Pensijos ir žemės nuomos pajamų apmokestinimas Lietuvoje

Nuo sausio įsigalioja Seimo pernai priimtos mokesčių ir pensijų sistemos reformos.

Finansų ministerijos skaičiavimu, mokestinė pertvarka valstybės biudžetą iš viso turėtų papildyti 278,5 mln. Tuo metu dėl antros pakopos pensijos sistemos pertvarkos į biudžetą šiemet gali būti surinkta beveik 1,998 mlrd. Eur.

Pajamų mokesčio tarifai ir lengvatos

20 proc. GPM tarifas bus taikomas metinėms pajamoms, kurios nesiekia 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet numatoma, kad tai sudarys apie 6,9 tūkst. eurų per mėnesį), naujas 25 proc. tarifas - metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU (tai per mėnesį siektų nuo 6,9 iki 11,5 tūkst. eurų).

Bus taikoma lengvata ūkininkams, kurie pajamas gaus iš žemės ūkio veiklos ar pardavę su šia veikla susijusį turtą - jos bus apmokestintos 15 arba 20 proc. Kai šia veikla užsiimančio asmens pajamos viršys 42,5 tūkst. eurų, bus taikomas mažėjantis pajamų mokesčio kreditas, 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai bus taikomas 15 proc.

15 proc. pajamų mokestis bus taikomas ir tais atvejais, kai metinės asmens pajamos iš ne darbo santykių, pavyzdžiui, nuomos, siekia iki 12 VDU (kitąmet - iš viso apie 27,5 tūkst. eurų).

Taip pat skaitykite: Atskaitymai dirbančiam pensininkui

Taip pat - metinei pajamų ne iš darbo santykių daliai, kuri viršija 12 VDU, ir tada, kai metinės pajamos pagal verslo liudijimą viršija 50 tūkst. eurų.

Į bendrą metinių pajamų sumą nebus skaičiuojami dividendai, ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos, dešimt metų išlaikytos akcijos, gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo išmokos - visoms šioms pajamoms bus taikomas 15 proc.

Tuo metu per metus asmens pagal individualios veiklos pažymą gautų pajamų suma, nesiekianti 42,5 tūkst. eurų, bus apmokestinta 20 proc. Tuo atveju, kai apmokestinamosios individualios veiklos pajamos (gautos atėmus leistinus atskaitymus ir sąnaudas) sieks iki 20 tūkst. eurų, bus taikomas 5 proc. pajamų mokestis, o kai sudarys nuo 20 iki 42,5 tūkst. eurų - 15 proc.

Pelno mokestis

10 proc. Pelno mokesčio tarifas padidėjo 1 proc. Įmonių dydis nustatomas pagal metinę apyvartą - lengvatinis tarifas taikomas įmonėms, kurių pajamos per metus neviršija 300 tūkst. eurų.

Taip pat įmonėms bus taikomas momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimo principas - t. y. Nuo 2025-ųjų pelno mokestis, motyvuojant poreikiu finansuoti Valstybės gynybos fondą, jau buvo pakeltas 1 proc.

Taip pat skaitykite: Laisvalaikis vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje

Nuo sausio nebegalioja 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, karštam vandeniui ir malkoms - taikomas standartinis 21 proc. Lengvatinis PVM mokesčio tarifas nuo 9 iki 12 proc. Knygoms ir neperiodiniams leidiniams lengvata sumažėjo nuo 9 proc.

Pagrindinis gyventojų būstas apmokestinamas 0,1-1 proc. intervale, skaičiuojant nuo naujai nustatyto neapmokestinamojo dydžio, kuris siekia 450 tūkst. eurų. Atskirai apmokestinamas antras, trečias ir likę gyventojų NT objektai - jiems taikomi 0,2-1 proc. tarifai, priklausomai nuo turto vertės, bendrai neapmokestinamas jų dydis siekia 50 tūkst. eurų.

Turtui, kurio vertė siekia iki 200 tūkst. eurų, galioja 0,2 proc. tarifas, nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų - 0,4 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų - 0,6 proc., nuo 600 tūkst. iki 1 mln. eurų - 0,8 proc., vertei viršijant 1 mln. eurų - 1 proc.

Komercinis NT apmokestinamas 0,5-3 proc. tarifų ribose, šiam turtui taip pat pradedama taikyti papildoma 0,2 proc. Visos didžiųjų Lietuvos miestų savivaldybės - Vilniaus, Kauno, Klaipėdoje, Panevėžio ir Šiaulių - jau apsisprendė, kad pirmajam gyventojų būstui bus taikomas mažiausias 0,1 proc. tarifas, komerciniam NT - mažiausias 0,5 proc.

Antros pakopos pensijų sistema

Papildomai pensiją antroje pakopoje kaupiantys gyventojai iš pensijų fondų gali laisvai trauktis dvejų metų laikotarpiu - nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. Už valstybės prisidėjimo dalį - „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją - bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ - t. y.

Taip pat skaitykite: Mokesčiai Lietuvoje dirbantiems pensininkams

Valstybės subsidija - tai 1,5 proc. Augant VDU, šiemet didės ir valstybės subsidija - pernai ji iš viso sudarė daugiau nei 300 mln. eurų. Nusprendę likti kaupime gyventojai gali toliau pasirinkti standartinę 3 proc. Likę pensijų fonduose kaupiantieji galės išsiimti dalį lėšų - vieną kartą iki 25 proc.

Abiems atvejais reikės sumokėti 3 proc. Šiemet minimali anuiteto riba siekia 16 785 eurus (pernai - daugiau nei 10 tūkst. eurų), maksimali riba - 83 926 eurus. Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. Skirtingais ekspertų ir institucijų vertinimais, per visą pensijų pertvarkos laikotarpį galėtų pasitraukti nuo 20 iki 50 proc.

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas perkopė 10 mlrd. eurų.

Žemės mokesčio lengvatos pensininkams

Ar asmenys, sulaukę senatvės pensijos amžiaus, asmenys, kuriems nustatytas dalyvumo lygis ir nepilnamečiai atleidžiami nuo žemės mokesčio?

Žemė neapmokestinama žemės mokesčiu, esant šioms sąlygoms:

• Žemė priklauso asmenims, kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis.
• Asmenims sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus ar nepilnamečiams ir įvardintų asmenų šeimose kalendorinių metų pradžioje nėra darbingų* asmenų.
• Įvardintiems asmenims priklausančio žemės sklypo plotas neviršija savivaldybių tarybų iki einamųjų kalendorinių metų rugsėjo 1 d. nustatyto neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio (toliau - ND).

Kai žemės savininkui, turinčiam teisę į ND lengvatą, nuosavybės teise priklauso keli žemės sklypai skirtingose savivaldybėse, tai žemės mokesčio lengvata turi būti taikoma, apmokestinant tik vieną žemės sklypą, kuriam apskaičiuota ND lengvatos vertė yra didžiausia (t. y. kurioje savivaldybėje nustatyto ND apskaičiuotas žemės mokestis būtų didžiausias).

Žemės mokesčio lengvatas rasite čia.

*darbingais asmenimis nelaikomi:

• Nepilnamečiai vaikai iki jiems sukaks 18 metų.
• 18 metų sukakę mokyklų mokiniai ir aukštųjų mokyklų studentai, studijuojantys pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas.
• Asmenys (tarp jų ir dirbantys), kuriems pagal Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą nustatytas 0-55 procentų dalyvumo lygis ar negalia.
• Asmenys (tarp jų ir dirbantys), kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių, nustatytą Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (šiems asmenims priskiriami ir senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka negauna senatvės pensijos).

Kiti svarbūs pakeitimai

• Minimali mėnesio alga didėja 12%, arba 114 Eur - iki 1038 Eur iki mokesčių, arba iki 777 Eur juos atskaičius.
• Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) nesikeičia - 747 Eur.
• Tačiau jis bus taikomas gyventojams, gaunantiems didesnes negu 2024 metais - iki 1.038 Eur su darbo santykiais susijusias pajamas.
• Nuo sausio 1-osios naujoms ilgalaikio draudimo ir trečios pakopos pensijų sutartims nebegalios GPM lengvata.
• Didėjant MMA 26,53 Eur - iki 241,54 Eur didėja pastovioji nedarbo išmokos dalis, ji sudarys 23,27% MMA. Kintama dalis priklauso nuo buvusių žmogaus pajamų.
• Įsigyjantieji naują išankstinio mokėjimo SIM kortelę nuo sausio privalės ją užregistruoti ir patvirtinti tapatybę.
• Registruoti bus galima keliais būdais: internetu, per elektroninę bankininkystę, „Smart-ID“ arba „Mobile ID“.
• Pagrindinės mokėjimų sąskaitos paslaugų krepšelio kaina mažėja trečdaliu - iki 1 Eur, nepasiturintiems bus taikoma 50% nuolaida.
• Įsigalioja investicinė sąskaita - jos lėšas bus galima naudoti tik investicijoms į finansinius produktus: akcijas, obligacijas, fondus, Vyriausybės taupymo lakštus.
• Valstybės subsidija jaunoms šeimoms įsigyti būstą diferencijuojama pagal vaikų skaičių šeimoje.
• Maksimali subsidijos suma sieks 13.050 Eur, o įsigyjamo būsto maksimali vertė - 120.000 Eur.
• Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) reglamentui dėl kripto turto rinkų, arba vadinamajam MiCA reglamentui, kripto turto sektorius tampa reguliuojamas ir prižiūrimas šalies centrinio banko, o rinkos dalyviai bus licencijuojami.
• Vidutinė senatvės pensija didėja maždaug 12%, arba 73 Eur iki 673 Eur.
• Turintiems būtinąjį stažą ji didėja 81 Eur iki vidutiniškai 721 Eur, o neturintiems - 42 Eur iki 422 Eur.
• Nuo sausio ilgėja senatvės pensijos amžius ir būtinasis stažas pensijai gauti.
• 2025-aisiais į pensiją galės išeiti 64 metų 10 mėnesių sulaukę vyrai ir 64 metų 8 mėnesių sulaukusios moterys.
• Būtinasis stažas, lemiantis pensijos dydį, augs iki 34 metų.
• Vienišo asmens išmoka, mokama vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, auga maždaug keturiais eurais - iki 42,29 Eur.
• Įsigalioja nauja išmokų vaikams rūšis - vaiko priežiūros kompensacinė išmoka: ji sieks 364 Eur, arba 5,2 BSI.

tags: #pensininkui #zemes #nuomos #pajamos