Socialinis darbas Lietuvoje yra reglamentuojamas įstatymais, o socialinių darbuotojų kvalifikacijai keliami tam tikri reikalavimai. Tinkamai kvalifikuotas socialinis darbuotojas yra pagrindinė socialinių paslaugų kokybės garantija, todėl itin svarbu žinoti, kas gali dirbti socialiniu darbuotoju, kaip jis turi tobulinti savo profesinę kompetenciją bei įgyti reikiamą atestaciją.
Kas gali dirbti socialiniu darbuotoju?
Pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, įsigaliojusius 2015 m. sausio 1 d., socialiniu darbuotoju gali dirbti tik tie asmenys, kurie atitinka bent vieną iš šių kriterijų:
- Yra įgiję socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį;
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turi socialinio darbuotojo kvalifikaciją;
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir yra baigę socialinio darbo studijų programą;
- Iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgijo kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį laipsnį ir išklausė bei atsiskaitė už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje.
Svarbu paminėti, kad socialinį darbą Lietuvoje dirba tik socialiniai darbuotojai, ir tik jie turi tokią funkciją. Kiti specialistai, teikiantys socialines paslaugas, yra vadinami socialinių paslaugų srities darbuotojais.
Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra neatsiejamas nuo visos įstaigos ar organizacijos paslaugų kokybės gerinimo. Siekiama įtvirtinti nuostatą, kad visa socialinių paslaugų įstaiga (plačiąja prasme) yra atsakinga už teikiamų paslaugų kokybę. Nors socialinis darbuotojas turi asmeninę atsakomybę už savo kompetenciją, tačiau visos atsakomybės perkėlimas į jį nėra tinkamas.
Kaip ir iki šiol, socialiniai darbuotojai privalo savo profesinę kompetenciją tobulinti ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per metus. Tačiau yra naujovė - iš šių 16 valandų tik 60 proc. turi būti surinkta pagal šias programas ir formas:
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
- Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus patvirtintos socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programos;
- Aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintos kvalifikacijos kėlimo programos;
- Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programos (GIMK);
- Dalyvavimas supervizijoje - tai privaloma kompetencijos tobulinimo forma, dalyvaujant kurios nėra išimtis. Apie 10 akademinių valandų iš privalomų turi būti skirta būtent supervizijai.
Profesinės kompetencijos tobulinimas yra glaudžiai susijęs su kompetencijų vertinimu ir įsivertinimu. Socialiniai darbuotojai privalo nuolat įsivertinti savo profesinės kompetencijos poreikius pagal atskiras kompetencijų rūšis. Įsivertinus, rekomenduojama aptarti rezultatus su vadovu ar kolega, siekiant išlaikyti objektyvumą ir tiksliai nustatyti tobulintinas sritis.
Labai svarbu paminėti, kad socialiniai darbuotojai negali patirti jokių neigiamų pasekmių už savo veiklos įsivertinimą. Priešingai - turi būti sudarytos sąlygos tobulinti savo profesines žinias ir įgūdžius be baimės dėl profesinių santykių.
| Profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimai | Detalesnė informacija |
|---|---|
| Metinis kompetencijos kėlimo valandų skaičius | Ne mažiau kaip 16 akademinių valandų |
| Minimali valandų dalis pagal patvirtintas programas | 60% iš 16 val. (apie 10 val.), įskaitant superviziją |
| Supervizijos dalyvavimas | Privalomas, bent dalis kvalifikacijos tobulinimo valandų turi būti skirta supervizijai |
| Įsivertinimas | Kartą per metus, aptariamas su vadovu ar kolega |
Socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos reikšmė ir kūrimas
Socialinio darbuotojo kompetencija yra funkcionalus gebėjimas adekvačiai atlikti tam tikrą veiklą, taikant žinias praktiniuose socialinio darbo uždaviniuose. Kompetencija apima ne tik žinias, bet ir asmenines savybes bei tinkamą požiūrį, kurie yra būtini veiksmingai darbo atlikimui.
Profesionalios kompetencijos vystymas remiasi:
- Žiniomis;
- Vertybėmis;
- Įgūdžiais.
Socialinio darbuotojo vaidmuo apima analizę, planavimą, paslaugų koordinavimą ir bendradarbiavimą su kitais specialistais. Jis siekia stiprinti asmens ar bendruomenės socialinį funkcionavimą, padeda integruotis visuomenėje bei spręsti socialines problemas kartu su klientais, gerbdamas jų orumą ir pasirinkimo laisvę.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Socialinio darbuotojo atestacija Lietuvoje
Socialinių darbuotojų atestacija yra privaloma kvalifikacinio mokymo forma, kuri nuo 2001 metų vykdoma pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas programas. Ji skirta socialiniams darbuotojams, kurie dirba praktinį darbą ir neturi socialinio darbuotojo išsilavinimo.
Atestacija organizuojama siekiant užtikrinti minimalią profesinę kompetenciją, kuri būtina teikiant socialines paslaugas. Pagrindinė kvalifikacijos kėlimo forma - supervizija, kuriai socialinis darbuotojas turi būti pasirengęs, turėdamas specialius supervizijos mokymus bei aukštesnę kvalifikacinę kategoriją nei tie, kuriuos supervizuoja.
Socialinių darbuotojų rengimo centras (SDRC), pradėjęs veikti 1994 metais prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dabar yra Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybos padalinys, kuris organizuoja kvalifikacijos tobulinimo kursus pagal darbuotojų veiklos sritį. SDRC koordinuoja kvalifikacijos kėlimo programas, bendradarbiauja su Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija, siekdamas užtikrinti aukštą profesinę kompetenciją visoje šalyje.
Socialinio darbuotojo komanda ir bendradarbiavimas
Socialinio darbuotojo veikla apima bendradarbiavimą įvairiose srityse ir su daugeliu institucijų:
- Vietos savivaldos administracijos atstovai, kurie teikia informaciją apie teritorijoje gyvenančius asmenis;
- Teisėsaugos institucijos, padedančios darbuotojui ypač rizikos grupių šeimų lankymo metu;
- Bendruomenės - svarbi organizacija, geriausiai žinanti apie kaimynystėje gyvenančius asmenis;
- Mokyklų socialiniai pedagogai, kurie bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais teikiant pagalbą vaikams.
Efektyviam darbui socialinis darbuotojas turi sukurti stiprią komandą ir mokėti analizuoti aplinką, keliant darbo tikslus ir planuojant priemones jų įgyvendinimui. Tai sudėtinga, daugiasluoksnė veikla, kuri reikalauja nuolatinio profesinių gebėjimų tobulinimo.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Lietuvos socialinis darbuotojas privalo būti ne tik kvalifikuotu specialistu, bet ir dorovingu, etiniu asmeniu, nuolat keliančiu savo kvalifikaciją bei atnaujinančiu žinias. Socialinis darbuotojas, vadovaudamasis Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodeksu, siekia apsaugoti kliento orumą ir teisę į savirealizaciją, nepaisydamas jo amžiaus, lyties, tautybės ar kitų skirtumų.
tags: #socialines #atestacijos #kelimas