Sarkopenija yra būklė, kuriai būdingas laipsniškas raumenų masės ir jėgos praradimas, daugiausia susijęs su senėjimu. Tai didelė sveikatos problema, ypač vyresnio amžiaus suaugusiesiems, nes ji gali padidinti raumenų silpnumą, sukelti kritimus ir pabloginti bendrą gyvenimo kokybę.
Kas yra sarkopenija ir kaip ji vystosi
Terminas kilo iš graikų kalbos žodžių „sarx“ (mėsa, kūnas) ir „penia“ (netektis). Ji apibrėžiama kaip su amžiumi susijęs griaučių raumenų masės ir jėgos praradimas, kuris gali prasidėti jau trečiąjį gyvenimo dešimtmetį. Sarkopenija yra progresuojanti būklė, tačiau anksti diagnozavus ir tinkamai įsikišus, asmenys gali veiksmingai valdyti simptomus.
Raumenų masė mažėja po 1-2 proc. kasmet nuo 50 metų (kai kurių autorių nuomone, nuo 30 metų). Raumenų jėga mažėja po 1,5 proc. kasmet nuo 50 metų ir po 3 proc. kasmet nuo 60 metų. Pirma mažėja raumenų jėga, vėliau - masė. Senstant lėtųjų ir greitųjų skaidulų tipų mažėja, bet greitųjų mažėja sparčiau, taip pat vyksta raumenų skaidulų atrofija.
Patogenezė: kas vyksta raumenyse
- Pagrindinis sarkopenijos vystymosi mechanizmas yra per maža baltymų sintezė ir / arba raumenų baltymų irimas.
- Mechanizmai: fizinio aktyvumo stoka, sumažėjęs maisto suvartojimas, neuromuskulinės funkcijos pablogėjimas, endokrininės sistemos sutrikimas, apoptozė, citokinų poveikis (ypač interleukinas-1, interleukinas-6, C reaktyvusis baltymas, alfa-TNF) ir genetiniai veiksniai.
- Su sarkopenija susiję hormonai: testosteronas, augimo hormonas, dehidroepiandrosteronas (DHEA), estrogenai, insulinas, prolaktinas, skydliaukės hormonai, katecholaminai, gliukokortikoidai.
- Senstant motoriniai neuronai, atsakingi už raumenų inervaciją, mažėja; vyksta II tipo skaidulų nykimas; raumenų audinyje atsiranda riebalinis infiltratas (sarkopeninė nutukimo forma).
Paplitimas, etiologija ir rizikos veiksniai
Sarkopenijos paplitimas įvairus, nes dažnai vartojami skirtingi diagnostiniai apibrėžimai; tiriamos skirtingos vyresnio amžiaus žmonių grupės (60−70 metų - 5−25 proc., 80 metų ir vyresnių - 11−50 proc.). Tai vienas geriatrinių sindromų, kurio etiologija nėra dar visai aiški. Sarkopeniją lemia tiek paveldimieji, tiek išoriniai veiksniai.
Antrinė sarkopenija diagnozuojama, kai yra viena ar kelios priežastys, aiškiai susijusios su liga, pavyzdžiui: fizinio aktyvumo sumažėjimas (nejudrumas), ligos (organų nepakankamumas, lėtinės, onkologinės ligos) arba mityba (nepakankamas baltymų, energijos gavimas dėl malabsorbcijos ar medikamentų sukeltos anoreksijos). Pirminė sarkopenija nustatoma, kai nerandama kitų priežasčių.
Taip pat skaitykite: Raumenų atrofijos požymiai
Maža gimimo masė (<3,18 kg) yra patikimas sarkopenijos rizikos veiksnys. Gyvenimo būdo pasirinkimai daro didelę įtaką sarkopenijos vystymuisi: sėslus gyvenimo būdas paspartina raumenų masės mažėjimą. Nors sarkopenija pirmiausia siejama su senėjimu, tam tikri infekciniai veiksniai (pvz., lėtinės infekcijos kaip ŽIV ar tuberkuliozė) ir aplinkos veiksniai gali pasunkinti raumenų nykimą.
Klinikiniai požymiai ir stadijos
Sarkopenijos stadijos:
- Presarkopenija: maža raumenų masė be mažos raumenų jėgos ar mažos funkcijos (tiksliai išmatuota raumenų masė).
- Sarkopenija: maža raumenų masė ir maža raumenų jėga arba maža fizinė funkcija.
- Sunki sarkopenija: maža raumenų masė ir maža raumenų jėga ir / ar maža fizinė funkcija.
Ankstyvieji požymiai: raumenų silpnumas, sumažėjusi ištvermė ir sunkumai atliekant kasdienę veiklą. Sarkopenija sukelia komplikacijas: sutrikdo judrumą, padidina griuvimų ir lūžių riziką, pablogina funkcinę būklę, sukelia negalią, priklausomybę nuo kitų asmenų ir padidina mirtingumą.
Diagnostika: ką matuoti ir kuo remtis
Sarkopenijos diagnozė nustatoma, kai yra 1 kriterijus ir dar 2 ar 3 papildomi kriterijai: maža raumenų masė; maža raumenų jėga; mažas fizinis pajėgumas. Europos vyresnio amžiaus žmonių sarkopenijos darbo grupė (EWGSOP) 2010 m. pasiūlė diagnostikos principus.
Raumenų masei įvertinti naudojami tokie tyrimai: kompiuterinė tomografija, magnetinis rezonansinis tyrimas, densitometrija (DXA), bioelektrinis impedansas, kalio kiekis liesajai masei, antropometrija. Raumenų jėgos įvertinimas: rankų jėgos matavimas (dynamometras), kelio fleksija/ekstenzija. Fizinio pajėgumo įvertinimas: trumpas fizinio pajėgumo testų rinkinys, įprastinės eisenos greitis, „stok ir eik“ testas, atsistojimo nuo kėdės testas.
Taip pat skaitykite: Apie fizinę raidą senatvėje
Sarkopenijos patikra: 4 metrų ėjimo testas - jei greitis <0,8 m/s - nustatoma sarkopenijos rizika, reikalingi papildomi tyrimai. Paprasti namų testai: rankos suspaudimo jėgos testas arba laiko matavimo atsistojimo testas (5 pakartojimai) - gali padėti įvertinti raumenų jėgą ir funkciją.
Konservatyvios (nemedikamentinės) priemonės gydant ir profilaktikai
Fizinis aktyvumas - tai aerobiniai ir pasipriešinimo pratimai. Jėgos treniruotės yra veiksmingiausias būdas kovoti su sarkopenija: 2-3 treniruotės per savaitę gali sustabdyti raumenų nykimą, o vyresniame amžiuje jų reikia daugiau, o ne mažiau. Progresinis fizinis krūvis - pagrindinis būdas apsisaugoti nuo raumenų atrofijos ir sulėtinti osteoporozės progresavimą.
Rekomendacijos vyresnio amžiaus žmonėms: jėgos pratimai 2-3 kartus per savaitę; atlikti tris pratimų serijas po 8-12 kartojimų iš 8-10 skirtingų pratimų; prioritetas daugiasąnariniai judesiai (pritūpimai, atsistojimai nuo kėdės, kopimas laiptais, traukimo ir stūmimo pratimai). Pradedantiesiems patariama pradėti su kūno svorio pratimais arba su instruktoriumi, progresą didinti palaipsniui.
Aerobiniai pratimai - vidutinio arba didelio intensyvumo aerobika 300 min./sav. vyresniems nei 65 m., be to, bent 2 kartus per savaitę jėgos pratimai ir 3 kartus - pusiausvyros bei lankstumo pratimai.
Mityba: baltymai, aminorūgštys ir mikroelementai
Mitybos pokyčiai: didesnis baltymų suvartojimas yra labai svarbus raumenų sveikatai. Vyresnio amžiaus suaugusieji turėtų siekti suvartoti bent 1,0-1,6 g baltymų vienam kūno svorio kilogramui per dieną (dauguma šaltinių rekomenduoja 1,2-1,5 g/kg/d.). Pagrindiniai baltymų šaltiniai: mėsa, pienas ir jo produktai, žuvis, kiaušiniai, soja, riešutai; augalinėms dietoms būtina derinti skirtingus šaltinius, kad būtų gautos visos esminės aminorūgštys.
Taip pat skaitykite: Senatvinis raumenų tirpimas: prevencija ir gydymas
Svarbu ne tik kiekis, bet ir pasiskirstymas: optimalu suvartoti bent 25-30 g baltymų kiekvieno valgio metu. Leucinas yra ypač svarbi aminorūgštis raumenų sintezei; tikslinga vartoti daugiau būtinųjų aminorūgščių (leucino, kazeino).
Vitamino D trūkumas susijęs su sarkopenija ir raumenų jėgos sumažėjimu - tikrinti koncentraciją ir skirti papildus. Kreatino papildai padidina kelio tiesimo ir lenkimo jėgą, o kombinacijoje su treniruotėmis gali pagerinti raumenų galią. Omega-3 riebiosios rūgštys rodo žadančius rezultatus: aštuonias savaites vartojant 4 g omega-3, sustiprėja raumenų proteino sintezė ir gali sulėtėti degeneratyvinis raumenų nykimas.
Medikamentiniai ir eksperimentiniai gydymo būdai
Šiuo metu nėra specialių vaistų, patvirtintų vien tik sarkopenijai gydyti. Tam tikri vaistai gali padėti valdyti pagrindines ligas, prisidedančias prie raumenų masės mažėjimo. Anaboliniai steroidai (testosteronas, DHEA, nandrolonas) turi ribotą efektyvumą arba specifines indikacijas ir rizikas; testosteronas vyrams gali didinti raumenų masę ir funkciją, bet sprendimas individualus.
Selektyvūs androgenų receptorių moduliatoriai (pvz., ostarinas) gali didinti raumenų masę be kai kurių nepageidaujamų testosterono poveikių. Tiriami vaistai apima miostatino inhibitorius (miostatino antikūnai, bimagrumabas), citokinų inhibitorius (anticitokinus), augimo hormono taikinius, grelino agonistus. Kai kurie preparatai, pvz., urokortinas, yra eksperimentiniai ir netirtai su žmonėmis, todėl jų vartojimas negali būti rekomenduojamas.
Profilaktika ir gyvenimo būdo veiksniai
Metabolinis sindromas, cukrinis diabetas susiję su sumažėjusia raumenų jėga ir didesne griuvimų bei lūžių rizika, todėl šių ligų rizikos veiksnių kontrolė yra svarbi sarkopenijos prevencijai. Rūkymas mažina kraujotaką į raumenis ir didina uždegimą - mesti rūkymą svarbu raumenų sveikatai. Alkoholis trikdo baltymų sintezę ir blogina miegą, o miegas yra būtinas raumenų atsinaujinimui (7-9 val. kokybiško miego rekomenduojama).
Sėdimas gyvenimo būdas - galbūt didžiausias sarkopenijos katalizatorius: net jei treniruojatės kelis kartus per savaitę, daug laiko sėdint daro neigiamą poveikį. Sprendimas - reguliarios pertraukos, judėjimas kas valandą, stovimas darbo stalas, ėjimas pokalbio metu.
Kaip nustatyti, ar reikalinga gydytojo konsultacija
Jei pastebite didelį raumenų silpnumą, dažnus kritimus arba pastebimai sumažėjusį fizinį pajėgumą, būtina kreiptis į gydytoją. Gali prireikti kraujo tyrimų (vitamino D, skydliaukės hormonai, uždegimo žymenys, testosteronas), raumenų masės įvertinimo (DXA arba bioimpedansas) ir konsultacijų su geriatru, reabilitologu ar sporto medicinos gydytoju.
Praktiniai patarimai: nuo kasdienės veiklos iki treniruočių plano
Pradėti niekada nevėlu. Net vyresniame amžiuje raumenys reaguoja į treniruotes. Paprastas pradžios planas:
- 1 savaitė: pradėkite kasdien vaikščioti 20-30 minučių.
- 2-3 savaitė: pridėkite atsisėdimus ir atsisto-didimus nuo kėdės - 3 serijos po 10 kartojimų, 2× per savaitę.
- Mėnuo: pridėkite sienos atsispaudimus, stovėjimą ant vienos kojos, kojų kėlimus.
- 2-3 mėnuo: apsvarstykite fizioterapeuto ar trenerio konsultaciją ir įtraukite pasipriešinimo treniruotes su svoriais ar gumomis.
Praktinės rekomendacijos: dažnumas 2-3 kartai per savaitę; intensyvumas - paskutiniai 2-3 pakartojimai turi būti sunkūs, bet techniškai teisingi; prioritetas daugiasąnariniai judesiai; derinkite jėgos, ištvermės ir pusiausvyros pratimus.
15 minučių treniruotė vyresnio amžiaus suaugusiesiems
Namų testai, kurie gali signalizuoti apie problemą
- Atsistojimo testas: 5 kartai atsistoti ir atsisėsti - jei užtrunka >12 s, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
- Ėjimo greitis: 4 metrai - jei užtrunka >5 s (t. y. greitis mažesnis nei ~0,8-1,0 m/s), verta vertinti raumenų būklę.
- Blauzdos apimtis: mažesnė nei 31 cm (moterims) arba 33 cm (vyrams) gali signalizuoti apie sumažėjusią raumenų masę.
Socialinės ir visuomeninės pasekmės
Sarkopenija - ne tik individuali, bet ir visuomeninė problema: didesnis slaugos poreikis, neįgalumas, ekonominė našta sveikatos sistemai. Pacientai su sarkopenija dažniau patiria depresiją, socialinę izoliaciją, ilgesnį hospitalizacijos laiką ir sudėtingesnį atsigavimą po operacijų. Ankstyva profilaktika ir intervencijos gali sumažinti šias pasekmes ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Santrauka: svarbiausi principai
- Sarkopenija yra su amžiumi susijęs raumenų masės ir jėgos nykimas, kurį lemia daugybė faktorių: hormoniniai pokyčiai, mitybos trūkumai, fizinis neaktyvumas, uždegimas ir genetika.
- Diagnozė remiasi raumenų mase, jėga ir fizine funkcija; paprasti testai leidžia anksti aptikti riziką.
- Pagrindinės gydymo priemonės - jėgos treniruotės ir tinkama mityba (didesnis baltymų suvartojimas, leucinas, vitaminas D, kreatinas, omega-3).
- Medikamentai šiuo metu nėra pagrindinė išeitis; kai kurie preparatai tiriami, bet pagrindinė reikšmė priklauso nuo gyvenimo būdo pokyčių.
- Pradėti niekada nevėlu: raumenys reaguoja į treniruotes bet kuriame amžiuje, o ankstyva intervencija gerina prognozę ir gyvenimo kokybę.
Šis straipsnis skirtas informaciniams tikslams ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Jei jaučiate reikšmingą raumenų silpnumą ar kitus simptomus, kreipkitės į gydytoją.