Žmogus - unikali būtybė, ne tik dalyvaujanti socialiniuose, tarpusavio santykiuose, bet ir juos kurianti, atsižvelgdama į savo asmeninius interesus bei aplinkinių asmenų nuomonę. Nuo pat gimimo akimirkos iki mirties esame tarp žmonių, todėl bendravimas su jais yra vienas svarbiausių asmens poreikių. Tai, kaip sugebėsime sutarti su aplinkiniais, priklauso nuo mūsų pasirengimo, sugebėjimų ir lemia sėkmę arba nesėkmę įvairiose gyvenimo srityse. Gebėjimą efektyviai ir sėkmingai bendrauti su žmonėmis galima vadinti viena pagrindinių žmogaus vertybių. Be bendravimo nebūtų įmanomas joks asmenybės tobulėjimas, raida ir kuriamoji veikla.
Bendravimas yra svarbiausias procesas, kuris dominuoja visose gyvenimo situacijose, ypač bendraujant su tarpkultūrinėmis studentų grupėmis. Bet dažnai pamirštama, kad bendraujant svarbūs ne tik žodžiai, bet ir kūnas bei jo kalba. Todėl ignoruojant neverbalinę komunikaciją, praleidžiamas pro akis didžiausias srautas informacijos.
Bendravimo Formos: Verbalinė ir Neverbalinė
Žmonių bendravimas pasireiškia dviem formomis - verbaline ir neverbaline. Verbalinis bendravimas - tai tarpusavio sąveika naudojant kalbos ženklus tarp dviejų ar daugiau žmonių. Neverbalinio bendravimo metu informacija perduodama ne kalba, o kitais ženklais - veido išraiška, kūno kalba, atstumu, poza ir t.t.
Didelę reikšmę bendravimo efektyvumui turi ir požiūris į save, didžiąja dalimi nulemiantis, kaip elgiamasi su aplinkiniais, pastangos bei dėmesys komunikacijų tobulinimui. Juk daugelį kasdienio gyvenimo sunkumų nulemia bendravimo kultūros stygius bei jo sąlygoti nesusipratimai ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Visus šiuos sunkumus įmanoma įveikti tik didelėmis pastangomis, nuolat dirbant, tobulinantis, siekiant geresnių rezultatų.
Neverbalinė Komunikacija
Didžiausia dalį informacijos bendravimo metu perduodama neverbaliniu būdu - per intonaciją, veido išraišką, gestus, kūno kalbą ir kitus neverbalinius kalbos ženklus. Kai verbalinė kalba nesutampa su verbaline, žmonės labiau linkę pasikliauti nneverbaline. Todėl svarbu išmokti kontroliuoti savo neverbalinę kalbą. Psichologiniai tyrimai rodo, kad verbaliniu, t.y. žodiniu būdu mes perduodame 20 - 40 % informacijos, o 60 - 80 % atitenka neverbalinei, t.y. nežodinei komunikacijai. Ji ypatinga tuo, kad yra sąlygota mūsų pasąmonės, todėl kūno kalbą sunku suklasifikuoti.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų komunikacijos specialisto rolė
Neverbalinė komunikacija mokymosi procese yra vienas iš tarpkultūrinės kompetencijos aspektų, nes neverbalinė kompetencija lydi ir papildo verbalinę komunikaciją bei atskleidžia tikrąsias mokymosi proceso dalyvių emocijas ir mintis.
Neverbalinės komunikacijos tipai:
- Konvencinis - skirtingose tautose tie patys ženklai turi skirtingas reikšmes.
- Spontaniškai - neplanuotai atsirandantys, nekontroliuojami ženklai. Jie atspindi gilius pasąmoninius išgyvenimus.
Verbalinio bendravimo psichologijoje dažnai susiduriame su siuntėjo, priėmėjo ir pranešimo terminais. Siuntėju ir priėmėju vadinami bendravimo metu informaciją perduodantys ir informaciją priimantys žmonės, o pati informacija vadinama pranešimu.
Pranešimo aspektai:
- Pranešimo turinys (arba: apie ką aš informuoju).
- Savęs atskleidimas (arba: ką aš pats apie save pasakau). Pranešimu perduodama ne tik tam tikra informacija, bet ir informacija apie siuntėjo asmenį.
- Santykiai (arba: kokios aš nuomonės apie tave). Pranešimas parodo, kokie yra susiklostę santykiai tarp siuntėjo ir priėmėjo.
- Kreipimasis (arba: ką aš norėčiau paprašyti, liepti, įsakyti). Beveik visų pranešimų tikslas - paveikti priėmėją.
Kaip suprasti žmones: iššifruokite 7 kūno kalbos ženklus
Vidinė ir Išorinė Komunikacija
Mūsų bendravimas yra kupinas džiaugsmų, staigmenų, prieštaravimų, nesusipratimų bei konfliktų. Sugebėjimą efektyviai bendrauti galime priskirti prie reikšmingiausių asmens savybių, nulemiančių jo sėkmę ir asmeninę laimę: juk beveik 85% žmogaus gyvenimo ir darbo sėkmė priklauso nuo to, kaip jis bendrauja su aplinkiniais ir kokį daro jiems poveikį. Pradėti būtina nuo savęs, kadangi mūsų viduje, mūsų sąmonės gelmėse, gimsta pirmosios komunikacinių sugebėjimų užuomazgos, pasireiškiantys bendraujant su žmonėmis.
Taip pat skaitykite: Kaip padėti autistiškam vaikui bendrauti?
Taigi mūsų bendravimas pasireiškia dviem formomis: vidine ir išorine. Kokį savęs vaizdą susikuriame, tokie esame iš tikrųjų, atitinkami yra mūsų veiksmai bbendravimo metu. Tai reiškia, kad mūsų bendravimo sėkmė visų pirma priklauso nuo mūsų pačių, t.y. nuo to, kokį savojo “aš” vaizdą susikuriame. Savojo ”aš” vaizdas - tai vaizdinių ir sprendimų apie save (savo būdo bruožais, sugebėjimus, išgyvenimus ir savo vietą tarp žmonių ir t.t.) visuma. Vidine t.y. asmenine komunikacija vadinamas asmens bendravimas su pačiu savimi. Tai savęs pripažinimas ir objektyvus savęs vertinimas . Šios sąvokos apima mūsų elgesį su pačiu savimi, mūsų mintis, norus, gebėjimą besąlygiškai priimti save tokius, kokie esame iš tikrųjų . Kiekvienas privalo susitaikyti su tuo, kas glūdi viduje, nes vidinis bendravimas - tai pagrindinis bendravimo su aplinkiniais palydovas, nuo kurio priklauso mūsų įtakos jiems stiprumas.
Kuriant savąjį “aš vaizdą, labai svarbi patirtis. Visi mūsų patirti įspūdžiai anksčiau ar vėliau prasiveržia kuria nors forma, daro įtaką mūsų mintims ir veiksmams. Tai visų mūsų įspūdžių, patirties, veiksmų, sprendimų, kaupiamų nuo pat kūdikystės, rezultatas. Mūsų sąmonėje glūdi savęs suvokimas. Jis priklauso nuo to, kaip matome save patys, kokios yra mūsų mintys ar įsitikinimai apie save. Vidinės nuostatos griežtos taisyklės ir dideli reikalavimai sau, gana dažnai nulemti ankstesnės patirties,riboja objektyvų savęs suvokimą. Mes labiau linkę tikėti ne tuo, ką matome, bet ką norime matyti. mes ir esame.
Objektyvus savojo “aš” vaizdas galimas tik tuomet, kai visi šie elementai sutampa. Jų derinys priklauso nuo mūsų savigarbos jausmo, nuo to, kaip vertiname ir pripažįstame save. Kuo labiau gerbsime save, tuo labiau jausime kitų pagarbą, tuo tikslesnį ir objektyvesnį savęs vaizdą susikuriame. Tai padės išvengti konfliktų bbendraujant su kitais žmonėmis, sumažės nusivylimo tikimybė tiek mums, tiek aplinkiniams. Savo vertės suvokimas - labai svarbi vidinio bendravimo sąlyga. Savo vertę sąlygoja atliekamo darbo efektyvumas bei pasiekti rezultatai, pagarba sau kaip unikaliai asmenybei už mūsų vertybes ir gerąsias žmogiškąsias savybes.
Efektyvus Bendravimas ir Asmenybės Savybės
Nors gimstame silpni, maži ir pažeidžiami, mums yra suteikta galimybė tobulėti ir siekti teigiamo savojo įvaizdžio sukūrimo. Jis atspindi mūsų pasitikėjimo savimi, kūno kalboje, balso tone, veido išraiškoje. O tai mato ir jaučia aplinkiniai žmonės. Tobulinant ssavo asmenybę, labai svarbu nusistatyti tikslus ir nuolat stengtis jų siekti. Pradėjus labiau domėtis savimi, labiau save gerbti, vertinti ir pripažinti, galima susilaukti to paties iš kitų supančių mus žmonių. Tik sunkiai dirbant, mes išsiugdysime teigiamą, mmalonią asmenybę, kuri jaustų tikrą pasitenkinimą, bendraudama su kitais žmonėmis, kuri patirtų tik gerus tarpusavio santykius tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. To siekti būtina, nes tai ką turime gyvenime, yra efektyvaus bendravimo su žmonėmis rezultatas.
Teigiamas vidinis nusistatymas, palankumas sau ir kitam žmogui įtakoja sėkmingą išorinį bendravimą su aplinkiniais žmonėmis. Mes žinome, jog gana sunku maloniai kalbėti su kiekvienu sutiktu, nepažįstamu žmogumi, tačiau jeigu mes sugebėsime, tai tapsime mėgstamais, gerbiamais ir vertinamais. Taip pat yra svarbu parodyti, jog mes esame linksmi ir geranoriški. Tai iš karto pajunta aplinkiniai ir atsako mums tuo pačiu pripažinimu, pagarba, maloniu abipusiu bendravimu. Juk su tais žmonėmis, kurie sugeba tobulai bendrauti, trokštame bendradarbiauti, esame pasirengę jiems padėti. Šiuos gerbiamiausius žmones vadiname maloniais. Būdami malonūs kitiems, ggarantuojame sau sėkmę ir pripažinimą. Malonaus žmogaus elgesys psichologų vadinamas “besąlyginiu teigiamu dėmesingumu”. Jis pasireiškia tuo, kad, nepriklausomai nuo mūsų pašnekovo nuostatos, kalbos ar elgesio, turime išlikti bešališki ir trokštantys jam padėti.
Taip pat skaitykite: Prekių ir paslaugų prekyba per socialinius tinklus
Dauguma žmonių nemoka tobulai bendrauti dėl to, kad nesidomi kitais žmonėmis. Daugelis mūsų esame taip susirūpinę savimi, savo problemomis, tuo, ką jaučiame ar galvojame, savo pomėgiais norais, kad visiškai pamirštame apie supančius mus žmones, verčiame juos pasijusti menkais, neįdomiais ir niekam nereikalingais žmonėmis. Tokiu būdu mes atstumiame tuos žžmones, kurie galėjo gerais bendradarbiais ir ištikimais draugais. Tačiau gerbdami ir pripažindami save kaip asmenybe, mes mažiau rūpinamės savimi, bet daugiau dėmesio skiriame aplinkiniams. Taigi, mes turime nuoširdžiai domėtis kitais žmonėmis, džiaugtis, sutikę žmogų, jeigu norime, kad jis džiaugtųsi, sutikęs mus. Kiekvienas žmogus gali būti malonus, žavus ir įdomus, jeigu tik mes leisime jam atsiskleisti, pasidalyti savo mintimis, įspūdžiais ir norais. Suteikdami pašnekovui galimybę išreikšti save. Žengiame labai svarbų žingsnį tobulo bendravimo, o kartu ir savo sėkmės link.
Bendravimo Įgūdžių Ugdymas
Taigi, tobulėdami vidumi, rūpindamiesi vidiniu savo bendravimu, tampame įdomiais pašnekovais. Per bendravimą ateina didelė dalis žinių apie aplinkinį pasaulį, per jį pasireiškiame ir mes patys. Mes labai įvairiai žiūrime į daugelį dalykų, kurie yra susiję su bendravimu: į darbą, karjerą, meilę. Kiekvienas žmogus bendrauja taip, kaip jam atrodo naudinga ir visai nesistengia įgyti naujų bendravimo įgūdžių santykiams stiprinti. Užuot tai darę, jie ieško partnerio, užmezga naujus ryšius, kenčia, keršija, skiriasi, ieško naujos meilės.
Daugumą bendravimo įgūdžių mes įgyjame labai anksti. Todėl bendravimo taisyklės yra tapusios mums tokios pažįstamos ir suprantamos, kad visiškai jų net ir nepastebime. Bendravimas prasidėjęs šeimoje, besitęsiantis tarp draugų, nuolat kinta ir tobulėja arba toks pats. Bet ateina tokia valanda, kai žmogus pradeda trokšti gyvenimo pastovumo, tikrumo. Jis pradeda iieškoti žmogaus, su kuriuo galėtų dalintis džiaugsmais ir liūdesiu, kurti tobulus tarpusavio santykius. Partnerio pasirinkimas, tvirtos šeimos kūrimas priklauso nuo asmeninių žmogaus savybių, jo išsivystymo lygio, nei nuo kurio nors kito išorinio faktoriaus.
Nė vienas žmogus negimsta su galutiniu Žmogiškųjų jausmų rinkiniu, todėl moterys ir vyrai tarpusavyje bendrauja. Bendraudami vieni su kitais, žmonės tobulina ir papildo save, kol pagaliau tampa visavertėmis asmenybėmis. Žmonėms reikalinga kitų pagalba, buvimas kartu, supratimas, išsikalbėjimas. Tuo būdu perduodame kitiems tai, ką galvojame, ką jaučiame, kokius matome save ir savo aplinką. O iš kitų sužinome, kaip atrodome iš šalies: ką kiti mano apie mus ir aplinkinį pasaulį.
Bandymas pasikeisti ir tobulinti vidinį pasaulį, santykius su mylimu žmogumi padarys dar romantiškesnius ir įdomesnius. Kuo daugiau širdies, jausmų, šilumos ir meilės asmuo įdeda į bendravimą, tuo daugiau jis gauna “grįžtamosios” meilės, pasitenkinimo, džiaugsmo, malonumų iš kitų. Tik reikia nebijoti mylėti ir leiskime kitiems mylėti save. Juk meilė - tai ne nuosavybė, kurią būtų galima kaupti.
Bendravimo Stiliai
Bendraudami su aplinkiniais pastebime, jog kiekvienam iš jų yra būdingas savitas bendravimo stilius: vienas gal būt siekia mumis manipuliuoti, panaudoti mus savo tikslams, kitas vargina ssavo tykiu nuolankumu, o su trečiu bendraudami mes pailsime. Bendravimas skirstomas į produktyvų ir neproduktyvų. Bendravimo situacijos produktyvumą nulemia asmenybės vertybinės orientacijos, kurių dėka asmenybė tobulėja, tampa savarankiška, kūrybiška. E. Fromas aprašė taip pat neproduktyvaus bendravimo tipus.
Neproduktyvaus bendravimo tipai (pagal E. Fromm):
- "Imlioji" orientacija. Tokio tipo žmogus įsitikinęs, kas gėrio šaltinis yra išorėje, todėl vienintelis būdas gauti tai ko nori, yra paimti iš išorinio pasaulio.
- "Išnaudotojiška" orientacija. Šie žmonės taip pat mano, jog gerovės šaltinis išorėje, tačiau jie skiriasi tuo, kad ne stengiasi “gauti” iš kitų, o - “imti”.
- "Kaupimo" orientacija. Šio tipo žmonės jaučiasi saugūs tik sukaupę daugybę daiktų bei idėjų. Šie žmonės bijo naujovių, yra sentimentalūs, nelankstūs.
- "Rinkos" orientacija. Pagrindinis tokio tipo žmonių tikslas - būti populiariems. Jie neturi savojo Aš, nes jis nuolat kinta.
Bendravimas tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe, nuolat sutinkame itin emocingų, išdidžių asmenybių. Tuomet, norint efektyviai bendrauti ir pasiekti abipusio sutarimo bei naudos, reikia dar daugiau pastangų. Todėl labai svarbu išmokti pagrindinių efektyvaus bendravimo taisyklių, išmanyti įtikinimo meną, leidžiantį pasiekti maksimalių biznio ir asmeninio gyvenimo rezultatų. Sėkmingas bendravimas grindžiamas savo vidaus atskleidimu, o tai, ką jaučiame sau, atspindi ir tai, ką jaučiame kkitiems. Siekiant padaryti karjerą svarbūs praktinio bendravimo įgūdžiai, ypač sugebėjimas įtikinti kitus. Norint įvaldyti šį meną, reikia pažinti kitų žmonių charakterį, slapčiausius jų norus, viltis, mintis bei ketinimus.
Pagal vieną iš klasifikacijų visi žmonės į keturis pagrindinius tipus: globėją, analitiką, vadovą bei socialųjį tipą. Didžiausios sėkmės pasieks tas individas, kuris prisitaikęs prie kiekvieno tipo savybių, sugebės įtikinti visų keturių tipų atstovus. Vienas iš būdų tai padaryti - vadinamieji įtikinimo principai.
Jūs galite įsigyti daugiau draugų per du mėnesius, jei nuoširdžiai domėsitės kitais žmonėmis, negu per dvejus metus, jei stengsitės, kad kiti žmonės domėtųsi jumis. Taigi, jei norime įsigyti draugų, sutikime žmones gyvai ir entuziastingai. Jei jums kas nors skambina telefonu, pasinaudokite ta pačia psichologine taisykle. Ištarkite “alio’ tokiu tonu, kuris pasakytų, kad jūs džiaugiatės, jog jums paskambino.
Pagrindiniai Efektyvaus Bendravimo Principai
- Nuoširdžiai domėkitės kitais žmonėmis.
- Šypsokitės.
- Prisiminkite, kad žmogui jo vardas yra pats saldžiausias ir svarbiausias garsas bet kuria kalba.
- Būkite geras klausytojas. Skatinkite kitus kalbėti apie save.
- Kalbėkite apie dalykus, kurie domina jūsų pašnekovą.
- Nuoširdžiai pripažinkite kitų žmonių svarbą.
tags: #verbalines #komunikacijos #socialinis #aspektas