Vaiko priklausomybė nuo kompiuterio: požymiai, priežastys ir sprendimo būdai

Šiandieninėje visuomenėje, kurioje technologijos užima vis svarbesnę vietą, priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų tampa vis didesne problema, ypač tarp vaikų ir paauglių. Ši priklausomybė gali turėti neigiamų pasekmių ne tik vaiko sveikatai ir gerovei, bet ir šeimos santykiams. Straipsnyje aptariami priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų požymiai, priežastys, gydymo būdai ir patarimai, kaip padėti vaikui įveikti šią priklausomybę ir išsaugoti šeimos darną.

Priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra rimta problema, kuri gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau ypač pažeidžiami yra vaikai ir paaugliai. Specialistai teigia, kad 3-4 procentai paauglių visame pasaulyje yra priklausomi nuo virtualių žaidimų. Ši priklausomybė gali pasireikšti įvairiais būdais, pradedant nuo besaikio žaidimo ir baigiant rimtomis psichologinėmis ir socialinėmis problemomis.

Viena mama atvirai pasidalijo savo patirtimi: „Vyras žaidžia kompiuterinius žaidimus, tiksliau tik vieną. Tai nėra prisėdimas valandėlei ar dviems, tai yra žaidimai 90% laisvo nuo darbo laiko metu, tame tarpe ir naktimis. Žaidimai vyksta online realiuoju metu, tad žmogus yra nepasiekiamas, pasileidęs garsus per ausines, pats garsiai bendrauja su žaidimo "draugais". Ir visa tai yra problema, kadangi kalbu ne apie vienišą studenčioką be įsipareigojimų, o vyrą 30+, su kuriuo kartu esame beveik dešimtį metų, turime mažą vaiką. Jo pomėgis atima iš šeimos vyrą ir tėvą. Vaikui laiko skiria minimaliai, dažnai kartoja "ne dabar", o jei jau atsilaisvina, tai scrollina telefoną atsisėdęs šalia sūnaus ir tai vadina laiku kartu. Dar kartais dėmesį kompensuoja skanumynais ir žaislais. Apie mūsų ryšį kaip žmonos ir vyro sunku kažką ir pasakyti. Buvusio artumo nelikę, nelabai turim bendrų temų, o ir požiūriai vis labiau išsiskiria. Parodo minimalų dėmesį kai kelias paras jį ignoruoju (dėl to, kad jis ignoruoja mus) ir pagaliau tai pastebi, tuomet ryte nusikaltusiai pakšteli į lūpas, padaro kavos.“ Ši istorija atspindi realią problemą, su kuria susiduria daugelis šeimų.

Kaip atpažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų?

Atpažinti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų gali būti sudėtinga, nes riba tarp sveiko domėjimosi ir priklausomybės yra labai plona. Vis dėlto, yra keletas požymių, kurie gali padėti atpažinti problemą:

• Laiko praleidimas prie kompiuterio. Vaikas praleidžia daug laiko prie kompiuterio, net ir nebūdamas prie jo, skiria daug laiko apmąstymams, pasakojimams, planavimui, ką veiktų, jei tik galėtų prisėsti prie kompiuterio.
• Atsitraukimas nuo realaus pasaulio. Vaikas gali būti visai „atsijungęs“ nuo realaus pasaulio, nereaguoti, kai yra kviečiamas pietauti, susitikti su draugais ir pan.
• Nuotaikų kaita. Kai negali žaisti, naudotis kompiuteriu, priklausomas vaikas greitai supyksta, gali tapti net agresyvus, nerimauti, sunkiai išbūna vienoje vietoje, o prisijungęs prie tinklo jaučiasi patenkintas ir ramus.
• Fiziniai pokyčiai. Vaikai dažnai skundžiasi nuovargiu, galvos skausmais, gali atrodyti pasyvūs, pavargę. Dingsta įprastas šeimai maitinimosi, miego rėžimas, pavyzdžiui, vaikas atsisako valgyti kartu su šeimos nariais ar įprastu miego metu mieliau rinktis kompiuterį.
• Emociniai sunkumai. Vaikams darosi sunkiau kontroliuoti savo emocijas, ypač, kai nėra galimybės užsiimti jam patinkančia veikla prie kompiuterio - tampa irzlūs, gali greitai supykti arba atvirkščiai, juos apninka apatija, nuobodulys.

Vaiko teisių gynėja Inga Raštienė teigia, kad problema yra tada, kai vaikas nuolat galvoja apie žaidimus, net jų nežaisdamas, kai praranda ryšį su draugais, yra labiau linkęs būti vienas, atsiriboja, kai nėra linkęs bendrauti su šeima ir bendraamžiais. Taip pat gali būti, kas tokia priklausomybė trukdo tinkamai pailsėti.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Priklausomybės priežastys: kodėl vaikai pasineria į virtualų pasaulį?

Yra daug priežasčių, kodėl vaikai gali tapti priklausomi nuo kompiuterinių žaidimų. Kai kurios iš jų yra susijusios su asmeninėmis vaiko savybėmis, o kitos - su aplinka, kurioje jis auga.

• Asmeninės savybės. Vienišumas, žema savivertė, socialinių įgūdžių trūkumas, nepasitikėjimas savimi gali paskatinti vaiką ieškoti paguodos virtualiame pasaulyje.
• Šeimos problemos. Šeimoje esantys konfliktai, tėvų skyrybos, auklėjimo problemos gali padidinti vaiko pažeidžiamumą priklausomybei.
• Socialinė aplinka. Patyčios mokykloje, sunkumai susirasti draugų, socialinė izoliacija gali paskatinti vaiką ieškoti pripažinimo ir bendravimo virtualioje erdvėje.
• Priklausomybę skatinantys žaidimų elementai. Žaidimai, kuriuose yra daug veiksmo, nuotykių, socialinio bendravimo ir galimybė pasiekti greitų rezultatų, gali būti ypač patrauklūs vaikams.

Specialistai pastebi, kad vaikas, negaunantis pakankamai saugumo ir šilumos namuose, gali būti emociškai labiau prisirišęs prie interneto draugų, pokalbių, virtualaus bendravimo, įtraukiančių, “pririšančių” žaidimų.

Kaip gydyti priklausomybę nuo kompiuterinių žaidimų?

Gydymas priklauso nuo priklausomybės sunkumo ir priežasčių. Svarbu suprasti, kad priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra rimta problema, kuri reikalauja profesionalios pagalbos.

• Psichologinė terapija. Kognityvinė elgesio terapija, šeimos terapija, individuali terapija gali padėti vaikui suprasti savo priklausomybę, išmokti valdyti potraukį žaidimams ir susidoroti su emociniais sunkumais.
• Šeimos įtraukimas. Šeimos terapija yra labai svarbi gydymo dalis, nes ji padeda šeimai suprasti vaiko problemą, pagerinti tarpusavio santykius ir sukurti palaikančią aplinką.
• Alternatyvių veiklų paieška. Svarbu padėti vaikui atrasti kitų veiklų, kurios jam teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti. Tai gali būti sportas, menas, muzika, gamta, socialinė veikla ir kt.
• Laiko prie kompiuterio ribojimas. Svarbu nustatyti aiškias taisykles dėl laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, ir jų laikytis. Tačiau ribojimas turėtų būti derinamas su kitomis gydymo priemonėmis, kad vaikas nesijaustų atstumtas ir nesuprastas.
• Vaistai. Kai kuriais atvejais, gydytojas gali skirti vaistų, jei priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų yra susijusi su kitomis psichologinėmis problemomis, tokiomis kaip depresija ar nerimas.

Vaiko teisių gynėja Inga Raštienė pataria: „Jeigu tėvai mato, kad negeba savarankiškai užkirsti kelio priklausomybei, rekomenduotina kreiptis į specialistus. Pavyzdžiui, psichologus, kurie padėtų vaikui suprasti kompiuterinių žaidimų žalą jo gyvenimui.“

Kaip išsaugoti šeimą, kai vienas iš tėvų priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų?

Kai vienas iš tėvų yra priklausomas nuo kompiuterinių žaidimų, tai gali turėti didelės įtakos visai šeimai.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

• Atviras bendravimas. Svarbu atvirai kalbėtis su partneriu apie savo jausmus ir rūpesčius. Reikia išsakyti, kaip jo priklausomybė veikia šeimą ir vaikus.
• Profesionali pagalba. Reikėtų kreiptis į specialistus, kurie padėtų partneriui suprasti savo priklausomybę ir pradėti gydymą.
• Šeimos terapija. Šeimos terapija gali padėti šeimai suprasti problemą, pagerinti tarpusavio santykius ir sukurti palaikančią aplinką.
• Palaikymas ir kantrybė. Svarbu palaikyti partnerį gydymo procese ir būti kantriems, nes tai gali užtrukti.
• Savo ribų nustatymas. Svarbu nustatyti savo ribas ir pasirūpinti savo gerove. Negalima leisti, kad partnerio priklausomybė visiškai užvaldytų jūsų gyvenimą.
• Vaikų apsauga. Svarbiausia apsaugoti vaikus nuo neigiamo priklausomybės poveikio. Reikia užtikrinti, kad jie gautų pakankamai dėmesio, meilės ir palaikymo.

Viena mama, susidūrusi su šia problema, sako: „Žodžiu svarstau apie skyrybas ir jau ne vienerius metus. Be kelių kitų kabliukų, pagrindinė priežastis, kuri sulaiko - sūnus. Jis myli tėtį, laukia jo iš darbo, jei tas skiria jam minutę, reikia matyti tas laimingas vaiko akis. Širdis ištirpsta. Taigi kyla klausimas, ar galima čia kažką pataisyti. Ar galima išsaugoti šeimą. Kaip sudominti žmogų, kuriam įdomesnių dalykų nėra.“ Ši situacija rodo, kaip sunku priimti sprendimą, kai reikia rinktis tarp savo gerovės ir vaiko laimės.

Patarimai tėvams, kaip išvengti vaiko priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų

• Būkite pavyzdžiu. Vaikai mokosi iš to, ką mato. Jei tėvai patys daug laiko praleidžia prie kompiuterio, vaikas gali manyti, kad tai yra normalu.
• Sukurkite taisykles. Nustatykite aiškias taisykles dėl laiko, praleidžiamo prie kompiuterio, ir jų laikykitės.
• Domėkitės, ką veikia vaikas prie kompiuterio. Klauskite vaiko, kokius žaidimus jis žaidžia, ką jis veikia socialiniuose tinkluose.
• Pasiūlykite alternatyvių veiklų. Padėkite vaikui atrasti kitų veiklų, kurios jam teikia malonumą ir padeda atsipalaiduoti.
• Bendraukite su vaiku. Skirkite laiko pokalbiams su vaiku, domėkitės jo gyvenimu, išklausykite jo problemas.
• Sukurkite palaikančią aplinką. Užtikrinkite, kad vaikas jaustųsi mylimas, saugus ir suprastas.

Vaiko teisių gynėjai įsitikinę, kad toks metodas bus naudingas tiems vaikams, kuriems tiesiog trūko žmogiško, artimesnio bendravimo šeimoje.

Kompiuteriniai žaidimai: ar visada blogai?

Svarbu suprasti, kad kompiuteriniai žaidimai nėra visada blogai. Saikingas žaidimas gali turėti teigiamų pasekmių, tokių kaip:

• Lavina socialinius įgūdžius. Daugelis žaidimų reikalauja bendradarbiauti su kitais žaidėjais, todėl vaikai mokosi bendrauti, derėtis, spręsti konfliktus.
• Gerina atmintį ir dėmesį. Kai kurie žaidimai reikalauja įsiminti daug informacijos ir sutelkti dėmesį į užduotį.
• Moko spręsti problemas. Daugelis žaidimų reikalauja spręsti logines problemas, rasti išeitis iš sudėtingų situacijų.
• Skatina kūrybiškumą. Kai kurie žaidimai leidžia vaikams kurti savo pasaulius, personažus, istorijas.

Tačiau svarbu, kad žaidimai būtų saikingi ir neatsvertų kitų svarbių vaiko gyvenimo sričių.

Pagalba ir parama

Jei susidūrėte su priklausomybės nuo kompiuterinių žaidimų problema, nebijokite kreiptis pagalbos. Šią terapiją, išplėstai vadinamą Multidimensine šeimos terapija, šeimoms, kuriose auga elgesio sunkumų turintys vaikai, mūsų šalyje siūlo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Tarnybos surengtoje konferencijoje kartu su kitais pagalbos vaikams, jaunuoliams ir jų šeimoms srityje dirbančiais specialistais, savo įžvalgomis pasidalijo ir Henk Rigter.

Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai

Žaidimai internete nėra blogis savaime

H.Rigter sako, kad saikingi virtualūs žaidimai yra puikus jauno žmogaus laisvalaikio praleidimo būdas. Žaidimai turi ir daug teigiamų savybių: stiprina socialinius įgūdžius, padeda lengviau užmegzti kontaktus su bendraamžiais, lavina atmintį ir vaizduotę.

Nerimaujantiems tėvams aistringą sūnaus ar dukros pomėgį žaisti internete specialistas siūlo palyginti su kitomis veiklomis: atkakliai futbolą žaidžiantis vaikas gali tapti profesionalu, ir žaidimus internete galima vertinti panašiai.

Dėl šių priežasčių skiriasi ir tikslai kovojant su nevaldomu noru žaisti internete ir bandant įveikti kitas priklausomybes. Bėdų su alkoholiu arba narkotinėmis medžiagomis turinčiam paaugliui specialistas sieks padėti visiškai atsikratyti žalojančios priklausomybės. Tuo tarpu nuo virtualių žaidimų priklausomo paauglio abstinencijos nėra siekiama. Laikas žaidžiant išlieka svarbus sveikimo rodiklis, bet jis nėra pats svarbiausias.

Į virtualią erdvę pastūmėja vienišumas

Kokie ženklai išduoda, kad tėveliams išties verta sunerimti dėl nuo kompiuterio ar telefono ekrano nesitraukiančio sūnaus ar dukros? Pasak specialisto, Pasaulio sveikatos organizacija išskiria keturis problemą signalizuojančius kriterijus: paauglys negeba kontroliuoti žaidimo, negali pats sustoti ir žaisti mažiau, pirmenybę teikia žaidimui, bet ne kitoms įprastoms veikloms, pomėgis neigiamai paveikia asmenines, mokymosi, profesines ir kitas sritis. Kaip pagrindinį rizikos faktorių, galintį lemti nevaldomą norą būti virtualioje erdvėje, H. Rigter įvardija asmenines vaiko ar paauglio savybes: vienišumą, žemą savivertę. Dažniau priklausomais nuo kompiuterinių žaidimų tampa berniukai, taip pat išsiskyrusių šeimų vaikai.

Jaunuomenę įtraukia įvairių formų virtualios pagundos. Jie žaidžia po vieną arba susibūrę į komandą su pažįstamais, draugais. Yra žaidimų, kur vienu metu veikia tūkstančiai žaidėjų iš viso pasaulio ir tas veiksmas niekada nesibaigia, o žaidėją pasiglemžia pilnai. Vieni iš didžiausią riziką keliančių, specialisto teigimu, yra žaidimai su lošimo elementais.

Pagalba veikia sveikoje šeimoje

H. Rigter siūlo šių dienų jaunimo bėdas spręsti pasitelkiant Multidimensinės šeimos terapijos metodą. Mokslininkas papasakoja apie neseniai Ženevoje atliktą šio metodo efektyvumo tyrimą, kuriame dalyvavo 42 priklausomybę turintys paaugliai: 41 berniukas, 1 mergaitė, amžiaus vidurkis 14,9 m. Po šešių mėnesių šeimos terapijos ciklo paaugliai žaidė panašiai tiek pat, kiek ir iki terapijos, bet tikslas gydant nuo sutrikimo buvo pasiektas šimtu procentų.

Jokio paradokso čia nėra. Vaikų ir paauglių psichologiją tyrinėjantis specialistas paaiškina, kad terapijos metu dėmesys sutelkiamas ne į virtualių žaidimų trukmę, bet į šeimos ryšio atkūrimą ir santykio gerinimą. Tėvai lieka patenkinti, net jei vaiko praleidžiamas laikas internete nesumažėjo, nes: pagerėjo komunikacija šeimoje, paauglys išmoko žaisti mažiau žalingu būdu (tinkamu paros metu ir pan.), skirtumas tarp tėvų ir paauglių nuomonės sumažėjo, dingo konfliktai, tėvų nuostata į žaidimus tapo pozityvesnė.

„Nėra stebuklingo triuko, kuris padėtų sumažinti norą būti virtualioje erdvėje. Nėra ir specialios įrangos, kuri tą žaidimą sustabdytų. Svarbu suprasti, kad bet kokios namų taisyklės ir bet kokia mediacijos praktika arba terapija veikia, jeigu šeima yra sveika. Taigi svarbiausias terapijos tikslas yra pagerinti komunikaciją tarp šeimos narių, o tada jau galima imtis paauglio sunkumų“, - kalba specialistas.

Kūrybingų sprendimų metodas

Kompleksinės šeimos problemos reikalauja profesionalumo ir lygiai tiek pat - kūrybingų sprendimų. Veikdamas pagal elgesio keitimo programą, šeimos problemas terapeutas padalija į tam tikras sesijas.

Pirmose sesijose specialistas sau išsikelia užduotį suprasti, kodėl jaunuolis žaidžia, kas jį traukia. Tai pavyksta užmezgus ryšį su jaunuoliu, rodant susidomėjimą jo žaidimu, net paprašant pademonstruoti žaidimą gyvai. Vėlesnėse sesijose siūloma įsitraukti ir tėvams, kurie dažnai iki tol nieko nežino apie žaidimų pasaulį. Jeigu iš karto kyla konfliktas, terapeutas stebės ir panaudos šitą momentą bendrose šeimos sesijose aptarti. Tokiu būdu žingsnis po žingsnio nueinamas visas multidimensinės šeimos terapijos ciklas.

Lietuvoje terapinių susitikimų metodas rekomenduojamas gana plačiam spektrui sunkumų įveikti ir gali padėti, jeigu paauglys nelanko mokyklos, linkęs nusikalsti, vartoja psichotropines medžiagas, turi elgesio sunkumų ir t. t. Į pagalbą 11-17 m. amžiaus grupės vaikams ir paaugliams stoti pasirengusios trys regioninės komandos: šeši koordinatoriai ir penkiolika specialistų: pagalbos trukmė 4-6 mėnesiai, 1-3 susitikimai per savaitę, susitikimai vyksta neformalioje aplinkoje, d irba vienas specialistas.

Šiandieninėje technologiškai besivystančioje visuomenėje kompiuteriai ir internetas tampa vis svarbesniu gyvenimo aspektu. Tačiau, kartu su šių technologijų plėtra, susiduriame su nauju iššūkiu - priklausomybe nuo kompiuterio.

Kalbėdami apie priklausomybes, dažnai pirmiausia pagalvojame apie alkoholio ir narkotikų priklausomybes. Psichoaktyvių medžiagų įtaką žmogui galime lengviau suprasti, nes šio tipo priklausomybes dažnai galima dalinai paaiškinti - žmogus vartoja tam tikras medžiagas ir patiria jų poveikį, o tai gali lemti nekontroliuojamą elgesį, kurį lengvai dažnai apibūdiname kaip "ai tai jis vartoja narkotikus, pametęs protą jau bus".

Tačiau daug sudėtingiau suprasti ir, dar svarbiau, paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nepriklauso nuo jokių psichiką veikiančių medžiagų. Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto, nuomonės yra įvairios. Vieni tvirtina, kad tai tiesiog įprotis, kurį žmogus gali valdyti pats, o kiti teigia, kad tai liguistas potraukis, kuris apima žmogų ir gali būti įveiktas tik su profesionalų pagalba.

Nors dauguma, kas naudoja kompiuterį ar internetą, gali būti pažeidžiami, pažeidžiamiausi nuo kompiuterinės priklausomybės dažnai yra tie žmonės, kurie yra vieniši, uždari ar sergantys kitomis priklausomybėmis ar impulsų kontrolės sutrikimais.

tags: #vaiko #priklausomybe #nuo #kompiuterio #video