Lietuvių kalboje, žargonas apibrėžiamas kaip nesuprantama, „užslėpta“ kalba, kurią naudoja tam tikros subkultūros, profesinės grupės ar jauni žmonės.
Žodis „zargoniskas“ kilęs iš lietuvių kalbos žodžio „žargonas“ (priklauso nuo „argot“ - slengo ar uždaro kalbos). Lietuvių kalboje šis terminas dažnai vartojamas apibūdinti specifiniam socialiniam ar profesiniam ratui būdingus, dažniausiai nesuprantamus žodžius ar frazes. Šis žodis gali būti laikomas hibridu tarp „žargono“ ir „kalbinio iškraipymo“.
Žargono Kilmė ir Vartojimas
Žargono formavimas dažnai prasideda nuo fonetinių pokyčių, kai įprasti žodžiai keičiami taip, kad juos būtų sunkiau suprasti. Kalbiniai aspektai: „Zargonisko“ formavimas dažnai prasideda nuo fonetinių pokyčių, kai įprasti žodžiai keičiami taip, kad juos būtų sunkiau suprasti.
Pavyzdžiui, tai gali būti sudėtingi žodžių junginiai, sukurtos neologizmai arba netikėti žodžių vartojimo būdai, kurie remiasi tam tikrais fonetiniais ar semantiniais įpročiais, būdingais tam tikrai kalbos grupiai.
„Zargonisko“ žodžių kūrimas dažnai grindžiamas asociacijų, ironijos ar žaidimo su kalba principais. Tai gali apimti ir įvairius kalbos įtakos procesus, tokius kaip anglicizmai (anglų kalbos žodžių ir frazių integracija), kitų užsienio kalbų elementų perkėlimas ar net pačių vartotojų sugalvotų žodžių naudojimas, siekiant sukurti unikalią kalbinę erdvę.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų svarba
Gramatiniai ir Stilistiniai Bruožai
„Zargoniskas“ gali būti susijęs su tam tikrais gramatiniais iškraipymais, kurie skiriasi nuo standartinės kalbos. Pavyzdžiui, tai gali būti tam tikrų galūnių pakeitimai, netaisyklingų veiksmažodžių formų naudojimas ar net neįprastų žodžių junginių kūrimas, kurie neseka tradicinės lietuvių kalbos gramatikos taisyklių.
Kultūriniai Aspektai
„Zargoniskas“ kaip kalbinė kategorija gali būti vertinamas ne tik kaip komunikacijos įrankis, bet ir kaip kultūrinės tapatybės išraiška. Žodžiai ir frazės, tapę „zargoniskais“, dažnai veikia kaip socialiniai ženklai, kuriuos atpažįsta ir interpretuoja tik tam tikros grupės nariai.
Žargonas yra pati judriausia kalbos atmaina, o viena iš jo gyvavimo sąlygų - nuolatinis atsinaujinimas, kurį skatina savotiškas išlikimo instinktas, socialinis nepasitenkinimas rutina, žargono vartotojų grupės noras skirtis nuo kitų grupių ir kartu grupės narių bendrumo poreikis, originalumo ir patogumo siekis, pagaliau mada.
Todėl E. Zaikauskui pasirodė svarbu užfiksuoti itin greitai kintančią kalbos atmainą, net jei ši kūryba nedera su oficialia kultūros samprata.
Žargono vertę yra pažymėjęs ne vienas kalbininkas, rašytojas ar kultūrininkas. Pavyzdžiui, Waltas Whitmenas kartą pasakė: „Žargonas yra sveika tėkmė arba išsiveržimas tų visą laiką kalboje gyvų procesų, kurių metu į paviršių išplaukia putų ir dėmių, dažniausiai pasirodančių ir dingstančių, bet ne taip retai pasiliekančių ir įsitvirtinančių. Ir tuos žodžius reikia surinkti - tiek blogus, tiek gerus. Daugelis tų blogų žodžių esti puikūs“.
Taip pat skaitykite: Apsauga nuo smurto Lietuvoje
Žargonas ir Bendrinė Kalba
Žargonas priešpriešinamas bendrinei kalbai ir tarmėms, todėl jie neteiktini bendrinei kalbai ir jų nerasite „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“.
Kartais vartotojams žargonas atrodo net patogesnis. Sunorminta kalba galima apibūdinti bet kokį dalyką, bet kartais tam gali prireikti kelių žodžių ar viso sakinio, o žargone tas reiškinys jau vadinamas vienu žodžiu.
Žodynėlyje pateikiami ir bendrinės kalbos žodžiai, turintys savitą žargonišką reikšmę („ratai“ - automobilis, „putoti“ - pykti, „lydytis“ - labai džiaugtis), taip pat frazeologizmai, vaizdinti posakiai („grybą pjauti“ - netinkamai elgtis, nusišnekėti, „kiek tas gėris kainuoja?“ - kelnių antukas neužsegtas).
Riba tarp žargoniško ir bendrinės kalbos vaizdingo pasakymo, anot lituanisto, yra ne tiek lingvistinė, kiek socialinė. Laikui bėgant kai kurios žargonybės, ypač žargoniški frazeologizmai, iš neteiktinų žodžių sąrašo gali persikelti į bendrinę kalbą.
E. Zaikauskas pateikė pavyzdį: „Frazeologizmą „kabinti makaronus (ant ausų)“ supranta ir vartoja didelė dalis lietuvių. Argi jis negalėtų būti bendrinis? Na ir kas, kad išsiverstas iš rusų kalbos“.
Taip pat skaitykite: Sužinokite daugiau apie PSD įmokas
Rusų kalboje nemažai žargonybių tapo bendrinėmis, o lietuvių kalbai šis reiškinys nebūdingas, galbūt dėl to, kad bendrinė kalba labai jauna.
Lituanistai visada teigė, kad bendrinės kalbos leksikos papildymo šaltinis gali būti tik tarmės, žargonas tam netinka. Štai ir išeina, kad žargonas pas mus - visa tai, ko nėra „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir ko nėra tarmėse.
Jo teigimu, rusų tauta yra kur kas didesnė, jų literatūra senesnė, anksčiau įvyko socialinis susiskaldymas miestuose, todėl Rusijoje yra palankesnė terpė naujoms žargonybėms rastis. Be to, ir emocinis-ekspresinis kai kurių žodžių krūvis ten stipresnis. Gal todėl iš rusų kalbos kartais pasiskoliname nemažai žargonybių. Tiesa, dabar, kai jaunimas geriau kalba angliškai, dažniau žodžiai perimami iš šios kalbos.
E. Zaikauskas pripažino, kad kai kurios kalbos tarsi labiau tinkamos žargonui nei kitos: „Gal tikrai švelnus lietuvių lyrizmas šiek tiek stabdo miesto dialekto plitimą? Lemia ir ta kalba kalbančių žmonių skaičius. Pavyzdžiui, anglų kalba - kiek anglakalbių šalių, kiek skirtingų socialinių grupių ir dialektų, kiek randasi naujų žodžių…“
Amžius ir Išsilavinimas
Aktyviausiai žargoną kuria jauni žmonės. Dabar tokia kalba įprasta net 12-mečiams ar 14-mečiams. Žargonu jaunimas paprastai kalba, kol baigia studijas ir pradeda dirbti, tai yra įsilieja į kolektyvą, kur vartojamas beveik tik profesinis žargonas.
Nors subrendę ir labiau išsilavinę žmonės žargoną vartoja rečiau, jie tai daro kūrybingiau: „Menkesnio išsilavinimo žmonės ne taip kūrybingai keikiasi ir vartoja žargoną. Kuo žmogus labiau išsilavinęs, tuo kūrybingiau sugeba žiūrėti į savo kalbą, tuo labiau paiso savo įvaizdžio. Jo kalba tampa savotiškai išdailinta, stilizuota. Ji rodo tam tikrą žmogaus lygį. Puoselėti savo kalbą ir per ją kurti savo įvaizdį gali tik subrendę žmonės. 10-mečiui dar per sunku suvokti, kad kalba gali būti ir savito stiliaus kūrimo priemonė“.
Žargonu, pasak lituanisto, galima mėgautis, žaisti kuriant naujus žodžius ar jų reikšmes. Tai geriau pavyksta labiau išprususiems žmonėms.
Žargonas tam tikroje vietoje ir tam tikru momentu yra graži raiškos priemonė.
Kartais kalbėjimas žargonu rodo ir tam tikrą manieringumą: „Žargone įdomiausia, kai žmonės stengiasi sukurti, šnekėti stilingai. Žargono kaip savarankiškos kalbos juk nėra, tik atskiri žodžiai. Kalbant žargone vartojama bendrinės kalbos gramatika, fonetika, tik į kalbą prikaišiota daugybė neįprastų žodžių.
Žargonas Šiuolaikinėje Kultūroje
Net politikų kalboje, reklamoje, televizijoje galima rasti žargonybių. Vis dėlto, palyginti su kitų tautų, pavyzdžiui, rusų žargonu, lietuvių žargonas nėra kūrybiškas. Tai rodo ir mažos tautos nevisavertiškumo kompleksą. Mes daug žargonybių skolinamės. Bet net pasiskolintos žargonybės, vartojamos tinkamu metu tinkamoje vietoje, gali būti įdomios, turėti savito žavesio.
Televizijoje, reklamose, dainų tekstuose, E. Zaikausko teigimu, retai pasitaiko naujų žargonybių, bet tai galinga priemonė esamoms žargonybėms paskleisti. Pavyzdžiui, žodis „jamam“, išpopuliarėjęs dėl laidos „Ragai“, atėjo iš tarmės, o „Viskas čiki“ išpopuliarino Erica Jennings per „Tele2“ reklamą.
Pasak filologo, žargonas keičiasi itin sparčiai, bene sparčiausiai iš visų kalbos atmainų. Paklaustas, ar tokiu atveju jo sudarytas žodynas turi išliekamąją vertę, pašnekovas pabrėžė, kad visa kalba ir bet koks žodynas yra vertingas: „Galima kelti klausimą, kam reikalingas bet koks žodynas. Paimkime XIX amžiaus ar XX amžiaus pradžios žodynus ar net senesnį „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimą- dalis žodžių jau nevartojama. Paminklu šito žodynėlio nepavadinsi, tai tėra bandymas sugauti kalbos akimirką“.
E. Zaikausko teigimu, dėl to, kad iki šiol nebuvo išsamaus lietuvių kalbos žargono žodyno, mokslas pernelyg nenukentėjo, tačiau kultūrinė ir socialinė spraga buvo atsivėrusi.
Žargono Žodynas
Į žodynėlį Vilniaus universiteto dėstytojas sudėjo apie 1700 žodžių ir frazeologizmų, kurių reikšmių nerastume tradiciniame žodyne. Anot E. Zaikausko, šie žodžiai yra be valstybės, be tapatybės, be paso, jų gyvenamoji vieta - žargonas.
Kaip rašoma knygos anotacijoje, šis pirmasis spausdintinis lietuvių žargono žodynėlis yra savitas žargonybių pasas.
| Žargono Žodis | Reikšmė | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Ratai | Automobilis | "Aš atvažiavau su savo ratais." |
| Putoti | Pykti | "Jis pradėjo putoti, kai sužinojo naujienas." |
| Lydytis | Labai džiaugtis | "Aš lydytis, kai išgirdau apie tavo sėkmę!" |
| Grybą pjauti | Netinkamai elgtis, nusišnekėti | "Nenusikalbėk, nebe grybą pjauni!" |
Autorius ironiškai teigė, kad žodynėlis taps savotiška kai kurių žargonybių legalizavimo priemone. Pavyzdžiui, mokiniai, vainojami už žargonybes, turės papildomą argumentą, kad jų vartojami žodžiai egzistuoja.
Kartu lituanistas prisipažino turintis planų parengti keliakalbį žargono žodyną. Jame lietuvių žargonybės ne tik būtų paaiškintos bendrine kalba, bet ir būtų pateikiama anglų bei rusų kalbų atitikmenų. Toks žodynas visų pirma būtų skirtas vertėjams, kurie patiria nemažai sunkumų, versdami žargonybes.
tags: #kurios #nors #socialines #grupes #kalba