Kiekvienoje visuomenėje socialinių paslaugų sistema yra svarbi socialinės politikos dalis, nes visose visuomenėse yra dalis žmonių, kurie dėl įvairių priežasčių negali patys savarankiškai gyventi, spręsti jiems iškylančių socialinių problemų, todėl jaučiasi nesaugūs ir atstumti. Kiekvienoje šalyje socialinių paslaugų samprata gali skirtis.
Straipsnio tikslas yra nušviesti tarp trijų Baltijos šalių kylančius skirtumus jų socialinėje politikoje. Straipsnyje apžvelgiami Estijos, Latvijos ir Lietuvos socialinės politikos (socialinio saugumo ir sveikatos apsaugos) pokyčiai per pastarąjį dešimtmetį (2000-2012 m.). Detalus socialinės politikos įgyvendinimo tyrimas Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje atskleidė šių šalių skirtumus. Šie skirtumai tapo ypatingai ryškūs per ir po 2008-2009 m. finansų krizę.
Nepaisant to, kad trijų Baltijos šalių socialinė politika drastiškai pasikeitė per praėjusius dvidešimt metų, šalys vis dar atsilieka nuo išsivysčiusios demokratijos šalių, ypač palyginus minimalų atlyginimą, socialines išlaidas ir pajamų netolygumus.
Socialinių Paslaugų Bendradarbiavimas
Telšių socialinių paslaugų centro socialines paslaugas administruojanti darbuotojų komanda - centro direktorė Rasa Gustienė, direktorės pavaduotojos Daiva Navickienė, Rita Kiguolienė, vyr. socialinė darbuotoja Edita Šlečkuvienė, socialinio darbo organizatorės Virginija Nikienė, Aušra Gustienė, globos centro veiklų koordinatorė Jurgita Venclovienė - 2022 m. lapkričio 23 d. dalyvavo susitikime-diskusijoje su Latvijos Respublikos Daugpilio miesto socialines paslaugas organizuojančiomis ir paslaugas teikiančiomis įstaigomis ir dalijosi teikiamų socialinių paslaugų metodika bei gerąja patirtimi.
Telšių socialinių paslaugų centro komanda apsilankė Daugpilio socialinėje tarnyboje ir Našlaičių teisme. Telšių socialinių paslaugų centro socialines paslaugas administruojanti darbuotojų komanda aplankė Daugpilio socialinės tarnybos padalinius, kurie teikia socialines paslaugas seniems, neįgaliems asmenims, šeimoms, esančioms krizinėje situacijoje, vaikams, globėjams (rūpintojams), budintiems globotojams, įtėviams ir šeimynų steigėjams.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Vizito metu diskutuota apie Daugpilyje socialines paslaugas teikiančių įstaigų taikomas inovacijas paslaugų organizavimo ir teikimo srityje, kurios padeda gerinti gyventojų gyvenimo kokybę, mažina socialinę atskirtį, susitikta su Socialinės tarnybos kolektyvu.
Įgyvendinant 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LLI-550 „Socialinė pažeidžiamų grupių įtrauktis Zarasų - Daugpilio pasienio regione kuriant integruotą socialinės rūpybos tinklą / Vertinami žmonės“ organizuotas išvykstamasis mokomasis vizitas į Lozdės (Lenkija) ir Prahos (Čekija) miestus, siekiant pasidalinti patirtimi ir daugiau sužinoti apie socialinių paslaugų teikimą šiose šalyse.
Pažintiniame vizite dalyvavo Zarasų rajono Antazavės socialinių paslaugų centro „Kartų namai“ ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos darbuotojai bei projekto partneriais iš Daugpilio miesto savivaldybės įstaigos „Socialinė tarnyba“. Vizito metu ypatingas dėmesys buvo skirtas senjorams - buvo dalinamasi patirtimi bei gerosios praktikos pavyzdžiais senjorų laisvalaikio užimtumo, aktyvinimo, teisinio konsultavimo, pagalbos telefonu, veiklos viešinimo, senyvo amžiaus žmonių su negalia priežiūros ir kitiems klausimams.
Zarasų rajono Antazavės socialinių paslaugų centrui „Kartų namai“ dalyvaujant ilgalaikes socialines paslaugų teikiančių institucijų reformoje, labai svarbu išsaugoti socialinių darbuotojų sukauptas žinias ir jas sėkmingai pritaikyti įgyvendinant naujos socialinės politikos priemones, todėl mokomojo vizito metu buvo svarbu pamatyti ir išgirsti apie geruosius pavyzdžius kaimyninėse šalyse teikiant paslaugas pagyvenusiems ir socialiai jautriems asmenims.
Delegacijos dalyviai taip pat pristatė savo atstovaujamas institucijas bei situaciją, kas yra nuveikta Zarasuose ir Daugpilyje pagyvenusių žmonių priežiūros, socialinių paslaugų ir globos srityse. Trys vizito dienos buvo kupinos susitikimų ir nuoširdaus bendravimo su socialines paslaugas teikiančių įstaigų vadovais, administracijos darbuotojais bei socialines paslaugas gaunančiais asmenimis.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Susitikimuose taip pat dalyvavo bendruomenių ir senjorų asociacijų nariai. Pažintinio vizito metu delegacijos atstovus iš Lietuvos ir Latvijos priėmė ir socialiniais klausimais diskutavo Lodzės miesto (Lenkija) mero pavaduotojas Adam Wieczorek, Lodzės senjorų tarybos narys Marek Sobczyk, Dialogo centro darbuotojai Joanna Podolska ir Justyna Tomaszewska, Lodzės senjorų teisinės pagalbos atstovė Celina Maciejewska, Prahos (Čekija) rotušės Socialinių paslaugų bei Šeimos ir socialinio darbo skyriaus darbuotojai.
Socialinės paslaugos Lietuvoje ir Latvijoje dažniausiai teikiamos žmonėms, jau patiriantiems sunkumų. Vykdant projektą planuojama išanalizuoti ir įvertinti socialinės globos infrastruktūrą Zarasų rajone ir Daugpilio mieste, kad būtų galima panaudoti visų stipriąsias puses ir rasti būdų, kaip biudžetinės įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos galėtų dirbti bendram tikslui bei viena kitą papildyti.
Siekdami motyvuoti ir įkvėpti socialinius darbuotojus, kviesime juos dalyvauti kvalifikacijos kėlimo mokymuose, stebėti geriausią socialinės įtraukties praktiką Latvijoje ir Lietuvoje ir dalyvauti pažintiniuose vizituose Lenkijoje ir Čekijoje. Abiejose savivaldybėse bus įdiegtas naujų socialinės įtraukties priemonių paketas ir teikiamos novatoriškos paslaugos. Projekto lėšomis dalis buvusio vaikų namų pastato Antazavėje bus atnaujinta ir pritaikyta naujam tikslui - socialinių stovyklų organizavimui ir laikinam gyvenimui pažeidžiamoms grupėms.
Bendra projekto vertė:705 810 Eur, iš jų599 938,50 Eur sudaro Europos regioninės plėtros fondo lėšos. Ši informacija yra parengta naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už informacijos turinį atsako Zarasų rajono savivaldybės administracija. Zarasų rajono Antazavės socialinių paslaugų centras „Kartų namai“ kartu su Daugpilio miesto savivaldybės įstaiga „Socialinė tarnyba“ (Latvija) bei pagrindiniu partneriu Zarasų rajono savivaldybės administracija įgyvendina projektą „Socialiai pažeidžiamų grupių įtraukimas kuriant socialinių paslaugų tinklą Zarasų ir Daugpilio pasienio regione/ Vertingi žmonės (projekto Nr.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Mokesčių Politikos Pokyčiai
Lietuvoje Seimas pritarė Vyriausybės pasiūlymui atsisakyti 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui, karštam vandeniui ir malkoms - nuo kitų metų šie produktai ir paslaugos bus apmokestinti standartiniu 21 proc. tarifu. Kartu padidintas lengvatinis tarifas apgyvendinimo, keleivių vežimo, meno ir kultūros paslaugoms nuo 9 iki 12 procentų, o knygoms jis mažinamas iki 5 procentų.
Vyriausybė tikina, kad mažas pajamas gaunantys gyventojai gaus kompensacijas už šildymą, tačiau opozicija perspėja, kad šie pokyčiai didins socialinę nelygybę.
Tuo metu Latvijoje PVM politika juda priešinga kryptimi - Ryga nusprendė sumažinti mokesčius pagrindinėms maisto prekėms.
Nuo 2026 metų liepos 1 iki 2027 metų birželio 30 dienos Latvijoje įsigalios laikinas 12 proc. PVM tarifas būtiniausiems maisto produktams. Šis sumažintas tarifas bus taikomas duonai, šviežiam pienui (išskyrus itin sterilizuotą), šviežiai atšaldytai paukštienai ir šviežiems kiaušiniams su kiautais.
Šiuo metu šios prekės apmokestinamos standartiniu 21 proc. tarifu.Latvijos vyriausybė teigia, kad sprendimas priimtas siekiant sušvelninti infliacijos poveikį gyventojams ir pristabdyti augančias maisto kainas. Žemdirbių organizacijos taip pat ragina į lengvatinį sąrašą įtraukti šviežią mėsą, kad vietos gamintojai išlaikytų konkurencingumą.
Nuo 2026 metų pradžios Latvija taip pat keis PVM taikymą leidiniams - 5 proc. tarifas bus taikomas tik leidiniams latvių, latgalių, lyvių ir kai kuriomis tarptautinių organizacijų ar Europos šalių kalbomis. Tokiu būdu siekiama skatinti nacionalinę kalbos politiką ir riboti subsidijų taikymą užsienio kalbų leidiniams.
Latvijos mokesčių pakeitimai iš esmės nukreipti į vidaus vartojimo stiprinimą ir socialinę apsaugą, priešingai nei Lietuvoje, kur pagrindinis mokesčių reformos tikslas - atsisakyti vadinamųjų „netikslingų lengvatų“.
Demografiniai Iššūkiai ir Šeimos Politika
Seimo Laikinosios šeimos politikos grupės ir visuomeninės iniciatyvos Forumas ,,Šeima 2050″ kvietimu vyko tarptautinė konferencija „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika - tarptautinė patirtis”. Ekspertai iš Latvijos, Lenkijos, Vengrijos, Slovakijos ir Lietuvos dalijosi patirtimi, kokiomis priemonėmis sprendžiami demografiniai iššūkiai šiose valstybėse, siekiant pritaikyti gerąją tarptautinę praktiką Lietuvos kontekste.
Konferencijos dalyviai pateikė pasiūlymus, kuriais atkreipia dėmesį, kad Vakarų pasaulis išgyvena gilią demografinę krizę. Per pastaruosius dešimt metų Europos Sąjungoje mirė apie 10 milijonų žmonių daugiau, nei gimė. Jau šiandien į darbingo amžiaus gyventojų grupę patenka gerokai mažiau žmonių, nei jų pasiekia pensinį amžių. Nepaisant didelių lėšų, skiriamų socialinei politikai, demografinė krizė gilėja, o Europos Sąjunga praranda konkurencingumą pasaulyje.
Nuo 1995 metų Lietuva neteko apie 340 tūkstančių gyventojų, o iki 2050 metų šis skaičius gali išaugti iki 1 milijono. Šiuo metu Lietuvoje kasdien gyventojų skaičius sumažėja vidutiniškai apie 54 asmenimis- gimsta mažiau žmonių nei miršta. Jei situacija nesikeis, iki 2050 metų Lietuvos gyventojų skaičius gali sumažėti iki maždaug 2,2 mln.
Šie procesai Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, didžiąja dalimi susiję su šeimos instituto silpnėjimu, vyro ir moters papildomumu pagrįstos šeimos bei tarpusavio įsipareigojimų reikšmės menkinimu, pagarbos santuokiniams ryšiams mažėjimu ir nepakankamu dėmesiu nuosekliai, visuminei demografinei politikai. Šeimos politika dažnai yra fragmentuota, menkai koordinuojama ir apsiribojanti vien socialinės politikos priemonėmis.
Atsižvelgiant į augančias geopolitines ir saugumo grėsmes, demografinės krizės sprendimas tampa viena iš esminių nacionalinio saugumo sąlygų. Tikrojo patriotizmo išraiška yra siekis, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau gausių ir stiprių šeimų.
Konferencijos dalyviai sutaria ir rekomenduoja:- Šeimos politiką laikyti strategine valstybės politika
Šeimos ir demografinė politika neturi būti tik pavienių priemonių rinkinys ar atskirų institucijų sprendimų visuma. Ji turi būti vientisa, koordinuota ir integruota, apimanti mokesčių, švietimo, sveikatos, būsto, užimtumo, regioninės plėtros ir socialinės apsaugos politikos sritis. Iš bendros strategijos turi nuosekliai kilti programos ir konkretūs veiksmai.
- Stiprinti pagarbą šeimai ir pasitikėjimą ja
Demografinių iššūkių sprendimas neatsiejamas nuo tvirtos, ekonomiškai saugios ir darnios šeimos stiprinimo. Valstybės politika turi sudaryti sąlygas jaunoms šeimoms kurti gyvenimą Lietuvoje ir auginti vaikus nepatiriant skurdo, nesaugumo ar struktūrinių kliūčių. Būtina nuosekliai formuoti pozityvų visuomenės požiūrį į šeimą ir ugdyti jaunimo gebėjimą bei motyvaciją prisiimti ilgalaikius šeiminius įsipareigojimus. Neturėtų būti remiama propaganda, nukreipta į vyro ir moters santuoka pagrįsto šeimos instituto silpninimą.
- Įgyvendinti pokyčius trijose pagrindinėse srityse
- Atkurti pagarbą vyro ir moters papildomumu bei tarpusavio įsipareigojimu grįstai šeimai. Stipri šeima turi tapti siekiamybe jaunajai kartai.
- Puoselėti pagarbą žmogaus gyvybei ir orumui, užtikrinant visapusišką pagalbą besilaukiančioms šeimoms, šeimoms, auginančioms mažus vaikus ar vaikus su negalia, taip pat slaugančioms sergančius šeimos narius.
- Užtikrinti, kad ekonominė politika stiprintų šeimos saugumą - per teisingą mokestinę sistemą, šeimos kaip ekonominio vieneto pripažinimą, pakankamas išmokas, būsto prieinamumą ir paslaugų suderinamumą su šeimos gyvenimu.
- Kviečiame politines partijas ir valstybės institucijas
- šeimos politiką numatyti kaip prioritetą politinėse programose ir inicijuoti Nacionalinį susitarimą dėl šeimos stiprinimo ir demografinės politikos;
- nuosekliai įgyvendinti Šeimos stiprinimo įstatymą;
- užtikrinti jaunoms šeimoms prieinamą būstą, vaikų priežiūros ir švietimo paslaugas pagal gyvenamąją vietą;
- stiprinti socialinių, sveikatos ir švietimo paslaugų orientaciją į šeimą;
- pripažinti tėvus pagrindiniais strateginiais švietimo sistemos partneriais;
- atsisakyti priimti Reprodukcinės sveikatos įstatymą;
- užtikrinti pasirengimo šeimai programas švietimo sistemoje, ugdant vaikų atsakomybės jausmą šeimai, bendruomenei ir valstybei;
- užtikrinti, kad šeimos politika būtų grindžiama subsidiarumo, šeimų įgalinimo ir pagarbos gyvybei principais bei pagalbą nepilnoms vaikus auginančioms šeimoms.
- įvesti privalomą poveikio šeimai vertinimą visiems priimamiems pagrindiniams teisės aktams ir viešųjų išlaidų sprendimams.
- remti nevyriausybinių organizacijų veiklą padedančių stiprinančių vyro ir moters sukurtas šeimas
- Turime išsaugoti lietuvių tautą
Iki 2050 metų Lietuva turi tapti šalimi, kurioje norisi kurti šeimą, auginti vaikus ir likti gyventi. Šeimos stiprinimas kuria pasitikėjimu grįstą ryšį tarp piliečio ir valstybės, stiprina bendruomeniškumą, tapatybę ir atsakomybę už bendrą ateitį.
Socialinio saugumo modelis Estijoje yra visapusiškiausias ir dosniausias jei lyginamos trys šalys, ypač tai taikoma šeimos paramos sistemai. Kalbant apie kitas išmokas, tokias, kaip pensijos ir nedarbo išmoka, vėl lyderis yra Estija, kur aukščiausias išmokos lygis ir ilgiausia trukmė (už nedarbą). Pensinio draudimo reforma taip pat tvariausia yra Estijoje. Situacija Lietuvoje yra mažiausiai žadanti socialinio saugumo aprėpties ir dosnumo aspektu; ypač tai tapo akivaizdu pokriziniu laikotarpiu (2008-2012 m.), kai buvo įgyvendinti kai kurie šeimos politikos, pensinio draudimo ir nedarbo išmokų apkarpymai. Sveikatos priežiūros sistema jos prieinamumo požiūriu prasčiausia yra Latvijoje. Lietuvoje jos kokybė yra vidutinė. Estija turi efektyviausią sveikatos priežiūros sistemą ir tai atsispindi didėjančioje jos gyventojų gyvenimo trukmėje.
Apibendrinant galima teigti, kad Latvijos socialinė politika susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant demografinę krizę, mokesčių politikos pokyčius ir socialinių paslaugų teikimo spragas. Šalies vyriausybė siekia spręsti šias problemas įvairiomis priemonėmis, įskaitant mokesčių lengvatas, šeimos politikos stiprinimą ir bendradarbiavimą su kitomis šalimis socialinių paslaugų srityje. Tačiau, norint pasiekti teigiamų rezultatų, reikalingas nuoseklus ir koordinuotas visų sektorių įsitraukimas.