Šiuolaikiniame pasaulyje, kur nuolat kinta socialinės gyvenimo sąlygos, ekonominis sunkmetis ir nedarbas, socialinė rizika didėja. Šios aplinkybės pabrėžia socialinės pagalbos šeimoms svarbą. Socialinė pagalba šiame kontekste suprantama kaip priemonė, skatinanti šeimos savarankiškumą ir užtikrinama bendruomenėje.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, socialinės rizikos šeimų skaičius šalyje mažėja, tačiau kaimo bendruomenėse ši problema vis dar aktuali. Statistiniai duomenys ir sunkumai, su kuriais susiduria socialinės rizikos šeimos, rodo, kad šeimų funkcionavimas yra sutrikęs, o narių poreikiai nėra tinkamai patenkinami.
Socialinės Rizikos Šeimos: Iššūkiai ir Poreikiai
Socialinės rizikos šeima apibrėžiama kaip šeima, kurioje auga vaikai iki 18 metų ir kurioje bent vienas iš tėvų piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, yra priklausomas nuo azartinių lošimų, dėl socialinių įgūdžių stokos nemoka ar negali tinkamai prižiūrėti vaikų, naudoja prieš juos psichologinę, fizinę ar seksualinę prievartą, gaunamą valstybės paramą naudoja ne šeimos interesams (Socialinių paslaugų įstatymas, 2006).
Tokios šeimos tampa pažeidžiamomis ir neatspariomis socialinės rizikos veiksniams, kitaip tariant, tampa disfunkcinėmis, kuriose netenkinami narių poreikiai, neatliekamos pagrindinės pareigos bei nepuoselėjamos bendražmogiškos vertybės. Joms dažnai reikalinga pagalba, kurią teikia socialiniai darbuotojai, dirbantys įvairiose socialinėse institucijose.
Bendruomenės Pagalba: Svarba ir Galimybės
Bendruomenė suprantama kaip tam tikra žmonių grupė, kuri siekia bendro tikslo, susijusio su gerovės kūrimu ir savitarpio pagalba. Bendruomenės pagalba gali apimti įvairias veiklas, tokias kaip konsultavimas, parama, švietimas ir advokatavimas.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Tyrimai rodo, kad socialinės rizikos šeimos gali įveikti socialinę atskirtį tik aktyviau įsijungdamos į bendruomenės veiklą. Tačiau aktyvūs bendruomenės nariai dažnai nenurodo būdų, kaip įgalinti šeimas dalyvauti tokioje veikloje ir prisidėti prie šeimos savarankiškumo plėtotės.
Socialinis darbas su socialinės rizikos šeimomis Lietuvoje suaktyvėjo nuo 2007 m., priėmus Socialinių paslaugų įstatymą (2006) ir skyrus tikslines dotacijas savivaldybėms socialinių darbuotojų etatams įvesti darbui su socialinės rizikos šeimomis. Klientų poreikius atitinkanti socialinė pagalba gerina šeimos funkcionavimą, skatina jų savarankiškumą, padeda spręsti iškilusias problemas.
Tyrimas: Socialinės Rizikos Šeimų Poreikių Analizė
Magistro darbe buvo atliktas tyrimas, siekiant atskleisti, ar teikiama pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius, pagalbą suprantant kaip svarbią šeimos savarankiškumo sąlygą. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar teikiama socialinė pagalba tenkina socialinės rizikos šeimų poreikius, kaip prie pagalbos šeimai gali prisidėti bendruomenė, kaip bendruomenę įtraukti į socialinės rizikos šeimų psichosocialinės pagalbos plėtotę ir kokios pagalbos tikisi socialinės rizikos šeimos.
Tyrimo hipotezė buvo tokia, kad socialinės rizikos šeimos ir bendruomenė socialinę pagalbą supranta skirtingai: socialinės rizikos šeimos joms teikiamą socialinę pagalbą supranta vienareikšmiškai kaip materialinę paramą, o bendruomenė stengiasi atsiriboti nuo problematiškų šeimų, jas ignoruoja ir nusisuka nuo jų.
Tyrimo imtis - 60 žmonių. Jiems buvo pateikti klausimynai, kurių vienas buvo skirtas bendruomenės nariams, o kitas - socialinės rizikos šeimų nariams. Tyrime dalyvavo 40 socialinės rizikos šeimos narių ir 20 kaimo bendruomenės narių, kurie savo darbe susiduria su socialinės rizikos šeimomis.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Socialinės rizikos šeimos narių apklausa atskleidė, kad didžioji dalis šeimų gyvena iš socialinių pašalpų, o pagrindiniai jų įvardijami sunkumai yra materialiniai, gyvenamojo būsto neturėjimas ir probleminis vaikų elgesys. Šias problemas padeda spręsti socialiniai darbuotojai. Kaimo bendruomenės narių apklausa parodė, kad šios grupės respondentai mato panašias problemas, kaip ir socialinės rizikos šeimos nariai. Tačiau jie daugiau akcentuoja tėvų socialinių įgūdžių stoką, vaikų nepriežiūrą ir su tuo susijusias problemas.
| Problema | Socialinės rizikos šeimos | Bendruomenės nariai |
|---|---|---|
| Materialiniai sunkumai | + | + |
| Gyvenamojo būsto neturėjimas | + | - |
| Probleminis vaikų elgesys | + | + |
| Tėvų socialinių įgūdžių stoka | - | + |
| Vaikų nepriežiūra | - | + |
Pagrindiniais pagalbininkais respondentai laiko socialinius darbuotojus. Jų nuomone, įveikti socialinę atskirtį šeimos gali tik aktyviau įsijungdamos į bendruomenės veiklą. Tačiau būdų, kaip įgalinti šeimą dalyvauti toje veikloje ir kaip prisidėti prie šeimos savarankiškumo plėtotės, aktyvūs bendruomenės nariai neįvardina.
Tyrimo metu gauti duomenys gali būti naudingi organizuojant ir teikiant socialinę pagalbą socialinės rizikos šeimoms, siekiant, kad ši pagalba atitiktų šeimos narių poreikius, ugdytų jų gebėjimus savarankiškai spręsti iškilusias problemas, didintų šeimos savarankiškumą ir gerintų šeimos funkcionavimą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #padetis #seimoje #klausimynas