Pensininkai gali pasididinti savo pensijas nukeldami pensijos mokėjimą. Pagal įstatymą, pensiją galima atidėti tik pilniems metams, tačiau ne ilgiau kaip penkeriems. Už kiekvienus atidėtus metus pensija didinama 8 proc., o tai reiškia, kad maksimalus galimas padidėjimas siekia 40 proc.
Pensijų dydis Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, išlieka žemesnis, o jų finansavimui skiriamos lėšos - gerokai mažesnės. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pabrėžia, kad pensijų dydis gali atrodyti didesnis, jei įsigilintume į skaičiavimo metodikas, tačiau dauguma pensininkų vis dar susiduria su ribotomis finansinėmis galimybėmis. Nepaisant to, Socialinio draudimo pensijų įstatyme numatyta galimybė senatvės pensiją padidinti iki 40 proc., apie kurią žino tik nedidelė dalis gyventojų.
Pensijos atidėjimas - tai procesas, kai žmogus, sulaukęs pensinio amžiaus, nusprendžia neskirti ar nemokėti pensijos tam tikrą laiką, mainais už didesnį išmokos dydį ateityje.
Kaip veikia pensijos atidėjimas?
Pavyzdžiui, žmogus, kuriam priklauso 600 eurų mėnesinė pensija, atidėjęs ją metams, gauna 48 eurais didesnę išmoką, o po penkerių metų ji išauga iki 840 eurų per mėnesį. Šis padidėjimas yra taikomas visą likusį gyvenimą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad atidėjimas turi finansinių pasekmių - žmogus laikinai praranda teisę gauti pensiją ir turi pragyventi iš kitų pajamų.
„Sodra“ taip pat pateikia galimybę atidėti jau paskirtos pensijos mokėjimą. Tai ypač naudinga tiems, kurie dar dirba ir gali apsieiti be pensijos tam tikrą laiką. Dirbant ir mokant įmokas, pensija didėja ne tik dėl atidėjimo, bet ir dėl papildomai įgyto stažo bei apskaitos vienetų.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Ar pensijos atidėjimas finansiškai apsimoka?
Ar pensijos atidėjimas tikrai finansiškai apsimoka priklauso nuo individualių aspektų. Puikiai besijaučiantys, papildomų pajamų turintys pensininkai gali nukelti pensijos mokėjimą ir taip pasididinti savo išmokas.
Norint įvertinti pensijos atidėjimo naudą, būtina atlikti detalius skaičiavimus. Tarkime, žmogui priklauso 600 eurų pensija, tačiau jis nusprendžia ją atidėti vieneriems metams. Per tą laiką jis netenka 7200 eurų (600 eurų x 12 mėnesių), tačiau jo pensija padidėja 48 eurais per mėnesį. Šis padidėjimas atsiperka per 12,5 metų (7200 eurų / 48 eurai). Jei žmogus tikisi gyventi ilgiau nei šis laikotarpis, atidėjimas tampa finansiškai naudingu sprendimu.
Tačiau reikia atsižvelgti ne tik į skaičius, bet ir į kitus svarbius veiksnius. Pavyzdžiui, jei žmogus dar dirba ir turi pakankamai pajamų, pensijos atidėjimas leidžia sutaupyti daugiau lėšų senatvei. Be to, dirbantiems asmenims pensija didinama ne tik dėl atidėjimo, bet ir dėl papildomai sumokėtų įmokų, kurios padidina stažą ir apskaitos vienetų skaičių.
Pasirenkant, ką daryti, taip pat labai svarbu atsižvelgti į sveikatos būklę. Jei žmogus jaučiasi gerai ir numano, kad gyvens ilgiau nei vidutinė gyvenimo trukmė, pensijos atidėjimas gali tapti pelninga ilgalaike investicija. Tačiau, jei sveikata prastėja arba finansinė situacija neleidžia apsieiti be pensijos, atidėjimas gali būti visiškai nereikalingas ir net nenaudingas.
Statistika ir realybė
Šiuo metu Lietuvoje yra daugiau nei 620 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, tačiau tik apie 780 žmonių naudojasi atidėtos pensijos galimybe. Toks mažas skaičius gali būti paaiškinamas informacijos stoka ir ekonominiais sunkumais. Daugelis žmonių tiesiog nežino apie šią galimybę arba nesupranta jos naudos.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Be to, dauguma pensininkų neturi pakankamai pajamų, kad galėtų išsiversti be pensijos bent metus. Būtina prisiminti, jog net penktadalis žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos, o didžioji dalis tokių asmenų ir yra pensinio amžiaus sulaukę gyventojai.
Kitas svarbus faktorius - baimė dėl gyvenimo trukmės. Žmonės nerimauja, kad jų sveikata pablogės arba jie nesulauks pakankamai ilgo gyvenimo, kad pensijos atidėjimas iš tikrųjų atsipirktų. Dėl šios priežasties galimybė atidėti pensiją dažnai nėra laikoma realia alternatyva, nors „Sodra“ pensijos atidėjimą pristato kaip labai gerą sprendimą.
Nepaisant to, pensijos atidėjimas gali būti vertingas pasirinkimas, tačiau tik tiems, kurie gali sau tai leisti. Tai gali tapti svarbia finansine priemone, užtikrinančia didesnes pajamas senatvėje ir suteikiančia daugiau stabilumo ateities planams.
Pensijų dydžiai ir atotrūkis Lietuvoje
Vidutinė senatvės pensija 2023 metų pradžioje Lietuvoje siekė 539 eurus, o vidutinis darbo užmokestis po mokesčių - 1250 eurų. EBPO duomenimis, tai yra vienas didžiausių atotrūkių tarp senatvės pensijų ir atlyginimų, ir tai reiškia, kad lietuviai išeidami į pensiją patiria didelį pajamų bei gyvenimo kokybės sumažėjimą.
Kas yra „atidėtasis atlyginimas“?
Atotrūkis tarp dirbančiojo pajamų ir jo gaunamos senatvės pensijos yra vadinamas pakeitimo norma, ir jis parodo, kaip dirbančiojo pajamos pasikeičia jam išėjus į pensiją. Ši pakeitimo norma Lietuvoje siekia 43 procentus ir yra viena mažiausių tarp ES šalių. Pavyzdžiui, Danijoje šis rodiklis siekia 84 proc., Olandijoje 85 proc., Austrijoje - net 87 procentus. EBPO šalių vidurkis siekia 62 procentus - arba pavertus į konkrečius skaičius, 1000 eurų per mėnesį uždirbęs žmogus gauna 620 eurų pensiją.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Dažniausiai vyresnio amžiaus asmenų finansiniai poreikiai yra mažesni - jiems rečiau reikia rūpintis vaikais, paskolos jau gražintos, kuklesni ir kai kurie kiti poreikiai. Tačiau net ir atsižvelgus į šiuo pokyčius, dažniausiai rekomenduojama, pensijos pakeitimo norma turėtų siekti bent 70 procentų.
Būdai padidinti pensijas
Yra keli akivaizdūs, tačiau daugeliui nebūtinai patrauklūs būdai padidinti pensijas.
- Didesni mokesčiai ir socialinio draudimo įmokos.Deja, Lietuvoje samdomų darbuotojų mokestinė našta yra taip didesnė nei daugelyje Vakarų valstybių, todėl čia nėra daug ką išspausti. Didesnes socialinio draudimo įmokas mokėti - ir didesnes pensijas gauti ateityje - galbūt galėtų kai kurie savarankiškai dirbantys. Tačiau dabar svarstomos mokesčių reformos kontekste girdime, kad apetitas tokiems pokyčiams nėra didelis.
- Pensinio amžiaus vėlinimas. Tačiau daugelio gyventojų nuomonę apie pensinio amžiaus vėlinimą neblogai iliustruoja Prancūzijos drama - ketinimai pavėlinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų ten pavirto į daugiau nei du mėnesius trunkančius streikus, riaušes ir šiukšlių kalnus gatvėse. Lietuvoje pensinis amžius pamažu didėja. 2026 metais pasiekęs 65 metus, jis nedaug skirsis nuo daugelio Vakarų valstybių, todėl tikėtina, kad tolimesniam jo kėlimui erdvės (ir noro) turbūt nebus.
- Pensijų fondai. Šiose valstybėse didelę pensijos dalį sudaro ne tik iš einamųjų socialinio draudimų finansuojamos valstybinės pensijos, bet ir pensijų fonduose sukauptos lėšos. Lietuvių įdarbintos lėšos jų asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose siekia tik apie 11 proc. BVP - gerokai mažiau nei Latvijoje ir Estijoje. Taip yra todėl, kad priešingai nei daugelis Vakarų valstybių, lietuviai savo ateities poreikiams pradėjo kaupti palyginti neseniai, o darbuotojų ir darbdavių įnašai yra kuklesni.
Nemažai įtakos pensijų dydžiui ir pensijų pakeitimo normai turi ir papildomas savarankiškas kaupimas ir investavimas. Štai, pavyzdžiui, JAV pensijų pakeitimo norma siekia tik 50,5 procento, tačiau įvertinus ir pajamas iš savarankiškai sukauptų lėšų fonduose, ji pakyla net iki 95,8 procentų. Taigi, daugelio valstybių patirtis iliustruoja, kad tam, jog vidutinės pensininkų pajamos pasiektų turtingų Vakarų valstybių lygį, neužtenka vien valstybės mokamos senatvės pensijos.
Išeiti į pensiją anksčiau ar atidėti?
Išeiti į pensiją iš anksto, taip kaip priklauso, ar ją atidėti? Šį klausimą artėjant pensiniam amžiui svarsto dažnas gyventojas. Didžioji dalis pasitraukti iš darbo rinkos nusprendžia tradiciškai - tada, kai sukanka pensinis amžius.
Sprendimą atidėti pensiją ir kreiptis dėl jos vėliau gyventojai priima dėl įvairių priežasčių. Vieni dar jaučiasi pakankamai energingi, nori tęsti darbinę veiklą, nenori pasitraukti iš rinkos. Kiti įvertina tai, kad atidėti kreipimąsi dėl pensijos ir dar kelerius metus padirbėti apsimoka finansiškai.
Jei asmuo tam tikru metu įgyja teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą, bet pensijos neima, ir kreipiasi dėl jos vėliau, tai pensija jam apskaičiuojama pagal duomenis kreipimosi metu ir didinama 8 procentais už kiekvienus metus, praėjusius nuo dienos, kai jis įgijo teisę gauti senatvės pensiją turėdamas būtinąjį stažą. Pensija gali būti didinama ne daugiau kaip už penkerius atidėjimo metus.
Taip pat pažymėtina, kad galima atidėti ne tik kreipimąsi dėl senatvės pensijos skyrimo, bet ir jau paskirtos senatvės pensijos mokėjimą - gaunančio pensiją, paskirtą turint būtinąjį stažą, asmens prašymu pensijos mokėjimas taip pat gali būti atidėtas ir ši pensija padidinta ne daugiau kaip už 5 atidėto mokėjimo metus.
Seimo siūlymai dėl pensijų skyrimo tvarkos tobulinimo
Seimas svarstys Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma tobulinti pensijų skyrimo tvarką. Vieno iš pataisų iniciatorių - Seimo nario Lino Kukuraičio - teigimu, pasitaiko atvejų, kai dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo asmenys kreipiasi pavėluotai, praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo teisės gauti senatvės pensiją atsiradimo dienos, o įstatyme įtvirtinta, kad tokiems asmenims senatvės pensija galėtų būti skiriama ir mokama ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki kreipimosi dėl senatvės pensijos paskyrimo dienos.
Įstatyme siūloma apibrėžti, kad jeigu asmuo dėl senatvės pensijos skyrimo kreipiasi praėjus daugiau nei 12 mėnesių, būtų laikoma, kad jis pageidauja atidėti senatvės pensijos skyrimą, jei jis yra įgijęs bent minimalų stažą senatvės pensijai skirti. Tačiau numatoma, kad jei asmuo senatvės pensijos atidėto skyrimo ar mokėjimo laikotarpiu gavo kitas socialines pensijas ar išmokas, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, jam senatvės pensija nebūtų didinama.
Siūloma, kad pataisos įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Joms įsigaliojus asmenims, kurie kreipiasi dėl socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo praėjus daugiau nei 12 mėnesių nuo dienos, kurią asmenys įgijo teisę gauti šią pensiją, būtų taikomos šio įstatymo nuostatos.
Statistika
Esminiai rodikliai, susiję su pensijų atidėjimu ir išankstiniu išėjimu į pensiją:
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija (2023 m. pradžia) | 539 eurai |
| Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių (2023 m. pradžia) | 1250 eurų |
| Pakeitimo norma Lietuvoje | 43% |
| Asmenų, besinaudojančių atidėtos pensijos galimybe | Apie 780 |
| Asmenų, pasirinkusių išankstinę pensiją (2016 m.) | 8 054 |
| Asmenų, atidėjusių pensiją (2016 m.) | 998 |
tags: #kaip #prasitesti #pensija