Atleidimas iš darbo - sudėtingas procesas, ypač valstybės tarnyboje, kurioje galioja specifiniai įstatymai ir taisyklės. Šiame straipsnyje aptariami atleidimo iš valstybės tarnybos aspektai Lietuvoje, susiję su kompensacijomis ir teismų praktika, remiantis Lietuvos teismų sprendimais ir įstatymų nuostatomis.
Valstybės Tarnybos Įstatymo (VTĮ) Nuostatos
Valstybės tarnybos įstatyme (VTĮ) yra numatytos įvairios nuostatos, reglamentuojančios atleidimą iš pareigų. Pavyzdžiui, 35 straipsnis nustato tam tikras sąlygas ir terminus, susijusius su valstybės tarnautojo atsistatydinimu, atleidimu šalių susitarimu ir kitais atvejais. Svarbu atkreipti dėmesį į šias nuostatas:
- Valstybės tarnautojas, norintis atsistatydinti savo noru, privalo pateikti prašymą ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų.
- Įstaigos vadovas ar karjeros valstybės tarnautojas gali pateikti pasiūlymą dėl atleidimo iš pareigų šalių susitarimu.
Be to, VTĮ 43 straipsnio 1 dalis įtvirtina valstybės tarnautojo teisę dalyvauti jo užimamos pareigybės panaikinimo procedūroje ir pretenduoti į kitas pareigas. Taigi, numatydamas atitinkamos pareigybės panaikinimą, darbdavys (atsakovas) per laiko tarpą nuo pranešimo valstybės tarnautojui apie jo užimamos pareigybės numatomą panaikinimą įteikimo dienos iki šiame pranešime nurodytos pareigybės panaikinimo datos privalo suteikti šiam valstybės tarnautojui visą (išsamią) informaciją apie esamas laisvas pareigas, taip pat pareigas, kurias numatoma įsteigti, vykdant su tokiu pareigybės panaikinimu sietiną struktūrinį arba kitokį atitinkamos institucijos (arba jos padalinio) reorganizavimą (LVAT 2014-03-05 nutartis adm.
Neteisėtas Atleidimas ir Kompensacijos
Neteisėtas atleidimas iš darbo yra laikomas rimtu darbo santykių pažeidimu, turinčiu ilgalaikių pasekmių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Pagal LR Darbo kodekso (DK) 218 straipsnį, neteisėtai atleistam darbuotojui gali būti suteikta galimybė grįžti į darbą, arba jo atleidimas gali būti pripažintas neteisėtu, o darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu. Jei darbuotojas į darbą negrąžinamas, jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį, taip pat atlyginama patirta žala. Be to, darbuotojui gali būti priteista papildoma kompensacija, priklausomai nuo jo darbo trukmės, bet ne daugiau kaip šeši jo vidutiniai darbo užmokesčiai.
Advokatų profesinės bendrijos „NEWTON LAW“ vadovaujantis partneris advokatas Gilbertas Kinderevičius pažymi, kad kasacinio teismo praktika yra svarbi aiškinant ir taikant teisės normas, pavyzdžiui, aiškinant 2002 m. DK 300 straipsnio nuostatas ir jas pritaikant pagal 2016 m. DK 218 straipsnio 4 dalį, teismas pabrėžia, kad negalima riboti kompensacijos dydžio be pagrindo, atsižvelgiant į jos tikslą ir paskirtį.
Taip pat skaitykite: Praktinis vadovas
Teismas minėtoje byloje pasisakė, kad darbuotojui priteisiama išmoka už priverstinės pravaikštos laiką, tačiau į šią sumą įskaitoma bet kokia anksčiau išmokėta išeitinė išmoka. Toks įskaitymo mechanizmas užtikrina, jog darbuotojas nepatirtų nepagrįsto finansinio praturtėjimo dėl neteisėto atleidimo.
Darbuotojo atleidimas iš darbo dėl darbdavio reorganizacijos | Teisinėkonsultacija.lt
Teismų Praktikos Pavyzdžiai
Teismų praktika Lietuvoje rodo, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, užtikrinant, jog sprendimai būtų teisingi ir pagrįsti. Štai keletas pavyzdžių:
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atvejis: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad iš valstybės tarnybos atleistas darbuotojas privalo būti grąžintas į darbą, be to, jam bus išmokėta kompensacija už priverstinę pravaikštą.
- Lietuvos automobilių kelių direkcijos atvejis: Administraciniuose teismuose ginčas dėl pareiškėjo atleidimo iš valstybės tarnybos tęsėsi nuo 2017 m. Teismas konstatavo, kad atsakovė netinkamai atliko atleidimo procedūrą, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto įsakymo priėmimą.
Kriterijai ir Pirmumo Teisė
Atleidžiant valstybės tarnautoją, svarbu įvertinti jo kvalifikaciją ir pirmumo teisę likti tarnyboje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog DK 135 straipsnio 2 dalies nuostata suponuoja atsakovui pareigą visų pirma vertinti atleidžiamo tarnautojo kvalifikaciją. Atsakovas, priimdamas sprendimą atleisti tarnautoją, turi diskrecijos teisę pasirinkti, su kuriais tarnautojais toliau tęsti tarnybos santykius, tačiau tokia diskrecija turi būti pagrindžiama objektyviais faktais bei bendraisiais teisės principais - įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, numatytais VAĮ 3 straipsnyje.
Sprendžiant dėl asmens galimybės užimti vienas ar kitas pareigas, dėl jo atitikimo bendriesiems ir specialiesiems pareigybės reikalavimas, reikia atsižvelgti į tokių reikalavimų pagrįstumą ir realumą, nes dirbtinai nustatytos sąlygos neturėtų paneigti asmens pirmumo teisės likti tarnyboje.
Taip pat skaitykite: Sąlygos Lietuvoje: nedarbingumas ir atleidimas
| Teismo Sprendimas | Esminiai Aspektai |
|---|---|
| LVAT 2017-03-22 nutartis adm. byloje Nr. | Atsakovas paneigė įstatymų garantuotą teisę būti paskirtam į kitas karjeros valstybės tarnautojų pareigas. |
| LVAT 2017-01-26 nutartis adm. byloje Nr. | Atsakovas nepažeidė teisės aktais nustatytos diskrecijos pasirinkti tarnautojus, kurie bus palikti toliau vykdyti funkcijas. |
Konsultacijos ir Informavimas
Prieš atleidžiant darbuotojus, darbdavys privalo konsultuotis su darbuotojų atstovais. Pareiga konsultuotis nustatyta kaip priemonė, užtikrinanti darbuotojų teises ir skatinanti darbuotojus bei darbdavius bendradarbiauti. Be to, įstatyme nustatyti darbdavio pareigos numatomo grupės darbuotojų atleidimo atveju konsultuotis su darbuotojų atstovais pažeidimo padariniai - draudimas nutraukti darbo sutartį (DK 1301 str. 4 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad bendriausia prasme konsultacijų su darbuotojais tvarkos pažeidimas (nesilaikymas) būtų pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu, jeigu būtų nustatyta, jog konsultacijų su darbuotojų atstovais nesurengimas ar surengimo tvarkos pažeidimas galėjo turėti esminę įtaką konkretaus darbuotojo atleidimo atveju (LAT 2008-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2008).
Apibendrinant, atleidimas iš valstybės tarnybos yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidaus įstatymų ir teismų praktikos išmanymo. Darbuotojai, susidūrę su neteisėtu atleidimu, turi teisę į kompensaciją ir teisinę gynybą.
Taip pat skaitykite: Atleidimo tvarka
tags: #atleidimo #is #valstybes #tarnybos #vidutinio #atlyginimo