Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija (LSDMA) - tai organizacija, vienijanti socialinio darbo mokyklas Lietuvoje. Asociacija įsteigta 2015 m. rugsėjo 15 d., o jos buveinė registruota Vilniaus miesto savivaldybėje, Ateities g.
Asociacijos veikla pagal EVRK klasifikaciją yra niekur kitur nepriskirta su švietimu susijusių paslaugų veikla. Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija yra mikro asociacija, neturinti darbuotojų.
Įmonės nuosavybės forma: Privati nuosavybė, kurioje Lietuvos fiziniams bei juridiniams asmenims priklauso daugiau kaip 50 % subjekto įstatinio kapitalo ir jo sudėtyje nėra užsienio investuotojų kapitalo.
2024 m. įmonės apyvarta buvo 825.00 EUR. Įmonė turi vidutinį Scoris reitingą (2).
Pagrindinė įmonės veikla yra sąjungos, fondai, asociacijos. 2024 metais Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija pardavimo pajamos siekė 825 Eur, o pelnas prieš mokesčius buvo 761 Eur. Įvertinus turimus duomenis, įmonės kredito rizika yra vertinama kaip neskaičiuojama.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Dalyvavimas tarptautinėse konferencijose
LSDMA aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, siekdama aptarti aktualias socialinio darbo problemas, jų įveikos būdus ir pristatyti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus. Štai vienas iš pavyzdžių:
2023 m. spalio 19-20 d. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas kartu su Maltos universitetu (UM), Rėzeknės technologijų akademija (RTA) ir Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacija (LSDMA) organizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „Socialinis darbas su pažeidžiamų grupių asmenimis“.
Konferencijos tikslas - aptarti aktualias socialinio darbo su pažeidžiamų grupių asmenimis problemas, jų įveikos būdus, pristatant naujausių mokslinių tyrimų rezultatus. Konferencijoje pranešimus skaitė ir patirtimi dalijosi užsienio ir Lietuvos mokslininkai.
Lietuvos socialinio darbo mokyklų asociacijos prezidentė, MRU prof. dr. Borg pristatė transformuojančio socialinio darbo galimybes tėvų ir socialinio darbo profesionalų bendradarbiavimo kontekste.
Konferencijoje vyko du pranešimai tėvų įkalinimo poveikio vaikams tema. Lenkijos „Probacijos“ asociacijos atstovė Ewelina Startek skaitė pranešimą tema „Nematomi vaikai: kaip atpažinti ir paremti tėvų įkalinimo paveiktus vaikus“.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Pranešėja teigė, kad maždaug 2,1 milijono vaikų Europoje yra paveikti tėvų įkalinimo. Šie vaikai dažnai patiria kaltės jausmą, vengia kalbėtis apie jausmus ir asmeniniame gyvenime kylančius iššūkius. Siekiant išvengti atskirties, jiems būtina parama ir išklausymas, ryšio su įkalintais tėvais palaikymas.
Vilniaus arkivyskupijos Caritas Nuteistųjų konsultavimo centro socialinė darbuotoja, VIKO PDF Socialinio darbo studijų programos absolventė Edita Parham skaitė pranešimą tema „Socialinis darbas su šeima, patiriančia sunkumų dėl šeimos nario įkalinimo“.
Pranešėja akcentavo nuteistųjų ryšio su šeima svarbą, būtinybę vaikus informuoti apie vieno iš tėvų įkalinimą ir su jais palaikyti atvirą pokalbį šia tema. Socialiniai darbuotojai turėtų įkalintųjų šeimoms suteikti emocinį palaikymą, informuoti apie socialines paslaugas, padėti pasiruošti artimojo grįžimui atlikus bausmę.
Rygos Stradinio universiteto prof. dr. Ilze Trapenciere konferencijos dalyviams pristatė, kaip vertinamas socialinės globos teikimas vaikams ir jaunimui ilgalaikės globos įstaigose.
Talino universiteto prof. dr. Karmen Toros skaitė pranešimą „Vaikų balsai vaikų teisių apsaugos tarnybose: simbolinis dalyvavimas ar ne?“, kurio metu pasidalino savo atliktais tyrimais apie vaikų nuomonės išklausymą priimant sprendimus vaikų apsaugos sistemoje.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Vaikų dalyvavimas vaiko teisių apsaugos tarnybose išlieka viena sudėtingiausių ir opiausių vaiko gerovės praktikos sričių. Maltos universiteto lektorė dr. Sandra Scicluna pranešime „Probacijos tarnyba Maltoje“ pristatė nuo 1957 m.
Lietuvos kalėjimų tarnybos specialistės Gintarė Gerybaitė ir Liubovė Jarutienė skaitė pranešimą „Asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinė reabilitacija pusiaukelės namuose iš profesionalo perspektyvos“.
Pranešėjos pristatė tyrimą, kuriame nagrinėjamas asmenų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, socialinės reabilitacijos vykdymas Lietuvos kalėjimuose veikiančiuose pusiaukelės namuose iš profesionalo perspektyvos. Analizuojamos unikalios ir išskirtinės laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų bendruomenės patirtys sietinos su nuoseklia integracija į visuomenę bei socialinės reabilitacijos procesu pusiaukelės namuose.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo psichologė, VIKO PDF lektorė Indra Blaškevičiūtė skaitė pranešimą „Dabarties iššūkiai ir ateities perspektyvos, dirbant su kaliniais, turinčiais problemų dėl narkotikų vartojimo“.
Pranešėja teigė, kad šie asmenys įkalinimo įstaigose patiria daugiau problemų nei laisvėje, nes kalint prieiga prie narkotinių medžiagų nedingsta, tačiau išauga užkrečiamų ligų plitimo ir perdozavimo tikimybės.
Vroclavo universiteto profesorė dr. Beata Pietkiewicz Pareek skaitė pranešimą tema „Pabėgėlių iš Afganistano integracija Lenkijoje“, kuriame pabrėžė, kad spręsti pabėgėgelių integravimo problemas padėti gali tik kompetentingas socialinis darbuotojas, turintis multikultūrinio bendravimo įgūdžių.
Lietuvos sakaliukų sąjungos Vilniaus miesto filialo „Padėk pritapti“ atstovės Inga Kreivėnaitė ir Eglė Viskantaitė skaitė pranešimą „Tarpkultūrinių kompetencijų svarba dirbant su tautinėmis mažumomis“.
Pranešėjos teigė, kad šiuolaikiniame globaliame pasaulyje tarpkultūrinių kompetencijų ugdymas yra būtinas kuriant įtraukią aplinką, skatinant tarpusavio pažinimą ir sprendžiant unikalius iššūkius, su kuriais susiduria tautinės mažumos.
Talino universiteto lektorė dr. Audronė Urmanavičienė skaitė pranešimą „Darbo integracijos socialinių įmonių vaidmuo siekiant darnaus vystymosi tikslų COVID-19 pandemijos metu: Lietuvos atvejis“.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos studentė Laura Jasinskaitė ir lektorė Aušra Simoniukštytė skaitė pranešimą „Ko (ne)padarė socialinis darbuotojas? Socialinė pagalba nuo seksualinio smurto nukentėjusioms nepilnametėms“.
Alytaus kolegijos lektorė Dalia Kitavičienė pranešime „Socialinių darbuotojų patiriami iššūkiai dirbant su priklausomybę nuo alkoholio turinčiais asmenimis. X savivaldybės atvejis“ teigė, kad Pasaulinės sveikatos organizacijos parengtoje alkoholio kenksmingumo mažinimo strategijoje akcentuojamas skirtingų sektorių tarpinstitucinis bendradarbiavimas, svarbiausiais pagalbos teikėjais įvardijant sveikatos ir socialinės srities specialistus.
Siekiant veiksmingo šių dviejų sektorių bendradarbiavimo, teikiant pagalbą priklausomybe nuo alkoholio sergantiems asmenimis svarbu žinoti iššūkius ir problemas, su kuriais susiduria šie darbuotojai.
Multidimensinės šeimos terapijos specialistas, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventas Titas Medelis skaitė aktualų pranešimą tema „Santykio kūrimas su psichoaktyvias medžiagas vartojančiais paaugliais“.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventė Silvija Zelveraitė ir lektorė Diana Mačiuikienė skaitė pranešimą „Jaunimo socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas atviruose jaunimo centruose“.
Šiaulių miesto šeimos centro darbuotojai Martynas Simonaitis, Laura Šimkevičienė, Brigita Gulbinienė ir Marytė Žalpienė pasidalino įžvalgomis pranešime „Patiriami iššūkiai dirbant su šeimomis, patiriančiomis socialinės rizikos veiksnius“.
Pranešėjai aptarė prevencinių paslaugų teikimo poreikį bei atvejo vadybos proceso taikymo galimybes, įgalinant šeimas savarankiškumui. Šalčininkų socialinių paslaugų centro darbuotojos Violeta Jelmak, Elvyra Aželionis ir Lilija Kristina Kolendo skaitė pranešimą tema „Atvejo vadyba Šalčininkų rajono šeimoms, patiriančioms socialinę riziką“.
LPF„SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“ atvejo vadybininkė Margarita Jusel ir Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorė Rita Virbalienė skaitė pranešimą „Atvejo vadybos proceso įgyvendinimo aspektai socialiniame darbe“.
Varėnos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus socialinės darbuotojos Kristina Česnulaitienė ir Ramunė Jurgelevičienė skaitė pranešimą tema „Socialinis darbas su pažeidžiamų grupių asmenimis“.
Vilniaus „Vilko pėdos“ namų socialiniai darbuotojai Edvardas Jablonskis, Audronė Luneckienė ir Angelė Suchovienė skaitė pranešimą „Atskirties įveikos mechanizmai“, kuriame akcentavo praktinio bendruomeninio darbo modelio principais grįsto socialinio darbo svarbą. Anot pranešėjų, būvimas bendruomenės dalimi kelia asmens savivertę, skatina savarankiškumą, padeda spręsti iškylančias problemas, mažina stigmą.
Panevėžio kolegijos lektorė Lina Kazokienė ir Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Inga Fedaravičiūtė skaitė pranešimą „Socialinių darbuotojų kompetencijų raiška, dirbant su skirtingų klientų grupėmis“.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo specialistė dr. Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės Elida Aršavskienė ir Rima Bačiulytė pranešime „Bendradarbiavimas su vaikų, kurie patiria sunkumų, tėvais“ pateikė tyrimo rezultatus apie šeimai, auginančiai vaiką, turintį sunkumų, būtiną pagalbą.
Varėnos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Ingos Valadkienės pranešimas „Sunkumų patiriančių šeimų įgalinimas, taikant taikomojo teatro metodą - Dilemos teatrą“ pristatė metodą, padedantį laisviau mąstyti ir bendrauti, mokantį veiksmingiau plėtoti savo idėjas.
Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Ana Traškovė skaitė pranešimątema „Socialinio darbuotojo vaidmuo, teikiant pagalbą vaikui, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra, ir laikiną vaiko priežiūrą įgyvendinančiam asmeniui“.
Pranešėja išskyrė problemas, susijusias su kliento motyvavimu, teisinių pokyčių poreikiu ir visuomenės švietimu, argumentavo naujų socialinių darbuotojų kompetencijų poreikį.
Panevėžio socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Jolanta Štarienė skaitė pranešimą „Smurto pasekmės vaiko raidai“, kuriame teigė, kad artimoje aplinkoje patiriamas smurtas neigiamai veikia mažamečių (iki 14 m.) vaikų vystymąsi ir turi ilgalaikių pasekmių jų elgesiui.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės Danutė Trukšinienė ir Jūratė Makauskienė pranešime „Įgalinimas ir dalyvavimas: globos namų gyventojų įtraukimo į darbo rinką prielaidos“ įvardino, kad integracija į darbo rinką yra kompleksinis procesas, reikalaujantis pakankamai daug asmens su proto/psichikos negalia motyvacijos, pastangų, socialinių bei praktinių darbinių įgūdžių.
Lietuvoje jau daugiau nei dešimt metų yra vykdoma socialinė politika, orientuota į darbo rinką įtraukti proto/psichikos negalią turinčius asmenis. Zarasų socialinės globos namų socialinė darbuotoja Daiva Dūdėnienė skaitė pranešimą tema „Asmenų su fizine negalia savarankiško gyvenimo galimybės Lietuvoje: praeitis, dabartis, ateitis“.
Pranešėja teigė, kad fizinė negalia dažniausiai pristatoma remiantis klinikiniu, reabilitaciniu požiūriu, pabrėžiant neįgaliųjų žmonių netektis, praradimus, akcentuojant negalią kaip problemų priežastį, tačiau kartu išskiriant fiziškai neįgalių asmenų dalyvavimą socialiai vertingoje veikloje ir jų gebėjimą įveikti problemas.
Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja Lina Jakubėnienė skaitė pranešimą tema „Neįgalių ir senyvo amžiaus asmenų savarankiškumas, gyvenimas Savarankiško gyvenimo namuose“.
Skemų socialinės globos namų socialinės darbuotojos Greta Žilėnienė ir Daiva Kaupienė pristatė pranešimą „Socialinės globos namų gyventojų, turinčių psichosocialinę ir intelekto negalią, įgalinimo galimybės ir iššūkiai“.
Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos Ilona Voitechovič ir Loreta Obločinska pristatė pranešimą tema „Socialinis darbas su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis“.
VšĮ ,,Vilniaus SOS vaikų kaimas“ socialinė darbuotoja, Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto Socialinio darbo studijų programos absolventė Greta Divonytė ir VIKO PDF lektorė Diana Mačiuikienė skaitė pranešimą „Sociokultūrinių paslaugų organizavimas bendruomeniniuose vaikų globos namuose“.
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorės doc. dr. Konferencijos metu buvo galima susipažinti su šešiais stendiniais pranešimais: Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto lektorių Ingos Bertašienės, doc. dr. Renatos Kondratavičienės ir doc. dr.
Siekiant užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Kolegijos tinklalapiuose naudojame slapukus.
Susipažindami ir naudodami rekvizitai.lt viešinamus įmonių vadovų asmens duomenis tampate savarankišku duomenų valdytoju, kuriam taikomi ES reglamento Nr. 2016/679 (BDAR) reikalavimai.
Lietuvoje retai išgirstame siejant sąvokas „darni plėtra“ ir „socialinis darbas“, o pati socialinio darbo profesija tebėra susiaurinama iki kasdienių buitinių funkcijų. Prisidėdami prie autentiško socialinio darbo vaidmens, - kaip bendruomenę įgalinančio ir jos vystymąsi skatinančio, - reabilitavimo, pakalbinome Švedijos Javlės universiteto socialinio darbo ir kriminologijos katedros profesorių KOMALSINGHĄ RAMBAREE.
tags: #socialinio #darbo #mokyklu #asociacija