Ateina laikas, kai tenka pasirūpinti senyvo amžiaus tėvais ar giminaičiais, padėti jiems oriai gyventi senatvėje. Rūpinimasis artimųjų senatve - didelė atsakomybė, o galimybės gauti reikiamą pagalbą priklauso ne tik nuo senjoro sveikatos būklės, bet ir nuo socialinių bei finansinių veiksnių.
Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbius aspektus, susijusius su slaugos namų atidarymu, pradedant nuo reikalingų dokumentų ir baigiant finansavimo galimybėmis.
Kreipimasis dėl Paramos
Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą. Tiesa, į savivaldybę ar seniūniją reikia kreiptis tik tais atvejais, kai siekiama gauti valstybės ar savivaldybės paramą už senjoro apgyvendinimą globos namuose.
Norintys gauti paramą, turi atlikti šiuos veiksmus:
- Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus:
- galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą;
- neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją;
- užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė;
- gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
- Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
- Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
- Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
- Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje.
- Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos.
- Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
- Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Plinkšių Globos Namus
Jeigu senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Galima kreiptis tiesiogiai, paštu ar elektroniniu būdų, per SPIS sistemą (www.spis.lt), į namus atvykus socialiniam darbuotojui, kuris užpildys prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Pateikus prašymą savivaldybei, senjoro namuose, suderintu laiku, apsilankys socialinis darbuotojas, kuris įvertins socialinių paslaugų poreikį.
Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją. Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Dokumentai, kuriuos reikia pateikti nusprendus už paslaugas mokėti savo lėšomis: Jeigu senjoras ir jo artimieji nusprendė už socialinės globas paslaugas mokėti savo lėšomis, jiems nebūtina kreiptis į savivaldybę, kad būtų nustatytas socialinių paslaugų poreikis ir išrašytas siuntimas į globos namus.
Ilgalaikė ir Trumpalaikė Socialinė Globa
Ilgalaikė ar trumpalaikė socialinė globos paslauga apibrėžiama, kaip kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba, visiškai nesavarankiškiems asmenims.
Taip pat skaitykite: Dokumentai iš Sodros: atidarymo instrukcijos
Ilgalaikė socialinė globa teikiama daugiau nei 6 mėn. per metus, neterminuotai.
Trumpalaikė socialinė globa teikiama ne mažiau kaip 12 val. per parą, iki 6 mėn. nuo 11 iki 25 val. nuo 11 iki 40 val. per savaitę asmeniui su negalia, kuriam nustatytas pirmo arba antro lygio individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.). Išimtiniais atvejais, kai asmeniui, atsižvelgiant į individualius jo poreikius ir savarankiškumą (asmeniui, iš šeimos narių negaunančiam pagalbos ir (ar) priežiūros, vienam gyvenančiam asmeniui ir kitiems asmenims savivaldybės mero nustatytais atvejais), reikia ilgesnės trukmės paslaugos, gali būti skiriama nuo 11 iki 70 val.
Paslaugos gavimo sąlygos: Paslaugos teikimas organizuojamas pagal socialinio darbo organizatorių atliktą socialinių paslaugų poreikio vertinimą.
Mokėjimas už paslaugas: priklausomai nuo asmens pajamų, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 23 d. sprendimu Nr.
Specialiųjų Poreikių Nustatymas
Gydytojas, nustatęs diagnozę ir atsižvelgęs į tai, kad po taikyto gydymo ir medicininės reabilitacijos priemonių, išlieka ilgalaikių organizmo funkcijų sutrikimų, parengia dokumentus, kurie siunčiami į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (www.anta.lrv.lt). Per nustatytą terminą tarnyba atlieka vertinimą ir priima sprendimą dėl specialiųjų poreikių lygio - didelio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis) arba vidutinio (pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros poreikis).
Taip pat skaitykite: Sodros formų užpildymo gidas
Slaugos Namų Tipai ir Mokėjimo Tvarka
Lietuvoje veikia kelių tipų senelių globos namai - įkurti valstybės, savivaldybės ir privatūs. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktus duomenis, mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Senjorui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 000 eurų, o asmens turto vertė - 15 000 eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. Tiesa, asmens nekilnojamasis turtas nevertinamas, jeigu jo plotas mažesnis nei 50 kv.
Senelių globos namus pasirenka pats senjoras ar jo artimasis bet kurioje Lietuvos savivaldybėje. Savivaldybei priėmus sprendimą dėl ilgalaikės socialinės globos skyrimo, informuojamas tiek senjoras, tiek globos įstaiga. Jei globos namuose yra laisvų vietų, sudaroma trišalė sutartis ir senjoras apgyvendinamas globos namuose.
Dokumentai, Reikalingi Kreipiantis dėl Socialinės Paramos
Jei senjoras ir jo artimieji siekia, kad socialinės ilgalaikės (trumpalaikės) globos paslaugos būtų kompensuojamos, turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę arba seniūniją. Reikalingi dokumentai:
- prašymą-paraišką socialinėms paslaugoms gauti (SP-8 forma, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. A1-183 „Dėl kai kurių socialinei paramai gauti reikalingų formų patvirtinimo“; 2025 m. liepos 31 d. redakcija Nr.
- neįgaliojo pažymėjimo (neįgalumo lygio pažymos, darbingumo lygio pažymos, pažymos dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo) ir (ar) specialiojo nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikio nustatymo pažymos kopijas, nuo 2024 m. sausio 1 d.
- pažymą apie gyvenamąją vietą.
Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojai gali paprašyti ir kitų dokumentų, atsižvelgiant į individualią senjoro ir jo šeimos situaciją.
Svarbu paminėti, kad čia pateiktas visų reikalingų dokumentų sąrašas, tačiau daugelį iš jų paruošia pats prašymą priimantis socialinis darbuotojas.
Nukreipimas į Socialinės Globos Įstaigą
Jei savivaldybės socialiniai darbuotojai nustato, kad senjorui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, globos įstaigą pasirenka pats senjoras arba jo atstovai. Primename, kad www.slauga24.lt pateikiama informacija apie Lietuvoje veikiančius licencijuotus globos namus, galima peržiūrėti jų užimtumą, palyginti paslaugų kainas bei pasirinkti tinkamiausią variantą pagal savo poreikius.
Prieš apgyvendinant senjorą globos namuose, savivaldybė išrašo siuntimą į globos namus, kuris pateikiamas tiek senjorui, tiek jo pasirinktiems globos namams. Siuntimas galioja 30 kalendorinių dienų nuo jo išsiuntimo paslaugos gavėjui dienos.
Siuntimo galiojimo terminas gali būti pratęstas, jeigu raštu pateikiamos neginčijamos objektyvios priežastys, dėl kurių senjoras per nurodytą laiką negali apsigyventi globos namuose. Jeigu asmuo neapsigyvena globos namuose per siuntimo galiojimo terminą, sprendimas skirti socialinę globą pripažįstamas netekusiu galios.
Senjoras (jo globėjas arba vienas iš suaugusių šeimos narių) yra atsakingas už nuvykimą į globos namus.
Į socialinės globos įstaigą nepriimami asmenys, kurie apgyvendinimo metu serga ūmiomis infekcinėmis ar kitomis pavojingomis užkrečiamomis ligomis arba jiems diagnozuota ūmi psichozė. Nuo šeimos gydytojo išrašo iš medicininių dokumentų (F027/a) išdavimo iki apsigyvenimo globos įstaigoje negali būti praėję daugiau kaip 3 mėnesiai.
Globos namuose apgyvendinamas senjoras (jo globėjas) ir globos namai pasirašo sutartį, kurioje numatytos socialinės globos teikimo sąlygos, teikimo laikas, abiejų šalių teisės, pareigos, atsakomybė ir kitos sąlygos.
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio.
Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai. Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai.
Be to, senjorai gali leisti laiką ir bendroje erdvėje, kur galima ruošti maistą, žiūrėti televiziją bei žaisti stalo žaidimus. Erdviai įrengti namai tinkami ne tik ramiam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikio leidimui.
Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius.
Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Vyresnio amžiaus žmonių pragyvenimas brangus. Jiems tenka mokėti ne tik už komunalinius mokesčius ir maistą, bet ir vaistus, įvairias procedūras, konsultacijas, priežiūrą ir kt., todėl nenuostabu, jog pensijos pragyvenimui neužtenka. Visgi net ir gaudami mažas pensijas, senjorai turi galimybę turėti orią senatvę.
Senjorų globos/slaugos namai „Lumos“ Batėgaloje laukia visų, kurie nenori kęsti vienišos ir nuobodžios senatvės.
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisija, apsilankiusi keliuose globos namuose, kur gyvena ir seneliai iš Vilniaus, pamatė prieštaringą vaizdą. Pirmajame komisijos sustojimo taške - Antavilių pensionate - gyvena 265 žmonės. Para čia kainuoja nuo 60 iki 85 litų, taigi mėnesinis mokestis - nuo 1800 litų. Jei senelis turi turto, už gyvenimą jis susimoka 1 proc. nuo savo turto vertės. Jei turto nėra, atiduoda 80 proc. pensijos, pašalpą, jei tokią gauna, o likusią sumą globos namams už jį moka savivaldybė. Dauguma gyventojų čia - būtent tokie. Mat giminaičiai, ryžęsi tokiam sprendimui, paprastai butą parduoda. Senukai čia gyvena dviviečiuose kambariuose. Norintys gyventi dar patogiau, už papildomą mokestį gali savo sąlygas pasigerinti.
„Iš pradžių jie visi nori gyventi po vieną, tačiau pagyvenę čia jau prašo draugo. Suderinti jų charakterius nelengva, nors, regis, jau esame įgudę matyti, su kokiu žmogumi senukas negalėtų gyventi, tad būna visko. Aišku, būna ir visokių meilės trikampių - gyvenimas verda. Visi gyventojai, kurie sugeba paeiti, valgyti stengiasi valgykloje - mat čia jie socializuojasi“, - pasakojo personalo darbuotojos. Bendravimas vyksta ir prie koridoriuose ar foje stovinčių staliukų, bibliotekoje, užsiėmimų salėje, kurioje surengta piešinių paroda. Beje, juos pamatęs kitoje aplinkoje, nė neabejotum, kad jie piešti vaikų. Kineziterapijos salėje stovi visa eilė treniruoklių-dviračių, dideli krepšiai ir daugybė kamuolių, netoliese - relaksacijos kambarys, kuriame vyksta muzikos ir kvapų terapija. Apie tokias gyvenimo sąlygas galėtų pasvajoti net ir senyvo amžiaus nesulaukęs pilietis.
Kitas mūsų sustojimo punktas - anksčiau viešbučiu, dabar senukų namais vadinama įstaiga „Sevilis“. Kadangi tai privati įstaiga, valstybė pragyvenimo čia nepadengia. Didžioji dauguma šių namų klientų - prikaustyti prie lovos. Dauguma jų vaikų - emigravę. Artimiausiomis dienomis šie namai duris atvers naujame pastate Nemenčinėje. Kol kas pastatas dar tuščias.
Švenčionių rajone esantys Strūnos globos namuose gyvena tik psichikos negalią turintys žmonės, taigi čia galima sutikti įvairiausio amžiaus ir likimo žmonių. Štai vežimėlyje sėdintis vyriškis po traumos tapo ne tik neįgalus, bet ir psichiškai nesveikas. Kita moteris prarado adekvačius ryšius su tikrove po to, kai buvo užpulta ir žiauriai sumušta. Dalis gyventojų čia neturi nei savo drabužių, net apatinių, nei spintelių jiems susidėti, todėl jų palatos labiau primena kalėjimo kameras nei gyvenamąją vietą.
„Esu visa sulaužyta. Nepasikeliu iš lovos. Nepatogi man ta lova. Prausia čia tai dažnai, tik labai ilgai užtrunka, sunku man. O štai kaimynė - tik miega ir miega. Gaila, kad ji nekalba. Ar dažnai mane lanko? Sūnus buvo prieš mėnesį. Dabar jis Anglijoje“, - nuo klausimo apie artimuosius susigraudino prie lovos prikaustyta moteris. Yra čia ir susikūrusių šeimų, įsirengusių tikrą namų lizdelį.
Bene liūdniausias vaizdas - sunkiausių psichikos ligomis sergančių ligonių skyriuje. Dauguma jų dėl savo negalios didesnę dalį dienos praleidžia lovoje. Pastarosios perkamos iš kalinių. Jos nėra blogos kokybės, tačiau panašu, kad standartų jų matmenims nėra. Teko matyti ir tokio siaurumo lovą, kurioje vargiai galėtų miegoti net paauglys. Dalis lovų - apskritai dar iš sovietinių laikų, su metalinėmis spyruoklėmis, o ant jų kaldros storumo čiužiniai.
Už ūkį atsakinga darbuotoja paaiškino, kad, palyginusi trijų internete rastų čiužinius tiekiančių įmonių kainas, pasirinko pigiausią variantą ir visais įmanomais būdais bandė įrodyti, kad kaldros, ant kurių miega žmonės, iš tiesų yra čiužiniai. Pagaliau šių „čiužinių“, kainuojančių beveik 80 litų, privalumas, kad jie skalbiami. Šiuolaikinės priemonės, neleidžiančios šlapimui patekti ant čiužinio, anot moters, nepasiteisino - susidėvėjo jau po kelių plovimų, todėl visur naudojamos senos drėgmę sulaikančios klijuotės, nuo kurių šuntama.
Virtuvėje taip pat labiau mėgstami jau retai kur sutinkami rakandai. „Aliuminiai puodai - patys geriausi“, - teigė darbuotojos. Tuo tarpu Utenos globos namuose esantys iš specializuotos įmonės pirkti čiužiniai, pritaikyti gulintiems ligoniams kainuoja tik šiek tiek brangiau - 120 litų. Nevaikštančių gyventojų skyrius turi netgi funkcines lovas, gautas iš olandų labdaros. Mat olandai slaugos baldus atnaujina kas 10 metų, tačiau mums jos netgi labai tinkamos. „Gauname ir labai sunkių ligonių. Per metus čia miršta apie 60 žmonių, penktadalis. Taigi žmonės atsiunčiami praktiškai numirti“, - pasakojo darbuotojos.
„O kur dėtis? Reikia kažkur gyventi, kai nieko daugiau nėra“, - atviravo vis dar entuziazmo gyventi nepraradusi senolė. Jos kambario kaimynė - kiek liūdnesnė: „Tik kad ta vieta tokia. Ubagynu žmonės vadina“. Regis, moteris viską atiduotų, kad galėtų gyventi savo buvusiuose namuose. Tačiau senolė visgi pripažino, kad džiaugiasi, jog yra čia, kur ja gali pasirūpinti kiti.
Tuo tarpu globos namų šviesuliu vadinamas Leonas čia pateko ne dėl senatvės. Dirbdamas jis nukrito nuo stogo ir liko paralyžiuotas. Šalia jo lovos - vežimėlis, o ant spintelės - naujausia S. Browno knyga. Pagirtas, kad skaito, vyras, nuo kurio veido per visą pokalbį nedingo natūrali šypsena, atsakė: „O ką gi dar čia veiksi?“ Kituose skyriuose vyksta daug aktyvesnis judėjimas.
Užsukus pas vieną globos namuose susituokusią, tačiau šiuo metu civilizuotai, oficialiai besiskiriančią porą, mums į rankas įgrūdamas globos namų sode augančių svarainių uogienės stiklainis. Pasirodo, susidūrėme su vietinės mafijos atstovu. Ne kartą kalėjime sėdėjęs vyriškis užsiima pinigų machinacijomis. Globos namuose jis taip pat senukams skolina pinigus, žinoma, už procentus. „Visi sėdi jo kišenėje“, - pasakojo globos namų direktorius.
Kita senutė, turinti kambarį netgi su balkonu, su pasididžiavimu rodo savo rankdarbius. Ant apskrito staliuko - jos pačios megztos ir siuvinėtos staltiesės, savo rankų darbais ji papuošusi ir sienas.
Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė pasakojo, kad tai jau trečia kelionė į socialinės globos įstaigas. „Kuo toliau, tuo labiau pasitvirtina dvi išvados. Viena jų, kad gyvenimo sąlygos priklauso ne nuo finansavimo, o nuo įstaigos vadovo. Antra išvada, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šių įstaigų kontrolę ir žmonių skirstymą į juos turėtų atiduoti savivaldybėms. Likvidavus apskritis, globos namai perėjo ministerijai, o ji įkūrė 67 žmonių tarnybą, kuri skirsto iš savivaldybių gautus siuntimus po visą Lietuvą. Todėl savivaldybės nežino, kur yra laisvų vietų, o pačios įstaigos nieko nežino apie tuos žmones, kuriuos gaus, ir netgi nežino, kiek žmonių dar laukia eilėje. Taigi tarp savivaldybių ir globos namų atsiranda tarpininkas, kuris viską komplikuoja, užvilkina ir kelia reikalavimus, kurie yra absoliučiai nelogiški“, - teigė pašnekovė.
Anot Vilniaus savivaldybės tarybos narės, problema ir ta, kad globos namai negali teikti mokamų paslaugų, kuriomis mielai naudotųsi namuose senolius slaugantys artimieji, norintys išvykti atostogų. „Taip pat reikia pamiršti mitą, kad patekti į globos namus neįmanoma. Didesnės eilės yra tik į globos namus, į kuriuos priimami žmonės su psichikos negalia. Pavyzdžiui, į Prūdiškių pensionatą eilė yra nuo 2009 m. Kita vertus, kai aš ten apsilankiau, pagalvojau, kad aš nebebijau, jei man plyta ant galvos nukris ir aš prarasiu protą. Aš žinau, kad aš ten galėsiu vaikščioti po gražų sodą, skinti obuolius ir susirasti gyvenimo draugą, tokį patį kuoktelėjusį. Jei ministerija, užuot leidusi pinigus etatams, rastų 4 mln. litų dar vienam korpusui pabaigti, eilių Lietuvoje nebebūtų. Deja, neseniai milijoną ES pinigų SADM išleido tobulinti valdymo gebėjimams. Dar milijoną kainavo licencijavimo taisyklės, kurios įsigalios tik 2015 m. Finansų valstybėje yra, bet jei visi pinigai išleidžiami biurokratų, kurie tik siuntinėja globos namams niekam nereikalingas įvairių formų statistines lenteles, jų, aišku, nebelieka“, - svarstė R. Vanagaitė.
„Reikalavimai, kurie pateikiami globos įstaigoms, yra paremti nustatytomis metodikomis, ir skirti tam, kad paslaugos būtų teikiamos kuo geriau. Atsakydami į priekaištus, kad esą nestatomi, nerenovuojami globos namai, primename, kad į valstybės projektų sąrašus įtrauktas 51 projektas, kurių bendra vertė - 111,5 mln. litų, iš jų - 94,7 mln. Lt ES fondo lėšos. Šiuo metu jau įvertinti ir priimtas sprendimas skirti finansavimą 5 projektams, kurių bendra vertė 6,7 mln. litų. Planuojama, kad kitų metų pradžioje bus pasirašytos visos sutartys su valstybės projektų sąrašuose esančiais pareiškėjais. Šie projektai gauna 100 proc. finansavimą“, - teigė SADM atstovai.
A. Garmienė taip pat pabrėžė, kad higienos sąlygos globos namuose labai nevienodos. Vienur baldai padėvėti, aplūžę, nėra sąlygų praustis, kitur viskas šiuolaikiška, naujausia įranga. „Reikėtų nustatyti visiems vienodus standartus ir kontroliuoti, kad tų standartų būtų laikomasi. Mes matėme daugiau gerų namų, bet šaukštas deguto, kaip sakoma, ir statinę pagadina. Pas mus, radus kažkokius trūkumus, sudaromos darbo grupės, kuriamos strategijos, kaip keisti sistemą.