Smurtas artimoje aplinkoje - neabejotinai destruktyvi socialinė žala, kenkianti žmonių ir šeimų santykiams bei jų gerovei. Lietuvoje ši problema išlieka aktuali, nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas.
Statistika ir Paplitimas
Remiantis oficialios statistikos duomenimis, smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai vykdomas vyrų prieš savo intymias partneres, tai rodo blogiausią lyčių galios disbalansą artimuosiuose santykiuose. Remiantis 2014 metais Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) visos ES mastu atlikta apklausa, kurioje dalyvavo 42 tūkst. moterų iš 28 ES valstybių, beveik kas ketvirta moteris Lietuvoje teigia patyrusi vienos ar kitos rūšies smurtą, o nuo fizinio ar seksualinio partnerio smurto kenčia 24 proc. Lietuvos moterų.
2024 m. duomenimis, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %. Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų.
Pagalbos Kreipimasis
Vis labiau neramina, kad labai mažai moterų kreipiasi pagalbos į institucijas. Tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų Europos Sąjungoje kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Teisinės Priemonės ir Apsauga
Teisinėmis priemonėmis paprastai siekiama suteikti smurto aukai reikiamą pagalbą ir apsaugą nuo tolesnių smurtinių veiksmų, tarp jų ir įpareigoti smurtautoją gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (Lietuvos BPK 1321 str.).
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Apsaugos Nuo Smurto Orderis
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis - tai prevencinė apsaugos nuo smurto priemonė. Smurto orderį 15-os dienų laikotarpiui skiria policijos pareigūnas arba pareigūnė. Skyrus apsaugos nuo smurto orderį, smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo 15-os dienų laikotarpiui įpareigojamas išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurto artimoje aplinkoje pavojų patyrusiu asmeniu.
Lietuvos policijos duomenimis, vien per pirmąjį pusmetį nuo įstatymo dėl orderio skyrimo įsigaliojimo pradžios, gauta apie 27 tūkst. pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje. Atlikus smurto artimoje aplinkoje pavojaus rizikos vertinimą, daugiau nei 7 tūkstančiams asmenų išduota daugiau nei tūkstančių orderių.
Darbas Su Smurtautojais
Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad net ir išsiskyrimas su partneriu - tai tik problemos sprendimas iš dalies, nes kartais toks išsiskyrimas nenutraukia smurto prieš nukentėjusį asmenį, be to, negarantuoja, kad smurtas nepasikartos santykiuose su kita partnere. Be poveikio smurtautojui artimoje aplinkoje pagalba aukai nebus veiksminga.
Apie 70 proc. nukentėjusių asmenų nori ne skirtis su savo smurtaujančiu partneriu, o kad šio elgesys pasikeistų. Todėl elgesį keičiančios programos - gera priemonė, sudaranti sąlygas bandyti keisti žmogaus elgesį.
Lietuvoje smurtinio elgesio keitimo programas laisvėje vykdo probacijos tarnybos, vyrų krizių centrai, kai kurios nevyriausybinės organizacijos. Tačiau dėmesys šiai problemai Lietuvoje nepakankamas, siekiant, kad smurtas nepasikartotų.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Užsienio Patirtis ir Modeliai
1981 metais JAV buvo įdiegtas Duluto modelis (angl. the Duluth model) kaip intervencinė programa Duluto smurto artimoje aplinkoje projekto pagrindu, siekiant apsaugoti moteris nuo prieš jas smurtaujančių vyrų artimoje aplinkoje. Pagrindinė šio modelio idėja - galios ir kontrolės ratas, naudojamas vyrų prieš savo žmonas ar partneres.
Šalyse, kuriose smurtinio elgesio keitimo programos vykdomos jau seniai (pvz., Jungtinėje Karalystėje, JAV ir kt.), su smurtautoju dirbama ne tik individualiai, bet yra paplitęs ir darbas su pora, t. y. su smurtautoju ir nuo smurto nukentėjusiu žmogumi.
Smurtas artimoje aplinkoje – ką reikia žinoti
Visuomenės Nuostatos ir Stereotipai
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Eurobarometro duomenys parodė, kad Lietuvos gyventojų nuostatos yra daug stipriau stereotipizuotos nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. Jei 92 % respondentų Europos Sąjungoje mano, kad nepriimtina, jei vyras kartais trenkia sutuoktinei ar partnerei, tačiau Lietuvoje tai yra nepriimtina beveik dvigubai mažiau apklaustųjų (55 %).
Žiniasklaidos Vaidmuo
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Tarptautiniai Standartai
Smurto aukų orumo apsauga ir darbo su smurtautojais poreikis, siekiant mažinti smurtą artimoje aplinkoje, pabrėžiamas tarptautiniuose standartuose.
Darbo su smurtautojais poreikis pabrėžiamas ir viename iš svarbiausių pastarųjų metų tarptautinių dokumentų, skirtų apsaugai nuo smurto artimoje aplinkoje, - 2011 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija).
Sprendimo Būdai
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą.
Pagalbos Linijos
- El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el. paštas)
tags: #smurtas #artimoj #aplinkoje #kao #nera #nukrntejusiojo