Vaikų globos namuose gyvenančių jaunuolių pasirengimas savarankiškam gyvenimui yra svarbi socialinės integracijos ir savarankiškumo ugdymo tema. Šiame straipsnyje analizuojamos pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria globos namų auklėtiniai ruošiantis gyvenimui už globos įstaigų ribų, jų požiūris į savarankiškumo įgūdžius, taip pat pateikiamas jų įgūdžių ugdymo situacijos vertinimas. Remiamasi Lietuvos socialinės politikos dokumentais, atliktais tyrimais bei jaunuolių subjektyviais vertinimais.
Institucinės globos samprata ir vaikų priežiūros pertvarkos kontekstas
2013 m. gruodžio 18 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu buvo patvirtintas veiksmo planas, skirtas pereiti nuo institucinės globos prie šeimos ir bendruomenės pagrindu teikiamų paslaugų vaikams, kurie neturi tėvų globos, laikotarpiui 2014-2020 metams. Pagrindinis šios pertvarkos tikslas - suteikti vaikams galimybę augti palankioje šeimos aplinkoje arba globos šeimose bei gauti bendruomeninę pagalbą.
Pereinant iš globos įstaigų modelio į bendruomeninius vaikų globos namus, kuriuose gyvena iki 8 vaikų buityje - bute arba name, siekiama užtikrinti harmoningą vaiko asmenybės raidą, skatinančią jo savarankiškumą ir socialinę integraciją.
Jaunuolių savarankiškumo ugdymo aktualijos ir gebėjimai
Atliekant tyrimus Kauno ir Telšių globos namuose siekta išryškinti jaunuolių savarankiško gyvenimo principus ir jų pasirengimą šiam gyvenimo etapui. Rezultatai rodo, kad dauguma vaikų globos namų auklėtinių įgiję pagrindinius kasdienio gyvenimo įgūdžius: sugeba pasigaminti maistą, susitvarkyti kambarį, apsipirkti parduotuvėje ir išsiskalbti drabužius.
Tačiau subjektyvių vertinimų analizė atskleidė, kad jaunuoliai stokoja tam tikrų svarbių įgūdžių, tokių kaip gebėjimas susirasti darbą, planuoti pajamas ir išlaidas. Daugiau kaip pusė apklaustųjų teigė, kad paprasti buitiniai darbai - kambarių tvarkymas, drabužių skalbimas, maisto gaminimas - yra mokomi reguliariai, tačiau tokie finansinio savarankiškumo elementai, kaip mokesčių mokėjimas, nėra ugdomi.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Jaunuoliai nurodo, kad būtent finansinis raštingumas - mokėjimas tvarkyti pajamas, išlaidas ir mokėti mokesčius - yra pats trūkstamiausias ir jie norėtų tai įgyti kaip prioritetinį įgūdį savarankiškam gyvenimui.
Globos įstaigų darbuotojų požiūris ir finansiniai iššūkiai
Auklėtojai vertina, kad vaikų pasirengimas savarankiškam gyvenimui yra nepakankamas. Tai lemia ribotos finansinės galimybės įgyvendinti aktyvias savarankiškumo ugdymo programas. Valstybės siekiami tikslai dažnai lieka neįgyvendinti dėl lėšų trūkumo bei infrastruktūros stokos.
Socialinių pedagogų, darbuotojų užduotis - ne tik ugdyti kasdienius praktinius įgūdžius, bet ir skatinti jaunuolių psichosocialinį prisitaikymą bei socialinių įgūdžių ugdymą, kurie būtini sėkmingam gyvenimo įsiliejimui į visuomenę.
Problemos ir sunkumai ugdant savarankiškumą
- Institucinės globos aplinka dažnai riboja vaikų savarankiškumo galimybes ir skatina priklausomybę.
- Trūksta kompleksinių programų, įskaitant finansinį raštingumą, darbo paieškos įgūdžius, socialines komunikacijos strategijas.
- Jaunuoliai susiduria su psichosocialinio prisitaikymo sunkumais išėję iš globos namų.
- Trūksta specialistų, turinčių kompetencijų ir pakankamai laiko dirbti pagal individualias savarankiškumo ugdymo programas.
- Valstybės ir bendruomenių parama dar nepakankamai integruota į globos namų veiklą.
Galimi sprendimai ir rekomendacijos
Siekiant efektyviau ugdyti globos namų auklėtinių savarankiškumą, būtina įgyvendinti šias priemones:
- Plėtoti bendruomenines globos formas, kurios priartintų vaikų gyvenimą prie šeimos aplinkos ir skatintų savarankiškumą.
- Integruoti kompleksines ugdymo programas, apimančias finansinį raštingumą, darbo įgūdžius, ir socialinius kompetencijos elementus.
- Didinti finansavimą ir kitų resursų prieinamumą globos namams bei specialistų kvalifikacijos kėlimą.
- Vykdyti tyrimus ir nuolat stebėti jaunuolių pasirengimo savarankiškam gyvenimui situaciją, kad būtų galima koreguoti politikos kryptis.
- Stiprinti bendradarbiavimą tarp globos įstaigų, bendruomenių ir socialinių institucijų.
Tyrimų duomenys apie savarankiškumo ugdymą globos namuose
| Įgūdis | Auklėtinių gebėjimas | Mokymosi dažnumas | Subjektyvus poreikis |
|---|---|---|---|
| Maisto gaminimas | Dauguma | Kiekvieną dieną arba kartą per savaitę | Vidutinis |
| Kambario tvarkymas | Dauguma | Kiekvieną dieną arba kartą per savaitę | Žemas |
| Drabužių skalbimas | Dauguma | Kiekvieną dieną arba kartą per savaitę | Žemas |
| Darbo paieška | Mažai | Retai ar visai nemokoma | Aukštas |
| Pajamų ir išlaidų planavimas | Mažai | Retai ar visai nemokoma | Aukštas |
| Mokesčių mokėjimas | Labai mažai | Nemokoma | Aukštas |
Apibendrinant, vaikų globos namuose gyvenančių jaunuolių pasirengimas savarankiškam gyvenimui turi daug iššūkių, kuriuos būtina spręsti tiek valstybės politiniu lygmeniu, tiek praktiniu ugdymo procese. Skatinant bendruomenines globos formas, didinant finansavimą ir orientuojantis į visapusišką savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą, galima gerokai pagerinti integraciją į visuomenę ir gyvenimo kokybę vaikų globos namų auklėtinių.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
tags: #globos #namu #aukletiniu #neparuosia #savarankiskam #gyvenimui