Susidūrimas su artimojo senatve ir sveikatos silpnėjimu yra vienas emociškai sudėtingiausių gyvenimo etapų, kurį anksčiau ar vėliau tenka pereiti beveik kiekvienai šeimai. Dažnai šis momentas užklumpa netikėtai - po insulto, traumos ar staiga pablogėjus demencijos simptomams, todėl artimieji pasijunta pasimetę biurokratijos labirintuose.
Sprendimas patikėti tėvų ar senelių priežiūrą specialistams vis dar apipintas įvairiais mitais bei moralinėmis dilemomis, tačiau praktinė pusė kelia ne mažiau klausimų.
Slaugos Ligoninės vs. Socialinės Globos Namai: Esminiai Skirtumai
Prieš pradedant skaičiuoti finansus, būtina suprasti esminį skirtumą tarp dviejų dažniausiai painiojamų įstaigų tipų: slaugos ligoninių ir socialinės globos namų.
Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės yra gydymo įstaigos. Čia pacientai patenka su gydytojo siuntimu, kai jiems reikalinga nuolatinė medicininė priežiūra, lašelinių statymas, žaizdų perrišimas ar reabilitacija po sunkių ligų. Svarbiausia žinoti, kad ši paslauga yra pilnai kompensuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo lėšų, tačiau jos trukmė yra ribota - iki 120 dienų per kalendorinius metus.
Socialinės globos namai (senelių namai) yra skirti ilgalaikiam gyvenimui. Čia teikiamos ne tik medicininės, bet ir socialinės paslaugos: apgyvendinimas, maitinimas, laisvalaikio organizavimas ir pagalba buityje. Tai nėra ligoninė, tai - nauji namai senyvo amžiaus žmogui.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Senelių Namų Kainos ir Finansinė Parama Lietuvoje
Senelių slaugos kainos Lietuvoje smarkiai varijuoja priklausomai nuo regiono, įstaigos modernumo ir teikiamų paslaugų spektro. Savivaldybių pavaldumo globos namuose kainos dažnai yra šiek tiek žemesnės, tačiau pagrindinė problema čia - ilgos laukimo eilės.
Lietuvoje galioja aiškiai reglamentuota tvarka, nustatanti, kiek už ilgalaikę globą turi mokėti pats asmuo. Tai reiškia, kad asmuo už išlaikymą globos namuose moka 80 % savo gaunamų pajamų. Likusieji 20 % pajamų lieka asmeniui jo asmeninėms reikmėms (vaistams, smulkioms išlaidoms). Jeigu asmens mokamų 80 % pajamų nepakanka padengti globos namų kainos (kurią nustato įstaiga), likusią dalį dengia savivaldybė.
Tačiau čia yra svarbus niuansas: savivaldybė dengia skirtumą tik iki tam tikros nustatytos maksimalios ribos.
Daugelis žmonių nežino, kad didelę dalį finansinės naštos gali palengvinti tikslinės kompensacijos, kurios skiriamos nustačius specialiuosius poreikius.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos Išlaidų Tikslinė Kompensacija
- Skiriama asmenims, kuriems nustatytas nuolatinės slaugos poreikis (I arba II lygio).
- Šios lėšos, asmeniui gyvenant globos namuose, yra įskaičiuojamos į minėtus 80 % pajamų.
Norint gauti valstybės kompensuojamą vietą globos įstaigoje, reikia pereiti tam tikrą biurokratinį procesą:
- Viskas prasideda nuo šeimos gydytojo. Reikia gauti siuntimą (forma Nr. 027/a), kuriame būtų aprašyta asmens sveikatos būklė.
- Su gydytojo pažyma ir asmens dokumentais reikia kreiptis į gyvenamosios vietos seniūniją arba savivaldybės socialinės paramos skyrių.
- Socialiniai darbuotojai atvyksta į namus (arba ligoninę, jei asmuo ten guli) įvertinti senjoro savarankiškumo. Dažniausiai naudojamas Bartelio indeksas bei kiti klausimynai, kuriais nustatoma, kiek žmogus gali savimi pasirūpinti (valgyti, apsirengti, judėti).
- Savivaldybės komisija priima sprendimą. Jei nusprendžiama, kad asmeniui reikalinga institucinė globa, jis įrašomas į eilę.
Ne visi senjorai nori palikti savo namus, ir ne visoms šeimoms priimtina mintis apie globos įstaigą. Tokiu atveju verta pasidomėti integralia pagalba į namus. Ši komanda gali atlikti medicinines procedūras (suleisti vaistus, prižiūrėti pragulas), padėti nusiprausti, pavalgyti bei sutvarkyti buitį. Tai kainuoja gerokai pigiau nei stacionari globa, be to, asmuo lieka jam įprastoje aplinkoje.
Mitas apie Turto Nusavinimą
Vienas gajausių mitų yra baimė, kad už senelio išlaikymą globos namuose valstybė nusavins jo butą ar namą. Mokėjimas vykdomas tik iš pajamų (pensijos, kompensacijų). Turimas nekilnojamasis turtas lieka asmens nuosavybe.
Tiesa, vertinant asmens finansines galimybes mokėti už paslaugas, savivaldybė vertina asmens pajamas. Jei asmuo turi turto, kurį galima racionaliai panaudoti pajamoms gauti (pvz., išnuomoti butą), į tai gali būti atsižvelgta skaičiuojant finansinį indėlį, tačiau prievartinis turto nusavinimas nevykdomas.
Privatūs Globos Namai ir Savivaldybės Parama
Taip, tačiau procesas sudėtingesnis. Reikia, kad privatus globos centras turėtų sutartį su savivaldybe arba kad savivaldybė sutiktų pirkti paslaugą būtent iš tos įstaigos.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Laukimo laikas labai priklauso nuo savivaldybės. Vilniuje ir didžiuosiuose miestuose eilės gali trukti nuo kelių mėnesių iki metų.
Paprastai į globos kainą įeina maitinimas, komunalinės paslaugos ir personalo darbas.
Ne visi. Bendrojo pobūdžio globos namai gali atsisakyti priimti asmenį, kuris kelia pavojų sau ar aplinkiniams.
Renkantis globos namus, kaina neturėtų būti vienintelis rodiklis. Svarbu fiziškai nuvykti į vietą ir įvertinti atmosferą. Atkreipkite dėmesį į kvapą patalpose - nemalonus kvapas dažniausiai signalizuoja apie prastą higieną ir per mažą personalo skaičių.
Taip pat svarbu išsiaiškinti užimtumo veiklas. Ar senoliai tik guli lovose ir žiūri televizorių, ar jiems organizuojamos mankštos, muzikos terapija, bendravimas? Psichologinė būsena tiesiogiai veikia fizinę sveikatą, todėl socialinis aspektas yra ne mažiau svarbus už medicininį.
Socialinė Parama ir Kompensacijos: Kas Priklauso?
Dėl koronaviruso pandemijos ir jos sukeltų ekonominių sunkumų savivaldybėse suteikiama parama buvo padidinta, kartu palengvintos jos suteikimo sąlygos. Tačiau dauguma šių pakeitimų galios nuolatos, pranešama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime.
Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį, o jei nepasiturinčio žmogus būstas renovuotas pagal modernizavimo programą, kompensuojamos ir kredito bei palūkanų įmokos.
Nuo birželio 1 dienos pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas nepriskaitomi vaiko pinigai ir 20-40 procentų darbo užmokesčio (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus), neįskaičiuojama ir 20-40 proc.
Dar viena naujovė, praplėsianti piniginę socialinę paramą galinčių gauti žmonių ratą - 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos nebus vertinamas besikreipiančiojo turtas.
Pasibaigus šiems 6 mėnesiams, įsigalios nuolatinė nuostata, pagal kurią turtas 3 mėnesius nebus vertinamas tiems žmonėms, kurie dėl socialinės pašalpos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.
Socialinės Pašalpos Dydis
Nuo birželio socialinės pašalpos padidėjo. Kokią pašalpą kiekvienu konkrečiu atveju gauna asmuo ar šeima, priklauso nuo gaunamų pajamų, šeimos sudėties ir pritaikomo valstybės remiamų pajamų dydžio.
Vieniems gyvenantiems asmenims socialinės pašalpos dydis keisis kas pusę metų: iš pradžių gaus daugiau, vėliau - mažiau.
Socialinę pašalpą gyventojai gali gauti netgi tuomet, kai po nedarbo laikotarpio pradeda dirbti. Iš viso pašalpa pradėjus dirbti gali būti mokama 12 mėnesių, bet ilgainiui mažėja: 3 pirmus mėnesius ji siekia 100 proc. socialinės pašalpos dydžio, mokėto paskutinius pusę metų prieš įsidarbinant, 4-6 mėnesį - 80 proc., o likusius 6 mėnesius - 50 proc.
Kompensacijos už Šildymą ir Vandenį
Kai vertinama, ar asmuo arba šeima turi teisę į kompensacijas už šildymą bei vandenį, anksčiau buvo atsižvelgiama į turimą turtą.
Šias kompensacijas galima gauti apskaičiavus, kiek per mėnesį šeimai ar asmeniui atsieina šildymas. Pavyzdžiui, jeigu vienas gyvenantis asmuo per mėnesį gauna 300 eurų pajamų, iki šiol už šildymą jis neturėjo mokėti daugiau nei 17,5 euro.
Nuo birželio vienam gyvenančiam asmeniui bus kompensuojama didesnė išlaidų šildymui dalis.
Šias kompensacijas galima gauti kai išlaidos už šaltą vandenį bei nuotekas viršija 2 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Šias kompensacijas galima gauti, kai išlaidos karštam vandeniui ir jo paruošimui viršija 5 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Socialinis Būstas
Iki šiol įstatymuose nebuvo numatyta, kiek ilgiausiai mažas pajamas turintis žmogus ar šeima gali laukti eilėje socialinio būsto. Tokia situacija neskatina savivaldybių didinti socialinių būstų kiekio, o žmonės laukia ne vienus metus.
Apie 15,6 proc. Skatinant, kad žmonėms socialinis būstas būtų išnuomojamas greičiau, įvedami konkretūs laukimo terminai: nuo 2024 metų - iki 5, nuo 2026 metų - iki 3 metų.
Jeigu pasibaigus terminui savivaldybė nesuteiks socialinio būsto, tuomet privalės kompensuoti būsto, kuriame šeima gyvena laukdama socialinio būsto, nuomos dalį.
Mažas pajamas gaunantys žmonės taip pat turi galimybę gauti kompensaciją, kuri padengtų dalį išlaidų už tinkamo būsto įprastą nuomą ar išperkamąją nuomą.
Iki šiol nustatant, kokio dydžio kompensacija bus, tai tiesiogiai priklausė nuo toje vietovėje esančio nekilnojamojo turto vertės.
Kartais, ypač kai žmogus būste gyvena vienas, ši suma būna labai maža. Nuo liepos 1 dienos apskaičiuojant šias kompensacijas, koeficientas bus nustatomas pagal vidutines būsto nuomos rinkos kainas ir diferencijuojamas, atsižvelgiant į šeimos narių skaičių.
Vaiko Pinigai
Vaiko pinigai yra universali išmoka, mokama kiekvienam vaikui. Jos dydis 2020 metais - 60 eurų.
Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.
Tačiau kadangi karantino metu dalies šeimų finansinė situacija staiga pablogėjo, nuspręsta, kad iki liepos 1 d. Tai reiškia, kad jeigu šeima dėl papildomai skiriamos išmokos vaikui kreipiasi liepą, vertinama, kokios jos pajamos buvo balandį, gegužę ir birželį.
Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremalios situacijos ir karantino pabaigos.
Papildomai didesnius vaiko pinigus turėtų gauti apie 33 tūkst.
Nedarbo Socialinio Draudimo Išmoka
Netekus darbo ir siekiant visai neprarasti pajamų, siūloma kreiptis į Užimtumo tarnybą.
Užsiregistravus Užimtumo tarnyboje galima paprasčiau ieškoti kito darbo, reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę bedarbiai gali gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, o nesukaupę - laikinai galės gauti darbo paieškos išmoką.
Šią išmoką gauti galima tuo atveju, jeigu per paskutinius 30 mėnesių iki registravimosi Užimtumo tarnyboje asmuo turi ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą.
Jei nedarbo išmoka priklauso, ji mokama 9 mėnesius. Išmoką sudaro dvi dalys - pastovioji ir kintamoji: pastovioji dalis 2020 metais sudaro 141,25 euro, kintamoji priklauso nuo buvusio darbo užmokesčio.
- 1-3 mėnesį - 38,79 proc.
- 4-6 mėnesį - 31,03 proc.
- 7-9 mėnesį - 23,27 proc.
5-10 metų - 77, 58 proc. 10-20 metų - 77, 58 proc. Ilgiau nei 20 metų - 77, 58 proc.
Darbo Paieškos Išmoka
Darbo paieškos išmoka gali būti dviejų dydžių: 200 eurų ir 42 eurų. Tiems, kurie neatitinka kriterijų gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba jos mokėjimo laikotarpis jau pasibaigė, darbo paieškos išmoka sieks 200 eurų.
Dėl šios išmokos bus galima kreiptis, kai tik prezidentas pasirašys Užimtumo įstatymo pataisas.
tags: #ar #slaugos #islaidu #kompensacija #iskaiciuojama #i