Pastaraisiais metais socialinės politikos pokyčiai tampa vis dažnesni - valstybė siekia prisitaikyti prie infliacijos, didėjančių gyvenimo išlaidų ir socialinės nelygybės mažinimo. Vienas iš svarbiausių finansinių rodiklių, nuo kurio priklauso daugelio socialinių išmokų, pašalpų ir kompensacijų dydis, yra bazinė socialinė išmoka (BSI). Lietuvos gyventojams tai reiškia, kad BSI pokyčiai tiesiogiai veikia jų pajamas ir galimybes gauti valstybės paramą.
Bazinė socialinė išmoka - tai tam tikra piniginė suma, kuri nustatoma valstybės mastu ir naudojama kaip atskaitos taškas skaičiuojant įvairias socialines išmokas. Šis dydis atspindi valstybės požiūrį į socialinę politiką ir gyventojų gerovę.
BSI dydis Lietuvoje pastaraisiais metais didėja palaipsniui. Šie pokyčiai dažniausiai susiję su ekonominiais ir socialiniais veiksniais: infliacija, darbo užmokesčio didėjimu, socialinių išlaikymo kaštų augimu. Pavyzdžiui, kai kainos už prekes ir paslaugas auga, valstybė susiduria su iššūkiu - išmokų dydžiai negali likti tokie pat, nes jų perkamoji galia mažėja. Todėl BSI koreguojama, siekiant išlaikyti socialinį teisingumą.
Seimas, gruodžio 9 dieną, nutarė nuo kitų metų mažinti socialines išmokas. Priimtas laikinasis socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymas.
Laikinasis Socialinių Išmokų Perskaičiavimo Įstatymas
Trečiadienį Seimas išmokų mažėjimą patvirtino laikinuoju Socialinių išmokų perskaičiavimo įstatymu, kuriame pažadama, kad jis galios dvejus metus - 2010-2011 m. Po šio laikotarpio išmokos esą turėtų grįžti į dabartinį lygį, o senatvės pensininkams planuojama ateityje kompensuoti dalį sumažintos pensijos.
Taip pat skaitykite: Socialinis darbas: refleksijos
Keletą mėnesių buvo aktyviai svarstomi ir aptarinėjamai būtini „Sodros“ išmokų pokyčiai. Visų socialinių grupių žmonės - mamos, pensininkai, neįgalieji buvo kviečiami į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją diskutuoti, siūlyti, ieškoti geriausių sprendimo būdų. Savo nuomones išsakė šios srities specialistai, ekspertai, mokslininkai, politikai. Diskusijų rezultatas - galutinis siūlymų variantas - pasiekė Seimą. Būtent dėl jų šiandien ir turės apsispręsti parlamentarai.
Kokios Išmokos Buvo Mažinamos?
Apsispręsta mažinti valstybines pensijas ir rentas kaip papildomas pajamas. Minėtai išmokų grupei taip pat priklauso ir socialinio draudimo našlių pensijos. Visos šios papildomos išmokos būtų mažinamos taip pat proporcingai. Pavyzdžiui, išmokos iki 70 litų bus mažinamos tik 5 procentais, o gaunantiems daugiau nei 1800 litų - 20 procentų.
Socialinio draudimo našlių pensijos, kurių dydis yra 70 Lt, mažės 3,5 Lt, didesnės - daugiau. Jei vienas žmogus gauna kelias papildomas išmokas, pavyzdžiui, valstybinę pensiją ir dvi našlių, tokiu atveju jos bus sudedamos ir tuomet gautai pensijų sumai bus taikomas mažinimo procentas.
„Šis būdas pasirinktas todėl, kad valstybinės pensijos yra labai skirtingų dydžių. Nuo 40 Lt, kurias gauna nukentėjusių asmenų našliai, iki signataro rentos - 3456 Lt“, - sprendimą motyvuoja miniterija. Valstybines pensijas ir rentas mūsų šalyje gauna apie 110 tūkst. asmenų.
Įstatymu pertvarkytas ir išmokos vaikui mokėjimas. Juo bus labiau atsižvelgiama į šeimos pajamas ir teikiamą kitą valstybės socialinę paramą tam tikro amžiaus vaikams. 97,5 lito dydžio išmoka bus mokama vaikams iki 2 metų, jei jų tėvai ar globėjai negauna motinystės (tėvystės) pašalpos arba jei pašalpos dydis yra mažesnis nei 525 litai. Jeigu vidutinės šeimos pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės nei 525 litai, kiekvienam vaikui nuo 2 iki 7 metų būtų mokama 52 litų dydžio išmoka.
Taip pat skaitykite: Senatvinis mėšlungis: prevencija
Įvertinus tai, kad mokyklinio amžiaus vaikus auginančios šeimos, kurių mėnesio pajamos mažesnės nei 525 litų, gauna paramą - nemokamą maitinimą mokykloje, išmoką mokinio reikmenims įsigyti - siūloma laikinai, vyresniems kaip 7 metų vaikams išmokos neskirti. Jei gausioje šeimoje, auginančioje tris ir daugiau vaikų bei turinčias globotinių, vidutinės šeimos pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės kaip 525 litai, vaikui nuo 7 iki 18 metų bus mokami „vaiko pinigai“.
Nuo 2010 metų liepos 1 dienos naujai skiriamoms pašalpoms bus taikomas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Motinystės (tėvystės) pašalpos, paskirtos iki 2010 metų birželio 30 dienos, nuo liepos 1 dienos mažėtų 10 procentų.
Bus keičiama ir maksimali ligos, dėl nelaimingo atsitikimo darbe, profesinės reabilitacijos pašalpų, o nuo liepos 1 dienos ir motinystės (tėvystės) pašalpų riba. Siūloma patvirtinti ne 5, o 4 draudžiamųjų pajamų dydžius. Tuomet didžiausia galima minėta pašalpa siektų 4680 litų (jei bus patvirtintos ir mažesnės draudžiamosios pajamos).
Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės teigimu, piniginė socialinė parama - socialinės pašalpos ir kompensacijos - turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiais būdais neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui.
Kam Išmokos Nebuvo Mažinamos?
Laikinuoju įstatymu pirmiausia atsižvelgiama į mažas pensijas gaunančius žmones: 650 litų dydžio ir mažesnės pensijas nemažinamos. Turimais duomenimis, asmenų, gaunančių mažesnes kaip 650 litų dydžio pensijas, yra beveik 136 tūkst. Tai sudaro apie 23 proc.
Taip pat skaitykite: Pagalba vienišoms mamoms
Seimas, gruodžio 9 dieną, nutarė nemažinti transporto išlaidų kompensacijos neįgaliesiems (šiuo metu - 32,5 lito) bei kompensacijos (siekiančios iki 4160 litų) lengviesiems automobiliams įsigyti.
Nemažinamos ir pensijos asmenims, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis (gaunantiems 75-100 procentų netekto darbingumo arba I grupės invalidumo pensiją).
Pakeitus draudžiamąsias pajamas, pensijos mažėtų tik asmenims, kuriems nustatytas nuo 30 iki 55 procentų darbingumo lygis, arba turintiems II ir III grupių invalidumą.
Dirbantiesiems neįgaliesiems pensijos nebus mažinamos.
Kompensacijos Ateityje
Vyriausybė apsisprendė, kad pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, turės būti kompensuojamos socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos, kurios buvo laikinai sumažintos.
Svarbiausias tikslas, kurio bus siekiama kompensuojant prarastą išmokų dalį, kad šios išmokos didėtų sparčiau, palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis. Senatvės ir netekto darbingumo pensijos būtų pradėtos kompensuoti tuomet, kai Vyriausybė paskelbs, jog ekonominis sunkmetis jau įveiktas.
BSI Palyginimas su Kitais Finansiniais Rodikliais
Norint suprasti BSI reikšmingumą, svarbu ją palyginti su kitais finansiniais rodikliais - pavyzdžiui, minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA) ar vidutiniu darbo užmokesčiu. Nors BSI tiesiogiai nesusijusi su atlyginimais, ji atlieka panašią socialinės apsaugos funkciją.
Kiekvienais metais Vyriausybė nustato naują BSI dydį, atsižvelgdama į makroekonominius rodiklius. Taip, tačiau kiekvienos išmokos padidėjimas priklauso nuo to, su kiek BSI vienetų ji susieta. Teoriškai - taip, tačiau praktikoje tai itin reta.
Informacija apie atnaujintus dydžius pateikiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei savivaldybių tinklalapiuose.
Socialinės Pašalpos: Naujos Tvarkos
Praktikoje pastebėta, kad asmenų dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. Priimtos įstatymo pataisos nustato, kad tokiais atvejais, jei asmuo, kuris gaudavo piniginę paramą, įsidarbina ir jo šeimos pajamos viršija ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamas pajamas (350 Lt), savivaldybė turės teisę skirti tokiai šeimai ir nustatyto dydžio socialinę pašalpą. Įsidarbinti bus skatinama numatant, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 proc. buvusios piniginės paramos sumos.
Pagal senąją tvarką kompensacija buvo mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pvz., į sodo namelį.
Taip pat pagal buvusią tvarką socialinę pašalpą nedirbantis asmuo galėjo gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji buvo pradedama mažinti. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl įstatymo įgyvendinimo stebėsena rodo, kad neretai žmonės pasirenka visą šį laiką gyventi iš pašalpų ir nėra aktyvūs ieškant darbo ar įsitraukiant į darbo biržų siūlomas veiklas. Po priimtų pakeitimų, socialinė pašalpa nedirbančiam asmeniui bus mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. - 30-čia procentų, nuo 36 mėn. - 40 proc. ir t.t.
2012 m. Darbo birža į aktyvias darbo rinkos priemones įtraukė apie 36 proc. visų pašalpų gavėjų (2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruota 210 tūkst. bedarbių. Iš jų 22,5 proc.
Skiriant piniginę socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams daugiau teisių bus suteikta savivaldybių administracijai.
Kompensacijos Būsto Šildymui
Įstatymo pataisos taip pat pakoreguos ir kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygas, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Atsisakiusiems dalyvauti ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacija visiškai nebus teikiama iki bus įgyvendintas namo atnaujinimo projektas, bet ne ilgiau kaip 3 metus. Taip siekiama, kad asmenys aktyviai įsitrauktų į daugiabučių namų modernizavimo procesą, tokiu būdu siekdami, kad jų būstas būtų ekonomiškas.
Senatvės Pensijų Mažinimas: Pavyzdys
Ši lentelė - senatvės pensijų mažinimo, nepriklausomai nuo to, ar pensininkas dirba.
| Pensijos Dydis (Lt) | Mažinimo Procentas |
|---|---|
| Iki 650 | 0% |
| 650 - 700 | Apie 2% |
| 700 - 850 | 2-5% |
| Daugiau nei 850 | Proporcingai didesnis |
Bazinės socialinės išmokos kaita atspindi platesnius valstybės siekius - kurti teisingesnę, įtraukesnę visuomenę, kurioje kiekvienas žmogus turi prieigą prie oraus gyvenimo sąlygų. Lietuvai svarbu ne tik didinti skaičius, bet ir užtikrinti, kad parama būtų tikslinga, prieinama ir efektyvi.