktinių būdų nuraminti save intensyvių emocijų metu. Svarbu skatinti paauglius atpažinti savo emocijas ir suprasti, kas jas sukelia. Taip pat naudinga mokyti paauglius atsipalaidavimo technikų, tokių kaip gilus kvėpavimas ir meditacija.
Konfliktų valdymas ir prevencija
Konfliktai yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau svarbu išmokti juos valdyti konstruktyviai. Socialiniai darbuotojai turėtų būti apmokyti konfliktų valdymo technikų, kad galėtų padėti paaugliams spręsti konfliktus taikiai. Konfliktų kilimo priežastys ir eskalacijos mechanizmai gali būti įvairūs, todėl svarbu suprasti veiksmingus atsako į konfliktus modelius.
Darbas su pasekmėmis po konfliktų
Po konflikto svarbu suteikti emocinę pagalbą tiek paaugliams, tiek darbuotojams. Reikia padėti paaugliams suprasti savo elgesio pasekmes ir išmokti prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Taip pat svarbu padėti darbuotojams atsigauti po sunkių konfliktų ir išvengti perdegimo.
Realios konfliktų situacijos: praktinė simuliacija ir veiksmų analizė
Praktinė simuliacija ir veiksmų analizė yra veiksmingi būdai mokyti socialinius darbuotojus valdyti konfliktus. Realios konfliktų situacijos gali būti analizuojamos, siekiant identifikuoti svarbiausius sprendimus ir įvertinti jų pasekmes. Specialistų patirtis ir tarpusavio įžvalgų generavimas gali padėti rasti alternatyvias elgesio strategijas.
Atvejų analizė: sudėtingo elgesio pavyzdžiai
Atvejų analizė yra naudinga priemonė, padedanti suprasti sudėtingo elgesio priežastis ir pasekmes. Realūs sudėtingo elgesio pavyzdžiai gali būti analizuojami, siekiant identifikuoti svarbiausius sprendimus ir įvertinti jų pasekmes. Specialistų patirtis ir tarpusavio įžvalgų generavimas gali padėti rasti alternatyvias elgesio strategijas. Sėkmės istorijos ir mokslu grįsti darbo metodai gali įkvėpti ir parodyti, ką gali padaryti darbuotojai.
Sėkmės istorijos ir mokslu grįsti darbo metodai
Pozityvios patirtys, padėjusios pakeisti jaunuolių elgesį, yra vertingos. Praktiniai veiksmingų metodų ir strategijų pavyzdžiai, apdovanojimų ir motyvacijos technikos, įrodymais grįsti psichologiniai metodai - visa tai gali būti pritaikoma socialiniame darbe. Svarbu suvokti kompetencijų ribas ir kreiptis pagalbos, kai reikia.
Socialinis darbas su priklausomybių turinčiais asmenimis ir jų artimaisiais
Socialinis darbas su asmenimis, priklausomais nuo alkoholio ir / ar narkotinių medžiagų, ir jų artimaisiais yra sudėtingas ir reikalaujantis specialių žinių bei įgūdžių.
Atvejo vadyba yra procesas, kurio metu socialinis darbuotojas koordinuoja įvairias paslaugas, reikalingas asmeniui, patiriančiam socialinę riziką. Tai apima asmens poreikių įvertinimą, paslaugų plano sudarymą, paslaugų teikimo koordinavimą ir stebėseną. Atvejo vadyba gali padėti asmenims, turintiems priklausomybių, gauti reikiamą pagalbą ir pasiekti ilgalaikę abstinenciją.
Ką daryti alkoholikų žmonoms? Kaip joms gyventi su priklausomybę turinčiu žmogumi?
Socialinio darbuotojo kasdienybė: įtampa, nerimas ir perdegimas
Socialinio darbuotojo kasdienybė dažnai būna kupina įtampos, nerimo ir streso. Darbas su pažeidžiamais asmenimis ir grupėmis gali būti emociškai išsekantis. Todėl svarbu suprasti, kas vyksta, ir mokytis tai valdyti.
Streso valdymo technikos socialiniams darbuotojams
Socialiniai darbuotojai turėtų būti apmokyti streso valdymo technikų, kad galėtų efektyviai susidoroti su darbo keliamu stresu. Tai apima atsipalaidavimo technikas, tokias kaip gilus kvėpavimas ir meditacija, taip pat fizinį aktyvumą ir sveiką mitybą. Taip pat svarbu turėti gerą socialinį palaikymą ir reguliariai pailsėti.
Kritiniai pokalbiai ir konfrontacijos yra neišvengiama socialinio darbo dalis. Svarbu išmokti bendrauti dirbant socialinį darbą su neadekvačiai (dėl ligos arba kitų priežasčių) reaguojančiais klientais. Reikia mokėti išlikti ramiems ir profesionaliems, net ir sudėtingose situacijose.
Vaiko teisės ir teisėti interesai yra tai, ką privalo žinoti kiekvienas socialinis darbuotojas.
Asmens duomenų apsauga ir jos teisinio reglamentavimo principai yra labai svarbūs dirbantiems socialinių paslaugų sektoriuje. Socialiniai darbuotojai turi užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi saugiai ir konfidencialiai.
Socialiniai darbuotojai turi žinoti aktualiausius teisės aktus, jų taikymo praktiką socialiniame darbe. Tai apima įstatymus, reglamentuojančius vaiko teises, asmens duomenų apsaugą, socialinę paramą ir kitus svarbius klausimus.
Mobingas darbe - atpažinimas, užkardymas, atsakomybė - yra svarbi tema socialiniams darbuotojams. Mobingas gali turėti neigiamų pasekmių darbuotojų sveikatai ir gerovei, todėl svarbu jį atpažinti ir užkardyti.
Psichologinio kontrakto sudarymas ir jo laikymasis organizacijos kontekste - tarp darbuotojo ir darbdavio - nagrinėjamas ne tik mokslininkų, bet ir verslo atstovų jau beveik 70 metų. Susidomėjimas ir toliau išlieka, kadangi psichologinis kontraktas lemia darbo efektyvumą, formuoja teigiamą darbuotojų elgseną organizacijos atžvilgiu, didina darbuotojų įsipareigojimą organizacijai. Tačiau šiandieninėmis globalizacijos sąlygomis, psichologinis kontraktas analizuojamas ne tik organizacijos kontekste, bet ir visuose tarpusavio santykiuose.
Psichologinis kontraktas yra abipusis susitarimas, pagrįstas lūkesčiais ir įsitikinimais. Psichologinis kontraktas didina pasitenkinimą darbu, įsipareigojimą organizacijai, gerina funkcijų vykdymą ir mažina darbuotojų kaitą organizacijoje. Psichologinis kontraktas gerina dėstytojų ir studentų santykius, didina veiklos efektyvumą, motyvaciją ir studijų kokybę universitete.
tags: #socialinis #darbas #su #paaugliais