Šiame straipsnyje panagrinėsime "Panelės Peregrinės Ypatingų vaikų namai" istoriją, atsižvelgiant į vaikų namų steigimo aplinkybes ir socialinį kontekstą. Taip pat paliesime vaikystės, atminties ir kultūros temas, kurios yra svarbios suprantant šios istorijos reikšmę.
Socialinė Nelygybė ir Vaikystė
Kūriniai mūsų mokykliniams vadovėliams būdavo parenkami tendencingai, o pasaulis ir žmonės dirbtinai supriešinti, padalinti į dvi nesutaikomas stovyklas; išnaudotojus (ponus) ir išnaudojamuosius (valstiečius ir darbininkus), jokių pustonių, tik juoda ir balta.
Į mūsų namus užeidavo elgetos, Šiauliuose juos vadino ubagais. Stebėjausi, kokie tylūs šie žmonės, įeidavo į virtuvę negirdimai, be menkiausio triukšmo ir sustoję ant slenksčio kalbėdavo poterius. Būtinai nusiimdavo kepurę. Ubagai nesiskųsdavo, nedejuodavo, neaimanuodavo ir nieko neprašydavo, tik stovėdavo ir tyliai melsdavosi.
Užkalbinti, jie nutraukdavo maldą, jei būdavo kas išklauso, papasakodavo apie save. Vieni neteko artimųjų, kiti liko be pastogės - karas, okupacija, tremtys išdraskė šeimas. Nemačiau elgetaujančių vaikų, užeidavo tik seni, pavargę žmonės.
Mama atjautė elgetas, duodavo jiems maisto, kartais šelpdavo pinigais. Ji sakydavo, kad išvaryti ubagą ar išleisti jį tuščiomis negražu. Sąvokai „negražu“ mama suteikė daug prasmių - nedora, nemandagu, neleistina, nepriimtina. Durų mes nerakinome, dieną galėjo užeiti bet kas. Žmonės gyveno sėsliai, kaimynai vieni kitus pažino, svetimi nevaikščiojo, o priimti ubagą buvo įprasta - taikūs ir pamaldūs žmonės niekam nekliudė.
Taip pat skaitykite: Ypatingųjų vaikų pasaulis
Visose tautose žmonės laimę siejo su turto gausa - daug turto, daug laimės. Šią nuostatą vaizdingai perteikia pasakos; stebuklingi avinėliai pasakose purtosi, apiberdami laimingus savo šeimininkus auksinėmis monetomis, užburti staleliai pasidengia gardžiais valgiais, puošniomis kurpėmis ir rūbais apdovanotos pelenės išteka už princų ir tampa „poniomis“.
Našlaičiai, batuotų katinų šeimininkai, klasta užvaldo svetimus rūmus (valstiečiai už atlygį meluoja), tampa karaliais, o tai reiškia - „išnaudotojais“, socialistinės lygiavos masteliais matuojant. Trys paršeliai, nors tikri broliai, negyvena internate, bet statosi kiekvienas sau po atskirą namą, individualizmas įrašytas pasakų herojų genuose.
Kaip lapė iš pasakos apie sūrio nesugebančius pasidalinti meškučius - broliai liko alkani ir sukiršinti, o sūrį sušlemštė Lapė Dalintoja. Ar revoliucionieriai, sakydami, kad plėšia ir žudo „kovodami už visų lygybę“, darė tai iš kilnių paskatų? Ar kas nors juos įpareigojo, gal prašė?
Slėpti daromus nusikaltimus, meluoti ir klastoti istoriją tapo įprasta žmonėms, vadinusiems save „kovotojais už visų lygybę“.
Nežinau, ar tikėjo tuo, ką skaitėme ir aptardavome pamokų metu, klasės draugai. Mes nesidalinome mintimis, nekalbėdavome atvirai, baimė ir netikrumas, tvyroję tarp suaugusiųjų, persidavė vaikams. Žmonės išmoko laikyti liežuvį už dantų, sakyti ne tai, ką galvoja, kalbėti užuominomis, puse lūpų.
Taip pat skaitykite: "Panelės Peregrinės Ypatingų Vaikų Namai" apžvalga
Mokykloje girdėjome: „Vežė ponus ir buožes“, skaičių neminėjo, maniau, tai vienetai. Vėliau, nuvykusi su bendraklasiais į privalomą vasaros darbo stovyklą, iš kaimo moterų išgirdau kitokius pasakojimus ir vertinimus. Mokytojai vidurinėje mokykloje privalėjo kreipti dėmesį tik į vieną literatūros kūrinių bruožą - į „klasių kovą“.
Jei kažkas valgė truputėlį sočiau, tai tik todėl, kad iš darbo grįžę tėvai iki vėlumos triūsdavo daržuose ir tvartuose.
Nors neturėjome nuosavo namo, kaip kitų gatvelės vaikų tėvai, socialinės nelygybės nepatyriau. Mama mokėjo parodyti grožį smulkmenose, sukurti jaukumą iš nieko, man pakako džiaugsmo, kuriuo dalinomės.
Šešiolikmetis Džeikobas Portmanas nė kiek neabejojo, kad jo gyvenimas yra ir bus niekuo neypatingas. Būdamas mažas, jis nepaprastai žavėjosi savo seneliu, jo nuotykių kupinu gyvenimu, kvapą gniaužiančiomis istorijomis apie pabaisas ir ypatingus vaikus.
Svarbiausios Marijos raštų herojės Viktutė ir Miriam iš „Mėlynosios Mergelės“ užslopina savo meilę, nesukuria šeimos ir visas jėgas bei visą gyvenimą skiria tėvynei, žmonėms ir kilniausioms idėjoms. Marijos kūriniai, skirti vaikams, aiškiai parodo, kaip ji juos mylėjo.
Taip pat skaitykite: Antra knyga apie ypatingus vaikus
Tokius apsakymus parašyti neužtenka vien talento, -reikia ir meilės. Čia rašytoja atskleidė paprastų valstiečių vaikų gerumą, jų jautrią širdį, emocingą ir kartu logišką mąstyseną.
Nesunku mylėti savus vaikus. Toji meilė yra paženklinta daugiau biologiniu instinktu negu dvasiniu. Tačiau kai myli svetimus vaikus taip kaip savo, tada toji meilė yra neapsakomai graži ir kilni. Ji kelia sielą iki dieviškumo. Marija atsisako šeimos židinio šilumos, kad visas savo širdies galias galėtų skirti svetimiems vaikams ir tiems žmonėms, kurie yra reikalingi meilės.
Pasirinkusi pedagogės kelią, ji motiniška meile apgaubė svetimus vaikus. Būti motina galima ne tik savo vaikams, - galima ir svetimiems vaikams ir ne tik vaikams, pagaliau kiekvienam žmogui, su kuriuo susitiksi gyvendama šioje žemėje. Tai bus tuomet, kai tą žmogų motiniškai užjausi, gelbėsi, gailėsies, rūpinsies juo, padėsi jam kuo begalėdama.
Atmintis ir Kultūra
Laikui bėgant užsimiršo sienų ir baldų apmušalų spalvos, užuolaidų raštai bute, kuriame gyvenome, drabužiai, kuriais puošė mus mama, bet pėdos įsiminė laiptus; lentos storos, dažai nusitrynę, pakopų viduryje tamsesnis takelis, lentos susidėvėjusios nuo mindžiojimo.
Gatvelė suplūkta lyg molio asla, patvoriai prižėlę žolės; griūdavome į kvepiančius sostus, kai kojos nuo lakstymo ir šokinėjimo nebelaikydavo. Menu vakaro vėsą dienai besibaigiant, nuo medžių į žolę dunksinčius obuolius, medinį stulpą gatvelės pakraštyje su vieninteliu žiburiu, vos spindinčia elektros lempute, į šviesą sklendžiančius drugius.
O vyšnių skynimo talkos! Kaimynas, mano geriausios draugės Reginutės tėvas, prašydavo išskinti uogas medžių viršūnėse. Prisirišdavau virvele po kaklu metalinį bidonėlį (kanikę), įsliuogdavau į medį taip aukštai, kad viršūnė linguodavo drauge su manimi, - jaučiausi kaskadininkė, nors šio žodžio dar nežinojau.
O Užmiškių alyvinė obelis, po kuria vykdavo gatvelės vaikų ir mergelių kasdieniai sąskrydžiai! Ji ir pavėsį mums teikė karštą vasaros dieną, ir maitino, alyviniai obuoliai iki šiol spindi tų dienų džiaugsmu.
Liūdesys paženklino Marijos veido bruožus ir visą jos laikyseną. Marijos liūdesys - didelis ir sąmoningas. Ji gerai suprato žemiškos būties prasmę. Ji suprato, kad žemėje daug skausmo, ašarų, daug pykčio ir nesantaikos.
Mane visą apsiautė rudens nuotaika. Klevų alėja nutiesta mirusių lapų auksiniu kilimu, o ant jo šen ir ten raudonuoja purpuriniai taškai, lyg kraujo lašai, išvarvėję iš sužeistos širdies.
Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos kūryba kupina amžinųjų tolių ilgesio, tobulybės siekimo ir nuolatinio veržimosi prie gėrio ir grožio. Net ir menkiausias jos kūrinėlis - apsakymas ar vaizdelis - aiškiai rodo, kad rašytoja visada stovi tikro humanizmo pusėje.
Savo taurias emocijas, didelį talentą ir tyrą širdį ji skiria žmogui, esančiam čia pat, prie jos. Kaip atsvarą amoralumui, savo tautos interesų išdavimui rašytoja stengiasi parodyti sektinus pavyzdžius. Tokius teigiamus herojus rašytoja apgaubia jausmo nuoširdumu ir tikrumu, sušildo savo vidine šiluma.
Išvykos ir renginiai
2016 m. rugpjūčio 5 dieną centrą lankantiems vaikams buvo surengta netikėta išvyka į Klaipėdą. Pažintinės iškylos metu vaikai susipažino su vieninteliu šalies uostu, išgirdo gidės pasakojimą apie uosto darbą, atplaukiančius laivus, gabenamus krovinius, išvydo suskystintųjų gamtinių dujų laivą - terminalą „Independence“.
Rugpjūčio 8 d. Priekulės socialinių paslaugų centro klientams su negalia buvo parengta staigmena - išvyka į Dinozaurų parką. Klientai buvo sužavėti 5D formatu sukurtu filmuku - tai paliko neišdildomą įspūdį.
Š. m. birželio 28 d. Priekulės socialinių paslaugų vaikų dienos centras lankėsi Lietuvos pajūrio mieste Palangoje. Po įdomios pamokos vaikai lydimi gidės keliavo po rūmus, apžiūrėjo atnaujintas muziejaus ekspozicijas, susipažino su rūmuose gyvenusių grafų Tiškevičių šeimos istorija.
2016 m. birželio 14 dieną įgyvendinamo Vaikų dienos centrų projekto „Būkime drauge“ dėka Priekulės socialinių paslaugų vaikų dienos centro lankytojai išvyko į Klaipėdos zoologijos sodą aplankyti jo gyventojų. Birželio 8 d. Priekulės socialinių paslaugų centro lankytojai išsiruošė į tradicinę iškylą poilsiavietėje „Ramygala“.
Gegužės 18 d. Priekulės socialinių paslaugų centro lankytojai buvo sukviesti į Priekulės muzikos mokyklos salę, kurioje vyko Priekulės I. Simonaitytės gimnazijos mokinių koncertas “Būkime kartu“.
Antri metai vyksta Priekulės socialinių paslaugų centro senyvo amžiaus žmonių klubo “Rudenėlis” ir KVK bendradarbiavimas. KVK draugai, svetingai priėmę savo įstaigoje, supažindino su Kolegijos patalpomis, savo istoriniu etnografiniu muziejumi.
2016 m. rugpjūčio 4 dieną Priekulės socialinių paslaugų centro salėje vyko įnirtinga kova - „Protų mūšyje“ atkakliai varžėsi 4 vaikų komandos. Dalyviai buvo apdovanoti saldžiais prizais ir gardumynais.
Liepos 22 d. vyko Priekulės laisvės kovų ir tremties muziejaus dešimtmečio minėjimas. Dalyvavome ir mes, Priekulės socialinių paslaugų centro bendruomenė.
Birželio 26-oji - Tarptautinė kovos su narkomanija diena. 2016 m. birželio 27 d. centre apsilankė Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnioji specialistė Rasa Jonauskaitė.
Gegužės 31 d. minint Pasaulinę dieną be tabako Priekulės socialinių paslaugų centre vyko prevencinė paskaita „STOP RŪKYMUI“, kurią vedė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniojo specialistė Rasa Jonauskaitė.
Birželio 1-ąją, minint Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Priekulės socialinių paslaugų centrą lankantiems vaikams buvo surengta tradicinė šventė „Vaikystės kiemas“. Gera, kai visi šeimos nariai drauge, smagiai leidžia laiką, skiria dėmesio, rūpesčio, meilės vienas kitam.
Dienos centrą lankantys vaikai, jų tėveliai bei kiti šeimos nariai buvo pakviesti į „ŠEIMŲ ŠVENTĘ“ - linksmą, aktyvią, turiningą dieną gamtoje - poilsiavietėje „Ramygala“.
2016 m. gegužės 31 d. Priekulės socialinių paslaugų Vaikų dienos centro lankytojai mokslo metų užbaigimo proga išvyko į Klaipėdą. Vaikus nemokamai papramogauti - pasivažinėti kartingais - pakvietė kartodromo „Gokartas“ savininkai, vaikams tai buvo maloni, netikėta staigmena.
Nuo 2016 m. balandžio 1 d. Priekulės socialinių paslaugų centras įgyvendina LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamą vaikų dienos centrų veiklos projektą „Būkime drauge“.
Mis Peregrinės namai savotiškiems vaikams (2016 m.) | Užkulisiai
tags: #paneles #stebuklingi #vaiku #namai