Šiame straipsnyje apžvelgiama Pivorų bendruomenės socialinė veikla, atkreipiant dėmesį į kraštotyrą, muziejaus kūrimą ir mokyklos bendruomenės indėlį į krašto kultūrą ir istoriją. Šios veiklos padeda stiprinti krašto šaknis ir auginti atmintį.
Mokyklos Bendruomenės Indėlis
Mokyklos bendruomenė vaidina svarbų vaidmenį palaikant ir fiksuojant krašto papročius ir tradicijas, įtraukiant į šią veiklą kuo daugiau įvairių kartų žmonių. Nuo 1984 metų kasmet rengiamos etnografinės vakaronės tapo neatsiejama mokyklos gyvenimo dalimi. Mokykla nuolat dalyvauja respublikiniuose konkursuose, tokiuose kaip „Būk pasveikinta, žalioji mūsų planeta!“ ir „Tautos dvasios beieškant“.
Svarbu paminėti, kad filologų konkursas yra laikomas prestižiškiausiu konkursu kiekvienam lituanistui. Mokykla sėkmingai dalyvauja rajoniniuose „Tramtatulio“ konkursuose, o 2011 bei 2013 m. su vyresnėmis mokinėmis laimėtas ir zoninis konkursas bei vykta į respublikinį.
Muziejaus Įkūrimas
Muziejus mokykloje veikia nuo 1988 m. Tai - dar viens bandymas stiprinti savo krašto šaknis ir auginti atmintį. Prieš 2017 m. Muziejus yra ne mano, o šviesios atminties Juozo Kėkšto mintis. 1987 m. mokykloje įkūrėme Kultūros fondo rėmimo grupę, joje dalyvavo ir bendruomenės nariai, Kėkštas taip pat. Jis ir pasiūlė šią idėją bei ėmėsi aktyvios veiklos. Jis pasitelkė dabar irgi jau mirusį Zenoną Čepulį, kitus vyrus ir su tuomečiu direktoriumi T. Jarmuška nedidelėje pirmo aukšto patalpėlėje įrengė pirmąjį kuklų muziejų.
Jame tuomet vyravo senovinės buities daiktai: lino apdirbimo įnagiai, žarijiniai lygintuvai, audiniai. Daug jų muziejui perdavė šviesuolis iš Pivorų Aleksandras Pivoriūnas. Paskui muziejus buvo perkeltas į dabartines patalpas, kurios 2013 m. praplėstos ir atnaujintos gavus V. Landsbergio ir Gražinos Sirutis fondų paramą. Taigi jis gyvuoja jau ketvirtą dešimtmetį. Eksponatų ir kraštotyrinės medžiagos per tą laiką susikaupė labai daug. Muziejui ilgą laiką vadovavo T. Jarmuška, labai daug darbo jį tvarkydama įdėjo istorikė Marytė Misiūnienė, daug širdies muziejaus atnaujinimui skyrė direktorė Elena Sekonienė. Galima sakyti, kad tai yra daugelio žmonių kūrinys, visų eksponatų net neįmanoma suskaičiuoti. Nešė juos ir mokiniai, ir mokytojai, ir krašto žmonės.
Taip pat skaitykite: Bendruomenės slaugos tikslai šeimai
Vienas įsimintiniausių eksponatų istorijų yra susijusi su ekspedicija į Baltarusiją 1993 m., prieš uždarant sieną. Ekspedicijos metu buvo įrašyti tenykščių lietuvių pasakojimai Misų, Dvarčionių ir Šalakundžių kaimuose šalia Apso.
Kraštotyros Veikla
Neatsiejama mokyklos gyvenimo dalimi tapo kraštotyros medžiagos apie savąjį kraštą kaupimas. Mokykla dalyvauja respublikiniame ,,Vilnijos“ draugijos konkurse ,,Rytų Lietuva - mūsų valstybės centras“, Nacionalinėje jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijoje ir respublikiniame moksleivių darbų konkurse, respublikiniame V. Dalyvavaudami respublikiniame moksleivių kraštotyros darbų konkurse irgi nelikome nepastebėti. Pirmosios vietos buvo skirtos darbams ,,Mokytojos Aldonos Misiūnienės dainos“ (2010 m.), „Krašto metraštininkas Vaclovas Papšys“ (2012 m.), „Daina padėjo išgyventi“ (2018 m.). 2004 m. II vieta pripažinta darbui ,,Profesorius Česlovas Kudaba - Vilnijos šviesuolis“, Kultūros ministerijos padėkos raštu 2003 m.
Etnografinės Vakaronės
Neatsiejamos nuo mūsų gimnazijos tapo vakaronės, rengiamos nuo 1984 metų. Pirmoji buvo skirta dainų karalienės Kristinos Skrebutėnienės atminimui. Joje dalyvavo Kristinos duktė Albina Skrebutėnaitė, Juozo Aidulio duktė Nijolė Aidulytė, „Kuokinės aidai“. Labai įsimintina 1989 m. vykusi vakaronė išnykusiems kaimams atminti ,,Kur tas šaltinėlis“. Prieš tai Tverečiuje sodinti medeliai išnykusių kaimų atminimui, dalyvavo ir pasirodė išnykusių kaimų žmonės. 1991 m. rinkomės į vakaronę ,,Lietuva, tu man viena!“, skirtą tarmėms, į kurią pasikvietėme ir Baltarusijos lietuvius. Rengėme vakaronę, skirtą Vilniaus ir Vilniaus krašto prisijungimui prie Lietuvos, Tverečiaus parapijos 500 metų jubiliejui, krašto knygnešiams, pasakų sekėjams, muzikantams, kraštiečiui tautosakos rinkėjui Leonui Bieliniui (dalyvavo L. Bielinio duktė Zinaida Bielinytė), profesoriui Česlovui Kudabai (dalyvavo Č. Kudabos sesuo Zonė Burokienė), lietuviškoms mokykloms Tverečiaus krašte nuo lenkmečio iki mūsų dienų (pristatyta to paties pavadinimo mokyklos parengta knyga), tarmėms ir iš mūsų krašto kilusiam kalbininkui A. Beveik kiekvienai vakaronei stengiamasi išleisti lankstinuką. O minint mokyklos trisdešimtmetį ir gavus Tautinių mažumų ir išeivijos departamento finansavimą išleista mokyklos jėgomis parengta knygutė „Lietuviškos mokyklos Tverečiaus krašte: nuo lenkmečio iki mūsų dienų“.
Džiaugiuosi, kad įskiepytas krašto pažinimo poreikis išsiliejo mokinių pateiktais ir puikiai įvertintais darbais respublikinio Jaunųjų filologų konkurso tautosakos sekcijai. Be to, mano mokiniai yra pateikę darbus kalbos, poezijos, prozos ir publicistikos sekcijoms ir buvę pakviesti į respublikinį konkurso etapą. Prizininkėmis yra tapusi prozininkė I. Černiauskaitė ir publicistė A. Veličkaitė.
Bendradarbiavimas ir Parama
Svarbu paminėti, kad prie visų šių veiklų itin svariai prisideda Stasys Keraitis. 1998 m. mokykla dalyvavo Atviros Lietuvos Fondo projekte „Pažinkime gimtąjį kraštą“, laimėjo finansavimą fotoaparatui ir vaizdo kamerai įsigyti. Nuolat dalyvaujama Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro rengiamuose respublikiniuose konkursuose. 2013 m. Mokykla sėkmingai dalyvauja rajoniniuose „Tramtatulio“ konkursuose. 2018 m. su kolege Maryte Misiūniene ir mokiniais dalyvaudami respublikiniame projekte „Pažink valstybę“ kartu su rajono savivaldybe ir Didžiasalio bei Tverečiaus seniūnijomis įamžinome kraštiečių Zigmo Žemaičio, Česlovo Kudabos ir Augustino Voldemaro bei 1918 m. savanorių atminimą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos AA paslaugų gairės
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas: bendruomenės žemėlapis
tags: #pivoriene #bendruomenes #socialine #veikla