Jolanta Pivorienė savo darbuose nagrinėja judėjimo negalią turinčių asmenų socialinės integracijos, reabilitacijos ir profesinio dalyvavimo klausimus, pagrindžiant socialinio integracijos modelio reikšmę per socialinės ekologijos perspektyvą.
Socialinės integracijos samprata ir teorinis pagrindas
Dr. disertacijoje supažindinama su sveikatos ekologija, pristatoma „ligos“ sąvoka kaip pusiausvyros būsenos pažeidimas, aptariamas neįgalumo santykis su liga; apibrėžiamos sąvokos „veiklos sutrikimas“, „negalia“, „invalidumas“, „neįgalumas“, „reabilitacija“, „integracija“, „dalyvavimas“, aptariamas šių sąvokų vartojimas Lietuvoje.
Autorė išskiria du integracijos modelius: medicininį (dominavo XX a. 3-6 deš.) ir socialinį (nuo XX a. 7 deš.), taip pat pristato keturias pagrindines neįgalumo teorijas, naudojamas neįgalumo tyrimuose: funkcionalizmo, simbolinės sąveikos, rolių ir socialinės ekologijos teorijas.
Socialinės ekologijos požiūris į integraciją
Antrojoje dalyje supažindinama su socialinio integracijjos modelio pagrindimu per socialinės ekologijos perspektyvą; analizuojami duomenys gauti ekspertų apklausos, judėjimo negalią turinčių žmonių apklausos ir nestruktūruoto interviu metu.
Socialinio ekologijos perspektyva leidžia matyti, kaip mikro-, mezo- ir makrolygmenų veiksniai tarpusavyje sąveikauja ir lemia neįgaliųjų asmenų dalyvavimą visuomeniniame bei profesiniame gyvenime.
Taip pat skaitykite: Pivorų muziejus
Judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimas profesinėje veikloje: tyrimo tikslai ir metodika
Tyrimu „Judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimas profesinėje veikloje“ siekiama atskleisti judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje ypatumus: išsiaiškinti šių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje būklę; nusatyti išorinių ir vidinių veiksnių įtaką jų dalyvavimui profesinėje veikloje.
Siekiant realizuoti šiuos tikslus, buvo parengta tyrimo metodika, kurią sudarė: mokslinės literatūros (psichologinės, sociologinės, edukologinės, teisinės) apie negalią turinčių asmenų sėkmingos ir nesėkmingos integracijos į darbo rinką veiksnius, jų įtaką šių moterų dalyvavimui profesinėje veikloje analizavimas, dokumentų lyginimas ir vertinimas, darbingo amžiaus judėjimo negalią turinčių moterų apklausa raštu.
Tyrime panaudotas apklausos raštu metodas (instrumentas - originalus klausimynas), kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje būklę ir išorinių bei vidinių veiksnių svarbą jų dalyvavimui profesinėje veikloje.
Profesijos įgijimas ir dalyvavimo darbo rinkoje būklė
Šiame darbe buvo išsiaiškinta judėjimo negalią turinčių moterų dalyvavimo profesinėje veikloje būklė: profesijos įgijimas, dalyvavimas profesinėje veikloje, kvalifikacijos kėlimo motyvacija.
Paaiškėjo, kad dauguma judėjimo negalią turinčių moterų siekė įgyti profesiją, nes norėjo įsidarbinti, realizuoti save veikloje.
Taip pat skaitykite: Pivorienės bendruomenės teikiamos paslaugos
Ieškodamos darbo trečdalis tyrime dalyvavusių moterų su judėjimo negalia patyrė emocinius, praktinių įgūdžių stokos, fizinės aplinkos nepritaikymo sunkumus, paramos stoką.
Darbo vietoje jos susidūrė su konkurencija, patyrė darbdavio nepasitikėjimą, jautriai emociškai reagavo į aplinką. Joms trūko darbo patirties, teko dirbti darbą ne pagal specialybę, nes neturėjo pakankamo išsilavinimo, buvo sunku prisitaikyti prie darbo specifikos.
Jų netenkino per mažas atlyginimas, įtemptas darbo krūvis, nepritaikyta darbo vieta, per didelis darbo tempas, per ilga darbo diena, per didelis atstumas iki darbovietės.
Pagalba ir paramos šaltiniai darbo problemų sprendimui
Didžioji dauguma tyrimo dalyvių konstatavo, kad problemų darbo vietoje spręsti joms nepadėjo valstybinės institucijos, nevyriausybinės organizacijos, todėl daugumai moterų problemas darbe teko spręsti pačioms, o trečdaliui - padėjo bendradarbiai, artimieji, darbdavys.
Apie du trečdalius moterų nurodė bendradarbių paramos ir palaikymo, neįgaliųjų savipagalbos grupių, neįgaliųjų NVO, kitų tarpininkų pagalbos, visuomenės nuostatų bei informacijos prieinamumo svarbą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo ir pensijų ryšys
Motyvacija mokytis ir kvalifikacijos kėlimas
Dauguma tyrimo dalyvių motyvuotos kelti kvalifikaciją, mokytis savarankiškai, nuotoliniu būdu, lankyti kvalifikacijos kėlimo kursus, studijuoti profesinėje ir aukštojoje mokykloje.
Motyvacija keltis kvalifikaciją ir tobulėti yra svarbi ne tik profesiniam įsitraukimui, bet ir psichologiniam atsparumui, savarankiškumui bei socialinei įtraukties galimybei.
Vidiniai veiksniai, lemiantys moterų dalyvavimą profesinėje veikloje
Vidinių ir išorinių veiksnių svarbos moterų su judėjimo negalia dalyvavimui profesinėje veikloje tyrimas atskleidė, kad joms svarbiausi šie vidiniai veiksniai: pasitikėjimas savimi, psichologinis atsparumas ir gebėjimas įveikti sunkumus, negalios priėmimas, savęs vertinimas, savęs pažinimas, optimizmas ateities atžvilgiu, asmeninis ir emocinis prisitaikymas naujose sąlygose, savikontrolė, adekvatus savo galimybių vertinimas; gebėjimas dirbti savarankiškai, fizinis ir psichologinis savarankiškumas, gebėjimas prisitaikyti naujose situacijose, gebėjimas spręsti problemas; gebėjimas pritaikyti žinias praktiškai, veiklos planavimo ir organizavimo, orientacijos situacijoje ir jos kontrolės, informacijos valdymo gebėjimas; gebėjimas dirbti komandoje, objektyviai vertinti save ir kitus, būti tolerantišku, gebėti bendrauti su kitais.
Išoriniai veiksniai ir socialinės sistemos reikšmė
Judėjimo negalią turinčios moterys išskyrė šiuos joms svarbius išorinius veiksnius: neįgaliųjų įsitraukimas ir jų dalyvavimas priimant sprendimus, galimybė įsidarbinti, įgyti profesiją, šeimos dalyvavimas ir parama įsidarbinant, neįgaliųjų švietimas, aplinkos prieinamumas, teigiamos darbdavių nuostatos, valstybės socialinė politika.
Remiantis šio tyrimo išvadomis galima daryti prielaidą, kad padedant judėjimo negalią turinčioms moterims dalyvauti profesinėje veikloje reikia stiprinti šiuos veiksnius: sudaryti palankias sąlygas pačioms judėjimo negalią turinčioms moterims įsitraukti ir dalyvauti valstybės socialinėje politikoje, svarstant klausimus, susijusius su jų dalyvavimu profesinėje veikloje; ypatingą dėmesį skirti šių moterų švietimui, inormacijos apie joms skirtas paslaugas, projektus, darbo pasiūlymus, teikti konsultacijas ir tarpininkauti renkantis profesiją, mokantis, įsidarbinant, dirbant.
Socialinė politika, paslaugų kokybė ir vertinimo modeliai
Paskutinis skyrius skirtas aptarti neįgalumo klausimu vykdomą socialinę politiką Lietuvoje.
Teoriniu ir teisiniu požiūriu įgalinimo paradigma Lietuvoje apima socialinio darbo šerdį ir socialinių paslaugų tikslą, apibrėžtą dokumentuose (3 str. Socialinių paslaugų įstatymas, 2006). Teigiama, kad Lietuvoje yra sukurtas įgalinantis socialinių paslaugų modelis, kurį galima pavadinti „projekcija įvairių socialinės gerovės idealų, vertybinių nuostatų konkurencijos ir dialogo visuma“ (Dvarionas, Motiečienė, Ruškus, Mažeikienė ir Naujanienė, 2014, p. 98).
Naudodamosi EQUASS sistemos socialinių paslaugų kokybės kriterijais ir rodikliais Gečienė ir Gudžinsienė (2018) atliko pirmąjį empirinį tyrimą apie ilgalaikes / trumpalaikes socialinės globos paslaugas. Autorės apklausė socialinės globos namų vadovus, socialinius darbuotojus, socialinių darbuotojų padėjėjus ir užimtumo specialistus.
Kitų empirinių tyrimų metu socialinių paslaugų kokybė vertinta SERVQUAL modeliu (Parasuraman, Zeithaml & Berry, 1985, 1988), kuriame kiekvienos dimensijos kokybė vertinama kliento požiūriu pagal realiai gautos paslaugos ir turėtų lūkesčių skirtumą Q = P - E.
Empiriniai rezultatai ir paslaugų gavėjų perspektyva
Vertinant socialinių paslaugų kokybę lietuvių autorių tyrimuose pagal visas modelio dimensijas gautos neigiamos spragos. Tai reiškia, kad socialinių paslaugų gavėjų lūkesčiai buvo didesni, nei realiai suteiktų paslaugų kokybė.
Gečienė ir Gudžinskienė (2018) nustatė, kad dešimties principų pagal EQUASS sistemą vertinimo balas svyruoja nuo 72,21 partnerystės poskalėje iki 92 balų orientacijos į asmenį poskalėje iš 100 galimų, o bendras poskalių balų vidurkis M = 86,01, SD = 20,94.
Skirtingų tyrimų palyginimas rodo kontrastingus socialinių paslaugų kokybės vertinimus: darbuotojų vertinimai dažnai palankesni nei paslaugų gavėjų, o tai atskleidžia galimus komunikacijos, lūkesčių bei paslaugų atitikimo skirtumus.
Koreliaciniai ryšiai tarp veiksnių ir poveikis socialinei integracijai
Koreliacinė analizė patvirtino, kad egzistuoja glaudus ryšys tarp vidinių ir išorinių veiksnių grupių. Taip pat glaudus ryšys rastas ir šių grupių viduje. Tai reiškia, kad nuo neįgalios moters vidinių emocinių savybių ir bendrųjų bei socialinių gebėjimų priklauso jos galimybė dalyvauti valstybės politikoje, visuomeninėje veikloje, sulaukti paramos įgyti specialybę, įsidarbinti, dirbti.
Keisdamos požiūrį į save judėjimo negalią turinčios moterys įgalins save aktyviai dalyvauti profesinėje veikloje. Įgalinimas yra susijęs tiek su individualių kompetencijų stiprinimu, tiek su išorinių struktūrų - šeimos, darbdavių, valstybės institucijų, NVO - parama ir prieinamų paslaugų kokybe.
Rekomendacijos politikai ir praktikai
Remiantis tyrimo išvadomis, siekiant pagerinti judėjimo negalią turinčių moterų socialinę integraciją, reikia: stiprinti neįgaliųjų įsitraukimą į sprendimų priėmimą, gerinti informacijos prieinamumą apie paslaugas ir darbo pasiūlymus, plėtoti profesinio mokymo ir perkvalifikavimo paslaugas, užtikrinti darbo vietų pritaikymą ir skatinti darbdavius įdarbinti negalią turinčius asmenis efektyvesnėmis paskatomis.
Taip pat svarbu akcentuoti psichologinės pagalbos, savipagalbos grupių ir bendruomenių paramos reikšmę - jos mažina emocinę naštą ir didina asmens gebėjimą prisitaikyti bei aktyviai veikti darbo rinkoje.
UNFPA – Michaelas Emery – Kompetencijomis grįstas pokalbis
Trumpa lentelė: pagrindiniai veiksniai, lemiantys profesinį dalyvavimą
| Veiksnių grupė | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Vidiniai veiksniai | pasitikėjimas savimi, psichologinis atsparumas, savarankiškumas, gebėjimas prisitaikyti |
| Išoriniai veiksniai | šeimos parama, darbdavių nuostatos, aplinkos prieinamumas, valstybės politika, NVO parama |
| Instituciniai veiksniai | profesinė reabilitacija, mokymo ir perkvalifikavimo paslaugos, socialinių paslaugų kokybė |
Jolanta Pivorienė savo tyrimuose ir analizėse pateikia nuoseklų pagrindą viešosios politikos gaires formuojant ir tobulinant paslaugas, skirtas judėjimo negalią turinčių asmenų integracijai, ypatingą dėmesį skiriant moterų specifikai profesinėje veikloje.
tags: #pivoriene #jolanta #judejimo #negalia #turinciu #asmenu