Psichikos sveikatos neįgaliųjų globa kelia daug sudėtingų etinių klausimų. Šiame straipsnyje siekiama aptarti pagrindinius iššūkius ir dilemas, su kuriomis susiduria specialistai ir artimieji, prižiūrintys psichikos sveikatos sutrikimų turinčius asmenis.
Pagrindinės Etikos Dilemos
Etinės dilemos kyla dėl skirtingų požiūrių į paciento autonomiją, gerovę ir teisingumą. Svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:
- Autonomija: Paciento teisė priimti sprendimus dėl savo gydymo ir gyvenimo.
- Gerovė: Siekis užtikrinti paciento fizinę ir psichologinę gerovę.
- Teisingumas: Užtikrinimas, kad visi pacientai gautų vienodą ir teisingą priežiūrą.
Autonomijos Iššūkiai
Vienas didžiausių iššūkių yra užtikrinti paciento autonomiją, ypač jei jo psichikos būklė riboja gebėjimą priimti informuotus sprendimus. Tokiais atvejais svarbu rasti pusiausvyrą tarp paciento norų ir poreikio apsaugoti jį nuo žalos.
Gerovės Užtikrinimas
Gerovės užtikrinimas apima ne tik fizinę, bet ir psichologinę bei socialinę gerovę. Tai reiškia, kad priežiūra turi būti holistinė ir atsižvelgti į visus paciento poreikius.
Teisingumo Principas
Teisingumo principas reikalauja, kad visi pacientai gautų vienodą ir teisingą priežiūrą, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, rasės ar kitų veiksnių.
Taip pat skaitykite: Lauryno Ivinskio Gimnazijos spektaklis
Galimi Sprendimai
Sprendžiant etikos dilemas, svarbu laikytis tam tikrų principų ir strategijų:
- Konsultacijos su ekspertais: Kreiptis į etikos specialistus ar kitus patyrusius profesionalus.
- Atviras dialogas: Palaikyti atvirą ir nuoširdų dialogą su pacientu ir jo artimaisiais.
- Individualizuotas požiūris: Atsižvelgti į kiekvieno paciento individualius poreikius ir aplinkybes.
Etikos Komitetų Svarba
Etikos komitetai gali padėti spręsti sudėtingas etikos dilemas, teikdami konsultacijas ir rekomendacijas. Tokie komitetai turėtų būti sudaryti iš įvairių sričių specialistų ir atstovauti skirtingoms perspektyvoms.
Šeimos Dalyvavimas
Šeimos dalyvavimas yra labai svarbus užtikrinant paciento gerovę. Artimieji gali suteikti svarbios informacijos apie paciento istoriją, norus ir poreikius. Tačiau svarbu atsižvelgti į paciento autonomiją ir užtikrinti, kad šeimos dalyvavimas neprieštarautų jo valiai.
Sisteminės Problemos ir Pertvarkos
Deja, kaip ir ne kartą anksčiau, prasmingo diskurso, ypač apie sistemines problemas, išplėtoti nepavyko. Tikėtina, kad netrukus ši istorija bus primiršta, kaip ir daugybė prieš tai paviešintų panašių nusikaltimų, skaudžių istorijų iš įstaigų, kuriose gyvena nuo visuomenės atskirti žmonės.
Kai kyla skandalas ir paviešinama, kad neteisėtais veiksmais pažemintas žmogaus orumas, apribota laisvė, galima potencialiai tikėtis kelių scenarijų. Pirmas - kad greitai viską užmiršus, gyvenimas, diskriminacija ir panašaus pobūdžio nusikaltimai nepastebimai tęsis po senovei. Antras - kad visuomenei ir žiniasklaidai reaguojant, valdžios struktūros priims sprendimą, kuriuo asmenys pažeidę žmogaus teises bus priversti prisiimti atsakomybę ir už savo veiksmus atsakyti, taip pat bus imtasi prevencijos priemonių, kad tokie įvykiai niekada nebesikartotų. Žmogaus teisių stebėjimo institutas kartu su kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis pasisako už sistemines permainas Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros bei socialinės globos sistemose. Apgailestaujame, kad kaip ir iki šio skandalo, taip ir aptariant šią tragišką istoriją, trečiojo scenarijaus variantas viešame diskurse buvo mažiausiai aptariamas.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie senėjimą
Tarptautiniai Įsipareigojimai
Jau daugiau nei dešimtmetį Lietuva yra ratifikavusi Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši konvencija aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja valstybes užtikrinti, kad visi žmonės galėtų laisvai rinktis, kur ir su kuo gyventi, turėtų galimybę gyventi bendruomenėje, nebūtų atskirti nuo visuomenės, sukūrus oriam ir savarankiškam gyvenimui reikalingą paslaugų infrastruktūrą, tinkamai pritaikius įvairias sąlygas ir suteikiant reikalingą individualią pagalbą, pagal kiekvieno individualius poreikius.
Gyvenimas atskirtyje, kelis šimtus žmonių talpinančioje įstaigoje - tokioje kaip Skėmų globos namai, yra niekaip nesuderinamas su oriu gyvenimu ir pagarba žmogaus teisėms. Deja, Lietuvoje iki šiol apie 6000 suaugusiųjų gyvena atskirtyje, socialinės globos namais pavadintose uždarose įstaigose, iš jų yra atimta teisė gyventi bendruomenėje, būti pilnaverčiais visuomenės nariais, turėti geresnę gyvenimo kokybę. Tai yra įstaigos, kurių pavadinimai buvo pakeisti ir kurių patalpos buvo renovuotos. Tačiau svarbiausias dalykas išlieka nepasikeitęs - tai yra įstaigos, egzistuojančios visuomenės „paraštėse“, o jų gyventojai patiria ne tik žmogaus teisių pažeidimus, tačiau ir itin plačiai paplitusią stigmą. Faktiškai, visi šie 6000 mūsų bendrapiliečių yra įkalinti valstybės ir mūsų visų netiesioginiu bendru sutarimu. Mes turėtume rimtai kelti klausimus ne tik apie neteisėtai už grotų laikytą konkrečios įstaigos gyventoją, bet tuo pačiu ir apie tai, kad laisvė yra atimta iš 6000 žmonių, kurie yra Lietuvos piliečiai.
Pertvarkos Iššūkiai
Jau nuo 2014 metų Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdo pertvarką ir deda pastangas, kad dalis šiose įstaigose apgyvendintų žmonių persikeltų, apsigyventų bendruomenėje. Sekasi sunkiai dėl įvairių priežasčių, tarp jų - ir dėl to, kad visuomenėje yra gaji stigma, egzistuoja daug nepagrįstų baimių ir mitų apie žmones su negalia, ypač intelekto ar psichosocialine negalia. Ne tik mūsų giliu profesiniu įsitikinimu, bet ir remiantis gerosiomis tarptautinėmis praktikomis, yra labai svarbu ne vien tik vystyti naujų kokybiškų, į asmenį orientuotų ir žmogaus teisių standartus atitinkančių paslaugų spektrą bendruomenėje, tačiau ir siekti, kad į vis dar egzistuojančias nuolatinės socialinės globos įstaigas nebebūtų siunčiami gyventi nauji asmenys. Deja, bet psichikos sveikatos priežiūros sistemai, už kurią atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, tokia užduotis net nėra iškelta. Tai yra labai didelė spraga, nes realybėje socialinės globos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos yra glaudžiai susijusios, egzistuoja aiški sistemų sinergija, šios dvi sistemos viena kitą palaiko.
Psichikos Sveikatos Priežiūros Sistemos Problemos
Psichikos sveikatos priežiūros sistema iki šiol yra perdėm medikalizuota, diagnozavus psichikos sveikatos sutrikimą - tai dažnai atsitinka paauglystėje arba jaunystėje - ambulatorinė sistema labiausiai rūpinasi gydymu psichotropiniais vaistais, trūksta galimybių žmonėms pasirinkti platesnio spektro paslaugas, kurios papildytų arba tam tikrais atvejais net ir pakeistų vien tik vaistų skyrimą ar vartojimą. Nėra sukurtos kompleksinės paslaugų sistemos, kuri pakankamai užtikrintų psichosocialinių aspektų bei žmonių individualaus atsistatymo poreikių atliepimą, tęstines psichoterapijos paslaugas, profesinę reabilitaciją bei užimtumo paslaugas, asmeninio asistento pagalbą, apsaugotą būstą. Taigi, daugumos šių žmonių poreikiai nebūna patenkinami, o jų prasta būsena dažnai vertinama kaip „simptomų paūmėjimas“, ir jie guldomi į psichiatrijos stacionarą.
Paradoksali Situacija
Taigi, turime paradoksalią situaciją. Kol socialinės apsaugos sistema stengiasi mažinti socialinės globos įstaigose gyvenančių žmonių skaičių, tą skaičių kasmet papildo sveikatos apsaugos sistema. Šioje sistemoje dirbantiems specialistams niekas iki šiol nėra davęs uždavinio, kad bendro darbo tikslas yra ne nukreipti psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gaunančius žmones į šias įstaigas, o daryti viską, kas įmanoma, kad tai neįvyktų. Norėtųsi matyti, kaip Sveikatos apsaugos ministerija proaktyviai įsitraukia bei atsakingai prisideda prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendinamos pertvarkos - siekiant teigiamų pokyčių, reikalinga ne tik politinė valia, bet ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.
Taip pat skaitykite: Darbo paieška Šilutėje
Todėl reaguodami į konkrečią situaciją, kuomet žmogus vienuose iš socialinės globos namų buvo įkalintas už pačių įstaigos darbuotojų iš bejėgystės pagamintų grotų, turime prisiminti ir akcentuoti, kad didžioji problema yra Lietuvos sisteminė nesėkmė šioje svarbioje srityje, kuri iki šiol mūsų valdžios ir visuomenės nėra net pilnai pripažinta. Siekiant teigiamų pokyčių, reikalinga ne tik politinė valia, bet ir glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas. Kiekvienas atvejis, kuomet dar vienas žmogus nusiunčiamas gyventi į tokią įstaigą, reiškia dar vieną valstybės pralaimėjimą ir dar vieno asmens pažeistas teises. Kol to nesuprasime - klausysimės egzistuojančios socialinės globos sistemos šalininkų nuolatinio kartojimo, kad šios įstaigos yra labai reikalingos, net laisvų vietų jose trūksta egzistuojančiai paklausai patenkinti - ydingos sistemos tikslas ir yra nuolat pateisinti savo reikalingumą. Kol šią sistemą palaikys ir ydinga psichikos sveikatos priežiūros paslaugų sistema, tol socialinės globos įstaigos bus perpildytos. Prasmingo ir oraus gyvenimo nusipelno ne tik šiose įstaigose gyvenantys žmonės. Ydingos sistemos įkaitais yra tapę ir specialistai, dirbantys joje, kurie yra priversti prisitaikyti prie pasenusios atskirtyje veikiančių įstaigų idėjos ir praktikos. Tai yra visokeriopai žalinga ir nužmoginanti sistema, ir jos Lietuvoje turi tiesiog nebelikti.
Deinstitucionalizavimas: Alternatyvos ir Iššūkiai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigojo specialistus parengti be globos likusių vaikų ir neįgaliųjų globos įstaigų deinstitucionalizavimo gaires. Tačiau idėjai pritaria toli gražu ne visi. Institucinės globos kritikai pabrėžia, jog globos įstaigose gyvenantys žmonės kaip getuose atskiriami nuo visuomenės.
Argumentai Už ir Prieš Institucinę Globą
Rūta Vanagaitė, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Slaugos ir globos tarybos pirmininkė, teigia, kad yra globos namų, kuriuose gyvenimo kokybė yra aukštesnė nei namuose, ypač sergantiems asmenims, kurių artimieji negali tinkamai pasirūpinti. Ji pabrėžia, kad artėjant visuomenės senėjimui, būtina užtikrinti, jog paslaugų apimtys ir finansavimas nebūtų mažinami.
Tačiau institucinės globos keitimo socialinėmis paslaugomis šalininkai teigia, jog nehumaniška sergančius, senus žmones suvaryti į getus ir atskirti nuo visuomenės. R. Vanagaitė į tai atsako: didžioji jų dalis tiesiog negali integruotis į visuomenę, nes gyvena savo pasaulyje ir nieko bendro su visuomene nebeturi. Ji teigia, kad gerai tvarkomi globos namai nėra getai ir gali pasiūlyti tokias sąlygas, kokių jokia bendruomenė negalėtų pasiūlyti.
Bendruomenės Paslaugų Utopija?
R. Vanagaitės įsitikinimu, apie bendruomenes, kurios neva pasirūpins silpnaisiais nariai, labai sunku kalbėti, nes kaimuose jų nebelikę, o miestuose jos taip ir nesusikūrė. Ji teigia, kad daugelis žmonių net nepasisveikina su kaimynais, todėl kalbėti apie tai, kad bendruomenė rūpinsis savo senoliais, psichikos ligoniais ir tėvų globos netekusiais vaikais - utopija.
Gydytojų Perspektyva
Vilniaus psichikos sveikatos centro Gerontopsichiatrijos skyriaus vedėja Genovaitė Šimkuvienė teigia, kad dalį sergančiųjų gali globoti šeimos nariai ir socialiniai darbuotojai, bet esant sunkiems sutrikimams, stacionare už uždarų durų būtina laikyti pacientus, kurie praranda atmintį ir yra pavojingi sau. Ji pastebi, kad netgi psichikos negalią turinčių žmonių kaimynai neturi jokių teisių ir bijo kištis, net matydami, jog sergantis žmogus giminaičių akivaizdžiai apgaudinėjamas ir skriaudžiamas.
Gydytoja priduria, jog kalbos apie bendruomenės pagalbą psichikos ligoniams ir liks kalbomis, jei tam nebus skiriamas konkretus finansavimas.
Deinstitucionalizacijos Gairės ir Visuomenės Požiūris
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyva dirbusioje Deinstitucionalizacijos gairių grupėje Karilė Levickaitė atstovavo visuomeninę organizaciją „Globali iniciatyva psichiatrijoje”. Ji teigia, kad pagrindinis siūlymas - keisti Lietuvoje egzistuojančią institucinės globos sistemą į bendruomenines paslaugas, ypač tai pasakytina apie tėvų globos netekusius vaikus ir psichikos negalią turinčius žmones. Ji pabrėžia, kad svarbu, jog jie gyventų ne izoliuoti, o tarp mūsų.
K. Levickaitės teigimu, apie deinstitucionalizaciją negalima diskutuoti neminint visuomeninių paslaugų plėtros. Tai reiškia, kad gyvenant žmogui namuose, jam ir šeimos nariams turi būti užtikrintos reikalingos paslaugos: psichologo, socialinio darbuotojo konsultacijos, socialinio darbuotojo pagalba ieškant būsto, darbo, dienos centrų prieinamumas, kad žmogus galėtų pabendrauti su bendraminčiais ir spręsti kasdienes savo problemas.
Ji pabrėžia, kad neturinčių tėvų, neįgalių, psichosocialinę negalią turinčių žmonių atskyrimas atsisuka prieš tą pačią visuomenę, nes mes prarandame įvairovę, izoliuodami tuos žmones patys tampame nepakantūs, nes nebematome kitokių. Jie taip pat kenčia.
Statistika
Statistikos departamento duomenimis, 2011 metais Lietuvoje veikė 36 stacionarios socialinės globos įstaigos neįgaliems suaugusiems. Jose gyveno 6061 žmogus. Pusė minėtų įstaigų gyventojų buvo darbingo amžiaus, iki 60 metų. 54 proc. turėjo psichikos negalią, 36 proc. - proto negalią, tredalis gyventojų buvo vieniši ir nelankomi, apie penktadalis šių asmenų pripažinti neveiksniais.
Statistikos duomenimis, Lietuvoje 2011 metais veikė 5 neįgaliems vaikams skirtos socialinės globos įstaigos. Jose metų pabaigoje gyveno 745 vaikai ir jaunuoliai. Specialiosiose mokyklose ir specialiojo ugdymo centruose mokėsi ir gyveno 1753 vaikai.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neįgalūs suaugusieji ir vaikai, gyvenantys stacionariose socialinės globos įstaigose, yra atskirti nuo bendruomenės, įstaigose vyrauja ,,institucinė kultūra“. Žmogus nuasmeninamas: nelieka asmeninės nuosavybės, individualumo ir žmogiškumo, įstaigose nustatomos netgi tokios smulkmenos, kada žmogui gultis, keltis, su žmonėmis dirbant didelėmis grupėmis nebelieka individualumo.
Projektai ir Iniciatyvos
Viešoji įstaiga Raseinių psichikos sveikatos centras įgyvendina projektą pagal 2022-2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. Projektui Nr. Projekto įgyvendinimo pradžia - 2024 m. sausio 11 d., planuojama pabaiga 2025 m. Projektu sprendžiamos problemos, jų priežastys: Raseinių psichikos sveikatos centro duomenimis nuo įstaigos įkūrimo dienos (1999-01-01) kiekvienais metais palaipsniui auga sergančiųjų asmenų skaičius ir kiekvienais metais aptarnaujamų asmenų skaičius didėja, visuomenės gyvenimo tempas greitėja, taip pat stiprėja ekonominio nesaugumo jausmas, auga gyventojų nuovargis. Visa tai padidina nesaugumo jausmą ir priveda prie psichinių ligų.
Psichiatrijos Dienos Stacionaras
Savivaldybėje nėra įrengto psichiatrijos dienos stacionaro suaugusiems. Psichiatrijos dienos stacionaro suaugusiems trūkumas įtakoja paslaugų prieinamumą psichikos sutrikimus turintiems asmenims bei jų šeimos nariams. Atsižvelgiant į tai VšĮ Raseinių psichikos centras planuoja plėsti teikiamų paslaugų plėtrą steigiant 14 vietų suaugusiems psichiatrijos dienos stacionarą t... Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įpareigojo specialistus parengti be globos likusių vaikų ir neįgaliųjų globos įstaigų deinstitucionalizavimo gaires. Tačiau idėjai pritaria toli gražu ne visi. Institucinės globos kritikai pabrėžia, jog globos įstaigose gyvenantys žmonės kaip getuose atskiriami nuo visuomenės.