Seksualinis smurtas yra viena žiauriausių nusikaltimų prieš moteris, paliekantis randus visam likusiam gyvenimui. Deja, nemažai nukentėjusiųjų vis dar bijo kreiptis pagalbos, ypač jei smurtas vyko artimoje aplinkoje.
Seksualinio smurto paplitimas ir formos
Seksualinis smurtas bei prievarta šeimoje yra plačiai paplitusi tarptautinė visuomenės sveikatos problema, nuo kurios nukenčia tiek suaugusios moterys, tiek ir mergaitės.
Kaip atpažinti seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?
- Su moterimi elgiamasi kaip su sekso objektu.
- Moteris verčiama nusirenginėti prieš jos valią.
- Itin žiauriai santykiauti lytiškai, prieš tai neretai ją sumušant.
- Demonstruojamas pavydas ir jos kaltinimas meilės ryšiais su kuo nors kitu.
- Vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus.
- Vertimas lytiškai santykiauti su kitais asmenimis.
- Patirti nepageidaujamą seksualinę patirtį ar prievarta užsiimti prostitucija.
- Pasinaudojimas asmeniu, kuris negali priimti pagrįsto sprendimo dėl dalyvavimo seksualinėje veikloje dėl to, kad yra miego būsenoje, neblaivus, neįgalus, per jauno ar per seno amžiaus, dėl baimės ar priklausomybės nuo smurtaujančio asmens.
- Kontaktas su bet kuria asmens kūno dalimi be jo sutikimo, įskaitant nepageidaujamą skverbimąsi (burnos, analinį ar vaginalinį), arba lietimą (glostymą, bučiavimą, laižymą, čiulpimą ar per daiktus).
- Užmezgami romantiniai santykiai su kitais asmenimis, siekiant panaudoti šią informaciją prieš nukentėjusį asmenį jį erzinant, arba atsisakant lytiškai santykiauti su nukentėjusiu asmeniu, bandant jį kontroliuoti.
- Įžeidžiančios ar pašiepiančios replikos apie kūną ar seksualumą.
- Perdėtas pavydas ir kaltinimas nebūtais santykiais su kitais asmenimis, siekiant kontroliuoti ir manipuliuoti.
Statistika Lietuvoje ir pasaulyje
Bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai” 2019 m. balandžio mėn. nustatė, kad kas ketvirta (25 %) moteris prisipažino, kad prieš ją buvo arba yra smurtaujama.
Remiantis Europos lyčių lygybės instituto 2023 m. lyčių lygybės indekso duomenimis, Lietuvoje namų ruošos darbus kasdien atlieka net 65 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms
Jungtinių tautų padalinys lyčių lygybei ir moterų įgalinimui (UN Women) pateikia naujausius statistinius duomenis apie smurtą prieš moteris pasaulyje. Duomenys surinkti iš 106 šalių.
2021 metais Europos Sąjungos šalims smurtas artimoje aplinkoje kainavo 366 milijardus.
Europos Sąjungoje vykdyto tyrimo duomenims (FRA, 2014m) 1 iš 10 moterų nuo 15m. amžiaus yra patyrusios kokią nors seksualinio smurto formą, 1 iš 20 tokio pat amžiaus moterų yra patyrusios išprievartavimą.
2021 metais Lietuvoje registruoti 291 nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui.
2019 m. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos tyrimo duomenimis, 41% apklaustųjų visiškai arba iš dalies sutinka su teiginiu, kad mylėtis su vyru yra žmonos pareiga.
Taip pat skaitykite: Požymiai ir formos: seksualinis smurtas prieš vaikus
2021 m. gimnazijose ir progimnazijose vykdyta apklausa „Lyčių stereotipai mokyklose“ parodė, kad 20 proc. merginų ir 39 proc. vaikinų mano, jog „kartais merginos pačios išprovokuoja priekabiavimą savo išvaizda ir (arba) elgesiu“.
2021 metais vykdyto tyrimo duomenimis (FRA, 2021m.) 33% prieš moteris ir 19% prieš vyrus patirto seksualinio smurto atvejų įvykdė draugas ar pažįstamas, 18% moterų ir 14% vyrų jį patyrė iš šeimos nario ar giminaičio. Tai reiškia, kad 51% moterų ir 33% vyrų seksualinį smurtą patyrė iš žmonių, kuriuos pažinojo.
FRA duomenimis, ketvirtadalis moterų Lietuvoje yra patyrusios fizinį ir / arba seksualinį smurtą. Patyrusios fizinį smurtą atskleidė 15 proc. dalyvių. Seksualinio smurto patirtis įvardijo 10 proc. respondenčių Lietuvoje.
Tyrimas parodė, kad fizinį ir / ar seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje.
Net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą.
Taip pat skaitykite: Daugiau apie seksualinį smurtą
Statistiniai duomenys lentelėje
| Rodiklis | Lietuva | ES vidurkis |
|---|---|---|
| Fizinis ir/ar seksualinis smurtas (2024 m.) | 25% moterų | - |
| Fizinis smurtas (2024 m.) | 15% moterų | 13,5% |
| Seksualinis smurtas (2024 m.) | 10% moterų | - |
| Intymaus partnerio fizinis ir/ar seksualinis smurtas (2024 m.) | 17% moterų | - |
| Intymaus partnerio psichologinis smurtas (2024 m.) | 30% moterų | - |
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Visuomenėje gaji prievartos kultūra palaikoma aukų kaltinimo, melagingų seksualinių nusikaltimų mitų.
Svarbu paminėti visuomenės požiūrį, kuris dažnai turi įtakos smurto pateisinimui, aukų kaltinimui.
Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos.
Nesant kokybiško ir sistemingo lytiškumo ugdymo, žmonės vis dar neatpažįsta seksualinio smurto.
Tokiu būdu yra kuriamas ir palaikomas stereotipas apie neva „tikrą“ meilę, kuri iš tiesų tėra mitas, žalojantis moterų psichiką ir gyvenimus.
Pagalba ir prevencija
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad be skubių ir realių veiksmų kovojant su seksualiniu smurtu, kalbėti apie tikrą lyčių lygybę yra neįmanoma.
Siekiant stiprinti seksualinio smurto prevenciją bei teikiamos pagalbos ir paslaugų kokybę, nuo 2023 m. liepos mėnesio SADM finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektą - įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojų patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams.
Perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje nuostatas į nacionalinę teisę, turės būti tobulinama pagalbos sistema patyrusiems seksualinį smurtą.
SADM rengia mechanizmą kaip į antrinės pagalbos teikimą įtraukti Specializuotus pagalbos centrus bei stiprinti prevenciją.
Ministerija taip pat imasi priemonių, padedančių palaikyti balansą tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo bei lankstesnių darbo sąlygų.
Taip pat veikia Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, kurioje sprendimus diskusijos pagrindu priima NVO drauge su valstybės sektoriuje aukštas pozicijas einančiais asmenimis.
Kaip elgtis patyrus seksualinį smurtą artimoje aplinkoje?
- Rasti saugią vietą.
- Su savimi pasiimti būtiniausius daiktus.
- Kviesti pagalbą (112).
- Išsaugoti įkalčius.
- Kreiptis į gydytojus.
- Ieškoti psichologinės pagalbos.
Kur kreiptis?
Seksualinis smurtas yra nusikaltimas, už kurį atsakingas asmuo turi atsakyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, reglamentuojamus Baudžiamajame kodekse.
Straipsnis parengtas pagal: www.prabilk.lt pateiktą informaciją, Kolpingo kolegijos Tarptautinės studentų konferencijos medžiagą ir mokslinius straipsnius.
tags: #seksualinis #smurtas #pries #moteris