Psichologija, kaip mokslas apie žmogaus elgesį ir mentalinius procesus, siekia atsakyti į daugybę klausimų, susijusių su žmogaus elgesio priežastimis ir mechanizmais. Šiame kontekste svarbu suprasti įvairias psichologines teorijas ir dėsnius, kurie padeda geriau pažinti žmogaus psichiką. Vienas iš tokių dėsnių yra priklausomybės dėsnis, susijęs su Edwardu Thorndike'u ir jo indėliu į mokymosi psichologiją.
Edwardas Thorndike'as (1874-1949)
Psichologijos Pagrindai
Psichologija tiria psichinius reiškinius, jų kilmę, raidą, reiškimosi formas ir mechanizmus. Tai mokslas apie sielą, siekiantis sudaryti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Psichologija imasi sudarinėti sąvokų ir teorijų sistemą, kuri užfiksuotų ir apibūdintų žmogų. Aišku, ta sistema - nėra žmogus, o tik pastangos dėl jo gerovės (tipo geriau pažinti ir jam padėti), noras perprasti, numatyti, kontroliuoti, keisti. Kritiškai vertinant, psichologija - spėjimų mokslas, susidedantis iš hipotezių, kurias nuolatos reikia tikrinti tikrovėje. Teorijos teisingomis gali būti laikomos tol, kol nepaneigiamos.
Psichologijos užuomazgos jau pirmųjų filosofų darbuose. Kad ir Aristotelio “Apie sielą”. Arba Hipokrato (4 a.pr.m.e.) sukurti 4 temperamento tipai. Dar anksčiau - kad ir Biblijoje (ST). Terminas “psichologija” pirmąkart pavartotas 1732 metais K.Volfo “Empirinė psichologija” ir “Racionalistinė psichologija”. Psichologija kaip savarankiškas mokslas - nuo 1879, kai Leipcige (Vokietija) V.Vundtas įsteigė pirmąją psichologijos laboratoriją. Vundtas introspekcijos pagalba tikėjosi rasti pagrindinius žmogaus sąmonės elementus. Psichologija kaip daugiau ar mažiau objektyvus mokslas vis labiau plėtėsi, apimdama vis daugiau įvairių gyvenimo reiškinių. Taigi dabar - daugybė specialiosios psichologijos sričių arba šakų. Skirstoma paprastai pagal tai, kokiu aspektu tiriamas psichologijos objektas (psichiniai reiškiniai, siela). Taip pat - pagal tyrimo uždavinius, metodus ir rezultatų pritaikymo sritis.
Psichologijos sritys apima įvairias sritis, įskaitant:
- Biologinė (fiziologinė) psichologija: nagrinėja elgesio ir biologinių procesų ryšį; pvz. kaip sekshormonai veikia elgesį, kuri smegenų žievės dalis už ką atsakinga, kaip narkotikų vartojimas veikia atmintį ir kt.
- Eksperimentinė psichologija: nagrinėja žmonių reagavimą į sensorinius stimulus, pasaulio suvokimą, išmokimą, atmintį, mąstymą ir kt.
- Raidos psichologija: nagrinėja žmogaus vystymąsi, kokie veiksniai įtakoja elgesį, aplinkos ir prigimties sąveika ir t.t. Pvz. kalbos raida, mąstymo raida, socialinio elgesio raida ir kt.
- Socialinė psichologija: nagrinėja žmonių tarpusavio santykius. Žmogus grupėje. Požiūriai, nuostatos, stereotipai, savęs vertinimas, bendravimas ir kt.
- Asmenybės psichologija: skirtumai tarp žmonių, individualios savybės, asmenybės teorijos, asmenybę aprašantys veiksniai ir kt. Pastaba: pastarosios trys sritys tarpusavyje labai susijusios.
- Klinikinė psichologija: emocinių ir elgesio problemų diagnozavimas ir gydymas. Psichiniai sutrikimai: jų pasireiškimo būdai, priežastys, eiga ir terapija. Psichologinis konsultavimas.
- Mokyklų, pedagoginė psichologija: mokinių adaptacija mokykloje, mokymosi problemos; mokymas ir išmokimas; mokinių-mokytojų tarpusavio santykiai.
- Organizacinė psichologija: darbuotojų atranka, personalo tyrimai, efektyvus komandos darbas, derybos, konfliktai, vadovavimas ir t.t.
- Kitos sritys: industrinė (inžinierinė: darbo aplinka gamykloje, mygtukų išdėstymas ir kt.); teismo (ekspertizė, nusikalstamo elgesio priežastys, žmogaus elgesio pagal išorinius pasireiškimus pažinimas ir numatymas); reklamos, sporto ir kt. psichologija.
Kiekvienas reiškinys, faktas interpretuojami tam tikru požiūriu. Kiekvienas psichologas teoretikas ar praktikas laikosi tam tikro požiūrio.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Edwardo Thorndike'o Indėlis į Psichologiją
Edwardas Thorndike'as (1874-1949) buvo amerikiečių psichologas, kurio darbai turėjo didelę įtaką mokymosi psichologijai. Jis yra žinomas dėl savo eksperimentų su gyvūnais, ypač su katėmis, kuriuos naudojo norėdamas suprasti, kaip vyksta mokymasis. Thorndike'as suformulavo kelis svarbius mokymosi dėsnius, įskaitant efektų dėsnį, pasirengimo dėsnį ir priklausomybės dėsnį.
Thorndike'o Dėsniai
Thorndike'as, tyrinėdamas gyvūnų elgesį, suformulavo keletą dėsnių, kurie paaiškina, kaip vyksta mokymasis:
- Efekto dėsnis (Law of Effect): Šis dėsnis teigia, kad veiksmai, po kurių seka teigiamos pasekmės (pvz., atlygis), yra labiau tikėtini pasikartoti ateityje, o veiksmai, po kurių seka neigiamos pasekmės (pvz., bausmė), yra mažiau tikėtini pasikartoti. Kitaip tariant, malonumas skatina elgesį, o diskomfortas jį slopina.
- Pasirengimo dėsnis (Law of Readiness): Šis dėsnis pabrėžia, kad mokymasis yra efektyviausias, kai organizmas yra pasirengęs mokytis. Jei organizmas yra pasirengęs atlikti veiksmą, tai jam teikia malonumą, o jei nėra pasirengęs, tai sukelia diskomfortą.
- Priklausomybės dėsnis (Law of Associative Shifting): Šis dėsnis teigia, kad reakciją, kurią sukelia vienas stimulas, galima perkelti į kitą stimulą, jei šie du stimulai yra susieti. Tai reiškia, kad galima išmokyti organizmą reaguoti į naują stimulą taip pat, kaip jis reagavo į senąjį, jei jie yra pateikiami kartu arba vienas po kito.
Priklausomybės Dėsnis: Esmė ir Reikšmė
Priklausomybės dėsnis, dar vadinamas asociatyviniu poslinkiu, paaiškina, kaip vyksta reakcijos perkėlimas nuo vieno stimulo prie kito. Šis dėsnis yra svarbus suprantant, kaip formuojasi nauji įpročiai ir kaip galima modifikuoti elgesį.
Pavyzdys: Tarkime, kad dresuotojas nori išmokyti šunį atsisėsti, kai jis taria žodį "sėsk". Iš pradžių dresuotojas gali naudoti skanėstą, kad paskatintų šunį atsisėsti. Kai šuo atsisėda, jis gauna skanėstą. Po kurio laiko dresuotojas pradeda tarti žodį "sėsk" tuo pačiu metu, kai duoda skanėstą. Galiausiai šuo išmoksta atsisėsti vien išgirdęs žodį "sėsk", net jei skanėsto nėra.
Šuns dresūra
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Šis dėsnis plačiai taikomas įvairiose srityse:
- Dresūra: Šis dėsnis yra plačiai naudojamas gyvūnų dresūroje, siekiant išmokyti gyvūnus reaguoti į tam tikrus signalus ar komandas.
- Reklama: Reklamos kūrėjai naudoja priklausomybės dėsnį, siekdami susieti teigiamas emocijas ar įvaizdžius su tam tikrais produktais ar prekės ženklais.
- Elgesio terapija: Šis dėsnis gali būti naudojamas elgesio terapijoje, siekiant padėti žmonėms atsikratyti nepageidaujamų įpročių ar fobijų, susiejant neigiamus stimulus su neutraliais arba teigiamais.
Poveikio dėsnis (paaiškintas per 3 minutes)
Kognityviniai Procesai
Mąstymas prasideda nuo probleminės situacijos. Tokia situacija susidaro individo iniciatyva tada, kai jis supranta kažką neaiškaus, ką jam reikėtų pažinti. Yra nustatyta, kad daugiau problemų iškyla tiems žmonėms, kurių išsilavinimas platesnis ir mąstymas lankstesnis. Probleminės situacijos susidaro iškeliant klausimus ir kitiems asmenims. Mokyklose sprendžiami įvairūs matematikos, fizikos ir kitų sričių uždaviniai formuoja sąlygas ir problemas. Antras etapas, sprendžiant mąstymo uždavinius, yra duomenų, būtinų sprendimui, ieškojimas. Kai kada tų duomenų sprendžiantysis randa savo atmintyje. Pvz., norint nustatyti, kuris iš duoto sakinio žodžių yra veiksnys, reikia prisiminti veiksnio apibrėžimą. Kitais atvejais duomenų tenka ieškoti gamtoje, archyvuose, žmonių sambūriuose ir pan.
Sprendžiant sudėtingesnius uždavinius, išsiskiria sprendimo būdo ieškojimo etapas.
- Mėginimų ir klaidų būdas. Jis taikomas tais atvejais, kai sprendžiantysis neturi apibrėžtos sprendimo programos.
- Algoritmų panaudojimas. Algoritmas yra tiksliai apibrėžtų operacijų seka, kuri užtikrina tam tikros rūšies uždavinių teisingus sprendimus. Pvz., norint pakelti skaičių tam tikru laipsniu ar ištraukti šaknį, naudojami atitinkami algoritmai.
- Euristinis kelias. Taikomas tais atvejais, kai uždavinio sprendimo metodai nėra žinomi. Paprasčiausias pavyzdys - uždavinys „Penki taškai",kuriuos reikia užbraukti keturiomis tiesiomis linijomis, neatkeliant nuo popieriaus pieštuko.
Mąstymas yra glaudžiai susijęs su visa žmogaus asmenybe. Įvairios tos asmenybės savybės atsispindi mąstyme ir suteikia jam savitumo.
- Mąstymo savarankiškumas. Tai gebėjimas pačiam įžvelgti problemas. Mąstymo savarankiškumas siejasi su intelektualaus aktyvumo ir mąstymo išlavėjimo lygiais.
- Mąstymo tempai labai skirtingi.
- Mąstymo originalumas pasireiškia naujų problemų ir jų sprendimo metodų atradimais.
- Mąstymo lankstumas. Jo priešybė yra mąstymo inertiškumas. Lankstaus mąstymo žmonės lengviau keičia problemas, greičiau atsisako fiksuotų sprendimo metodų, nepadedančių išspręsti problemų.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
tags: #priklausomybes #desnis #thorndike