Nuo to laiko, kai tam, kad būtų išgelbėtas vaisius ir moteris buvo atlikta operacija (oficialiai laikoma pirmąja tokia sėkminga), dabar vadinama Cezario pjūvio, praėjo kiek daugiau nei pusė tūkstančio metų. Visgi, nors visa medicina, o tuo pačiu ir cezario pjūvio operacija, neatpažįstamai pažengė, ji ir visa tai kas laukia vėliau dar kelia nemažai klausimų.
Pradiniai žingsniai ir pasiruošimas operacijai
Jos eiga pradžioje priklauso nuo to, kokia atliekama - planinė ar skubi. Planinei operacijai ruošiamasi iš anksto, moteris dažniausiai atvyksta į įstaigą operacijos išvakarėse ar ryte, nevalgiusi ir negėrusi bent 6 valandas iki operacijos. Prieš planinę operaciją turi būti atlikti bendras kraujo bei šlapimo tyrimai, nustatoma kraujo grupė, „užrašyti“ vaisiaus širdies tonai. Ruošantis operacijai su moterimi ateina susipažinti bei konsultuoti anesteziologas, pasirašoma anestezijos sutikimo forma. Prieš pat operaciją įvedamas kateteris į šlapimo pūslę. Operacinėje pilvas nuplaunamas, apklojamas specialiais steriliais apklotais, pjūvio vieta paruošiama. Dažniausiai naudojamas horizontalus pjūvis, retais atvejais - vertikalus. Jeigu atliekamas vertikalus gimdos pjūvis kitas gimdymas jau turi būti užbaigtas cezario pjūvio operacija.
Operacijos eiga ir naujagimio padėtis
Užgimęs naujagimis perduodamas neonatologui - jeigu mamos ir naujagimio būklė gera, mama budri, mažylis gali būti uždedamas jai ant krūtinės. Neretai moterį iškart po cezario pjūvio operacijos krečia drebulys, pykina. Drebulys, kuris gali prasidėti dar operacinėje, siejamas su anestezija, temperatūrų pokyčiais, skysčių netekimu ir, žinoma, hormonais, tokiais kaip adrenalinas. Šis drebulys praeina paprastai per pirmąją valandą. Jei mama dėl tam tikrų priežasčių negali glausti naujagimio - tai gali padaryti kitas šeimos narys, jeigu yra kartu.
Žindymas po cezario pjūvio operacijos kelia daug klausimų. Dažniausiai mamas neramina odos kontakto trūkumas, tačiau odos‑oda kontaktas galimas, kai operacija vyksta sklandžiai, naujagimio ir mamos būklė yra gera ir ligoninės politika tam pritaria. Jei naujagimis kurį laiką bus atskirai ir moters būklė leidžia - rekomenduojama kuo greičiau pradėti nusitraukinėti priešpienį (ankstyvas nusitraukimas ir krūtų stimuliacija siejami su aktyvesne laktacija). Pirmąsias paras rekomenduojama nusitraukti priešpienį rankomis, vėliau atsirandant pienui patogu pasitelkti ir pientraukį. Nusitraukinėti reiktų kas 2-3 valandas, kad laktacija būtų tinkamai stimuliuojama. Žindymo pozos iš pradžių gali būti kiek apribotos pjūvio vietos skausmo.
Kada po operacijos atsikeliama iš lovos? Priklausomai nuo savijautos ir įstaigos praktikos atsistoti ir šiek tiek judėti moteris gali būti raginama praėjus maždaug 6 val. Po operacijos. Ankstyvas judėjimas po operacijos sumažina giliųjų venų trombozės riziką, o tai išties svarbu. Pirmieji atsikėlimai iš lovos gali būti kiek nemalonūs ir skausmingi, todėl kartais prieš keliantis skiriama dozė vaistų nuo skausmo, taip pat būtina kilti taisyklingai ir lėčiau.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Skausmo valdymas
Skausmas po cezario pjūvio operacijos yra vienas iš neraminančių moteris dalykų. Įprastai malšinti skausmui pakanka nuskausminamųjų rektalinių žvakučių (nuskausminamieji suderinami su žindymu), tačiau kartais prireikia ir stipresnių vaistų, tokių kaip morfinas. Pooperaciniame laikotarpyje skausmas skirtingai pasireiškia - vienoms moterims kelias dienas sunku judėti be nuskausminamųjų, kitoms jų neprireikia beveik visai. Taip pat gali būti diskomfortas susitraukinėjant gimdai žindant ar judant. Gali padėti rando vietos prilaikymas delnu ar korsetas, lėtesni judesiai, taisyklingas atsikėlimas.
Po spinalinės ar epidurinės nejautros gali būti jausmas troškulio, todėl galima gerti po 2 valandų. Valgyti rekomenduojama kai žarnynas vėl funkcionuoja po operacijos, dažniausiai praėjus 6-8 valandoms. Šlapimo pūslės kateteris, įvestas dar prieš cezario pjūvio operaciją, būna paliekamas maždaug 12-24 val., jis leidžia stebėti šlapimo kiekį ir spalvą. Ištraukus kateterį pirmieji pasišlapinimai gali būti nemalonūs, tačiau nereikia kentėti. Geriausia pasišlapinti dažnai, kad ir po nedaug - prisipildžiusi pūslė spaudžia pjūvį ir gali didinti skausmą.
Lochijos, virškinimas ir žindymas
Lochijos po cezario pjūvio operacijos būna tokios pat kaip ir po natūralaus gimdymo - pirmąsias paras kraujavimas gali būti gausesnis, gali pasirodyti krešuliai. Ilgiau jos gali pasirodyti dėl žindymo ar ilgiau gulint. Pirmųjų parų kraujavimui patogu turėti suaugusiųjų sauskelnes ir tinklines kelnaites. Po operacijos laikui bėgant kraujavimas sumažėja. Žindymas po CP operacijos yra ypač svarbus - kūdikį reikia pradėti žindyti kuo greičiau, suvokti, kad oksitocinas stimuliuoja gimdos susitraukimus ir prisideda prie jos atsistatymo. Loachijų matomumas gali priklausyti nuo hormonalinių pokyčių žindymo metu.
Pjūvio vieta, randas ir higiena
Pjūvio ilgis paprastai svyruoja nuo 10 iki 20 centimetrų. Pirmąją parą pjūvis dažnai užklijuotas pleistru, po truputį jis gali būti nuklijuojamas, leidžiant žaizdai išgydyti. Dušo metu reikia tekančiam vandeniui leisti tekėti per pjūvį švelniais judesiais, jokio kempinės trynimo. Jei pleistras paliekamas - šlapinti galima. Po paros pleistrą galima pašalinti, o žaizdą palikti atvirą - tai greičiau gyja. Skausmingiausias pjūvis yra pirmosiomis dienomis. Kelias savaites randas gali būti netirpstantis ir nejautrus prisilietimui. Masažuojant pjūvio vietą skatinama kraujotaka ir žaizdos gijimas. Rekomenduojama rinktis aukštesnio liemens kelnes arba neutralius apatinius, vengti įsirėžiančių gumų ir pan.
Po operacijos oda gali niežėti dėl spinalinio nejautros poveikio. Jei randas įgija hipertrofinį arba keloidinį pobūdį, reikia kreiptis į gydytoją. Po pirmosios operacijos dažnai rekomenduojama pradėti pjūvio vietos masažą - švelniais judesiais aplink pjūvį, kol pilnai sugis (6-10 savaičių). Taip pat svarbu higiena: naudoti dušą, vengti intensyvių vonių. Vėliau randas gali būti mažiau jautrus, tačiau tai individualu.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Judėjimas, fizinis aktyvumas ir gyvenimo būdas
Po operacijos rekomenduojama pradėti lengvus pratimus po gydytojo ar akušerės leidimo, dažniau - ketvirtą-šeštą savaičių laikotarpyje. Nėštumo metu dubens dugno raumenims reikia palaikymo, todėl svarbu atlikti specialius pratimus. Pamažu didinti vaikščiojimo atstumus ir laiką, vengti staigių judesių. Pirmąją savaitę pradėkite nuo trumpų atstumų, po truputį didinkite. Pirmoji pooperacinė savaitė - aktyvus, tačiau saugus judėjimas pagerina kraujotaką ir skatina gijimą. Po 12 savaičių galima pradėti lengvas ištvermės treniruotes, jei gydytojas leidžia.
Emocijos ir psichologinė būsena
Be fizinių sunkumų cezario pjūvio operaciją gali lydėti ir neigiamos emocijos, ypač jei operacija buvo skubi. Pogimdyminis liūdesys gali pasireikšti verksmingumu, irzliu nuotaikos svyravimu, sunkumu priimti naujagimį ar jausmu, kad nėra ryšio. Emocinis virsmas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Svarbu nešti informaciją apie esamą situaciją gydytojams ir, kai įmanoma, užtikrinti pirmąjį odos‑odos kontaktą bei žindymą operacinių sunkumų metu. Jei reikia, gali būti įtrauktos žindymo konsultantės namuose.
Skubios ir planinės cezario pjūvio gairės
Skubumo kategorijos skirstomos į keturias grupes. I grupė - neatidėliotina operacija, atliekama per 30 minučių nuo sprendimo priėmimo iki vaisiaus gimimo. II grupė - skubi operacija, atliekama per 75 minutes. III grupė - operacija, kurią reikia atlikti tinkamai pasiruošus, neatidėjus ilgesniam laikui. IV grupė - planinė operacija, atliekama pacientei ir ligoninės personalui patogiu metu. Planinei cezario pjūvio operacijai moteris gali ir turi pasiruošti iš anksto. Atvykusi į ligoninę, moteris turi turėti iš anksto šeimos gydytojo atliktus tyrimus ir būti nevalgiusi (8 valies kieto maisto, 6 valandos skysčių). Skubios operacijos atvejais pasiruošimas vyksta greitai, todėl gali atrodyti chaotiškai, tačiau visa komanda dirba savo darbą.
Planinėse operacijose dažniau taikoma regioninė nejautra (epidurinė ar spinalinė), o skubose - bendroji nejautra. Visi procesai vyksta siekiant užtikrinti saugumą ir mažinti rizikas tiek moters, tiek vaisiaus atžvilgiu. Po operacijos dažnai siunčiama mamą į pogimdyminę palatą, o naujagimį - į neonatologijos skyrių arba kartu su mama, kai įmanoma. Dažnai planinės operacijos metu sumažėja psichologinės įtampos rizika, palyginti su skubiosiomis atvejais.
Po cezario pjūvio - greitas praktinis vadovas
- Pratimai kojoms ir lengva mobilizacija jau pirmąsias valandas po operacijos - pagerins kraujotaką ir sumažins giliųjų venų trombozės riziką.
- Nuskausminimas: naudoti retuosius žvakučių ar tablečių, priklausomai nuo žindymo, ir laikytis gydytojo rekomendacijų. Pradėti nuo mažų dozių ir stebėti poveikį.
- Žindymas: kuo greičiau pradėti, kai tik leidžia vaizdas ir būklė. Pasirinkti patogiausią poziciją, saugoti randą nuo trinties.
- Šlapimo pūslė: palaikyti dažną šlapinimąsi, vengti perkraunamos pūslės, stebėti skausmą šlapinantis. Jei reikia, kreiptis į fizioterapeutą dėl dubens dugno pratimų.
- Žaizdos priežiūra: 24 valandas - pleistras, vėliau - žaizdos oro kontaktas. Šlapinimąsi galima pradėti po dušo, be pernelyg didelio trynimo žaizdos.
- Higiena: naudoti dušą, vengti intensyvių vonių, rinktis švelnius masažo judesius aplink pjūvį.
- Emocinis palaikymas: atvirai kalbėti su medikais, ypač jei patiriama sunkumų po operacijos.
- Nėštumas ir ateities gimdymai: rekomenduojama laikytis laikotarpio - apie 24 mėnesius prieš kitą gimdymą, jei įmanoma.
Taip pat svarbu priminti, kad cezario pjūvio operacija nėra „negimdymas“ ir nors tai gali sukelti stereotipus, tai yra legitimą gimdymo kelio variantas, kurio metu rūpinamasi tiek moters, tiek vaiko saugumu. Svarbu - suteikti moteriai aiškią informaciją apie cezario pjūvio operaciją, jos indikacijas, galimą naudą ir rizikas, ir kaip ji įtakoja vėlesnius nėštumus bei gimdymą randuose.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje