Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) įgyvendina LR Vidaus reikalų ministerijos administruojamą projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“, kuris vykdomas pagal 2009 - 2014 m.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2017 m. kovo 13 d. - 2017 m. birželio 21 d. Projektą administruoja LR Vidaus reikalų ministerija pagal 2009 - 2014 m.
Projekto tikslas - išsaugoti rizikos vaikus šeimose ir bendruomenėse bei išvengti institucionalizacijos. Projektas orientuotas į praktinio darbo su vaikais ir šeimomis tobulinimą savivaldybių lygmenyje. Projekto vadovė, LSA patarėja Audronė Vareikytė akcentavo, kad šis projektas orientuotas į praktinę savivaldybių veiklą, dirbant su vaikais ir šeimomis, ir Norvegijos Karalystėje šioje srityje taikomos gerosios patirties adaptavimą Lietuvos savivaldybėse.
Šiame straipsnyje apžvelgiama negalią turinčių vaikų motyvacija, remiantis mokslinės literatūros analize ir ankstyvosios reabilitacijos tarnybų (ART) veiklos Lietuvoje kontekstu. Straipsnyje siekiama išanalizuoti veiksnius, turinčius įtakos negalią turinčių vaikų raidai ir integracijai į visuomenę, bei pabrėžti ankstyvosios intervencijos svarbą.
Kaip pabrėžė projekto vadovė, LSA patarėja socialiniais klausimais Audronė Vareikytė, šio projekto tikslas - suteikti vaikams ir jų šeimoms veiksmingą pagalbą ankstyvojoje problemų pasireiškimo stadijoje, išsaugant vaikus šeimose ir jų neapgyvendinant globos namuose.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
„Ankstyvoji intervencija - tai veiksmingos pagalbos suteikimas vaikui ir jo šeimai ankstyvoje problemos pasireiškimo stadijoje. Džiaugiuosi, kad vaiko gerovės specialistai turėjo galimybę susipažinti su Norvegijos ir Estijos šios srities gerąja patirtimi, įgyti naujų žinių, kas būtina pertvarkant ir tobulinant mūsų šalies vaiko gerovės sistemą“, - pabrėžė projekto vadovė.
„Viena svarbiausių baigiamo įgyvendinti projekto verčių - socialinėje politikoje nubrėžta nauja darbo kryptis - ankstyvoji intervencija, kai vertinama rizika vaiko gerovei, o ją identifikavus, bendradarbiaujant įvairių žinybų specialistams, vaikui ir šeimai laiku suteikiama veiksminga pagalba, - pažymėjo A. Vareikytė.
Vadovės teigimu, įgyvendinant projektą surengti vizitai ir mokymai turi įtakos formuojant naują specialistų požiūrį į pagalbą vaikui ir šeimai - nuo įprasto šeimos sąlygų vertinimo pereinama prie rizikų ir sisteminio šeimos socialinės psichologinės situacijos analizavimo.
Specialistai profesinę veiklą vis labiau nukreipia į šeimos stipriųjų pusių išsiaiškinimą ir jų panaudojimą reikalingiems pokyčiams. Susiformavo nuostata, kad svarbu ne tik procesas, bet ir veiklos rezultatas.
Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinio įgyvendinimo metodus rengiančios UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ atstovas projekto ekspertas Paulius Godvadas pristatė kuriamą lietuvišką ankstyvosios intervencijos modelį. Prieš jį rengiant buvo išstudijuoti Norvegijos, Estijos, kitų šalių modeliai ir teisės aktai.
Taip pat skaitykite: Ankstyvoji reabilitacija: Girulių patirtis
Posėdyje buvo atkreiptas dėmesys, kad Ankstyvosios intervencijos modelio ir jo praktinio įgyvendinimo schemų rengėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti ne tiek teorinei medžiagai, kiek praktiniams dalykams, kurie gali būti pritaikomi savivaldybių darbe.
Ankstyvosios intervencijos modelis
Projekto metu parengtas Ankstyvosios intervencijos modelis bei kitos darbo su vaikais ir šeima priemonės sudarys galimybę vaiko gerovės srities specialistams Lietuvos savivaldybėse laiku ir veiksmingai organizuoti ir teikti pagalbą vaikams ir jų šeimoms, o tai prisidės prie esamos rizikos mažinimo socialinės rizikos šeimose. Įgytos žinios, kitų šalių patirtis šios srities specialistams suteiks naujų idėjų ir kompetencijų, sustiprins valstybinių institucijų ir savivaldybių specialistų bendradarbiavimą rengiant veiksmingas socialines programas.
Įgyvendinant projektą parengtas Ankstyvosios intervencijos modelis ir jo praktinio įgyvendinimo savivaldybėse schemos, apmokyta 10 Lietuvos ekspertų-instruktorių, surengti mokymai 466 vaiko gerovės srities specialistams, dirbantiems įvairiose žinybose.
Konferencijoje apie Ankstyvosios intervencijos modelį ir jo praktinį taikymą savivaldoje, kalbėjo jo rengėja - UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ - vyr. konsultantė Jūratė Griciūtė. Su ankstyvosios intervencijos stebėsenos savivaldybėse metodika supažindino VšĮ „Kitokie projektai“ partneris, konsultantas Paulius Godvadas.
„Tikimės, kad šis projektas ir jo rezultatai bus panaudojami mūsų šalyje, vykdant visoms savivaldybėms aktualią vaiko teisių apsaugos pertvarką“, - sako projekto vadovė A. Vareikytė.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugos vaikams
Lietuvos užmojai iš esmės pakeisti pagalbos vaikui ir šeimai sistemą kelia daug diskusijų: vieni abejoja, kad tik per visas reformas nebūtų sugriauta tai, kas yra, ir vietoj to nieko geresnio nepasiūlyta, kitiems - netikėjimą, kad kažką apskritai galima pakeisti, treti, kaip teigia LSA patarėja Audronė Vareikytė, su viltimi laukia šiuo metu vykdomo projekto rezultato, kai bus sukurtas ankstyvosios intervencijos modelis. Tad LSA vykdomas projektas, jos manymu, yra veiksminga priemonė paskatinti pokyčius.
„Dirbant su vaikais socialinėje srityje yra parengtos ir praktiškai išbandytos visos programos ir metodai, tad šio projekto siekiamybė - pasiimti geriausią, ką pasaulis yra sukūręs, ir tai pritaikyti Lietuvoje, - mintimis dalijasi projekto partnerio organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.
Kitų šalių patirtis
Šis projektas sudarė galimybę vaikais besirūpinančių organizacijų, savivaldybių atstovams nuvykus į Norvegiją ir Estiją pasižiūrėti, kaip ten veikia pagalbos vaikui sistemos. Tose šalyse kai kurie dalykai yra akivaizdžiai pažengę į priekį, ir prevencija tiek pačiam vaikui, tiek ir jo šeimai veikia kur kas geriau negu pas mus.
Posėdyje buvo dalijamasi įspūdžiais, patirtais per vizitus Norvegijoje ir Estijoje. Projekto ekspertė Odeta Intė pasidalijo įspūdžiais, kaip užtikrinama vaiko gerovė Estijoje. Ypatingas dėmesys skiriamas pagalbai emocinio sutrikimo elgesio vaikams ir jų tėvams. Vienas ryškiausių jos pastebėjimų - estai orientuojasi ne tiek į statistiką, kiek į darbo su vaikais turinį. Pranešėjos teigimu, estai, kaip ir Lietuva, imasi globos institucijų pertvarkos.
Vaiko gerovės funkcijos yra decentralizuotos. Centralizuojamos tik tos funkcijos, kurių vietos valdžia dėl objektyvių priežasčių nepajėgi atlikti. Lietuvoje vaiko teisių apsaugą norima centralizuoti. Kaip pažymėjo O. Intė, estai nemato problemos ir dėl vaiko paėmimo iš šeimos ne darbo metu. Pernai tokie atvejai buvo tik penki. Ekspertė pažymėjo, kad estai itin daug dėmesio skiria vaikų ir tėvų psichologinėms problemoms.
Vizito metu lietuviams buvo pristatyta nemažai darbo su vaikais ir šeimomis programų, kurios įsigytos pasinaudojant ES lėšomis. Prieš tai programos buvo išbandomos ir įsigyjamos tik tos, kurios pasiteisino. Tokia praktika galėtų būti taikoma ir Lietuvoje.
Posėdyje dalyvavęs projekto Norvegijos vietos ir regioninės valdžios institucijų asociacijos vyr. Vilniaus sporto centro direktorius Marius Jukonis dalijosi pastebėjimais, parsivežtais iš Norvegijos. Jis domėjosi sporto svarba vaikų ugdymo procese. Norvegijoje, kitaip nei Lietuvoje, sportui skiriama labai daug dėmesio. Skiriasi ir sporto veiklos tikslai bei sporto organizavimo modelis. Norvegijoje sporto veiklos paskirtis - paskatinti žmones judėti, Lietuvoje - daugiau orientuojamasi į siekimą rezultato. Todėl Lietuvoje dėl bazių trūkumo, ypač dideliuose miestuose, į sporto veiklą įtraukti siekti rezultato neperspektyvius vaikus ir paauglius beveik nėra galimybių. Organizuojant sporto renginius Norvegijoje talkina savanoriai ir apie 85 proc. žmonių, kurie užsiima sporto veikla su vaikais iki 15 metų, yra savanoriai.
„Osle veikia įstaigos, kurios vaikus priima visą parą. Jei vaikas susipyko su tėvais ar draugais, čia jis gali ateiti, nusiraminti“, - įspūdžiais dalijos M. Jukonis.
Seminare apie Estijos ankstyvosios intervencijos modelį, jo įgyvendinimo patirtį kalbėjo projekto ekspertė Odeta Intė. Norvegijos ankstyvosios intervencijos modelį ir jo įgyvendinimo patirtį apžvelgė Vilniaus miesto sporto centro vadovas Marius Jukonis ir Vaikų dienos centro GALI vadovė Greta Kasparavičiūtė. Apie tai, ką iš Estijos ir Norvegijos patirties gali panaudoti Lietuva vaiko globos sistemos pertvarkos procese, mintimis dalijosi „Žiburio“ labdaros ir paramos fondo generalinė direktorė Kristina Stepanova.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Pabedinskienė kalbėjo apie bendradarbiavimo svarbą vaiko gerovei. Tuo tikslu, kaip pabrėžė ministerijos atstovė, būtina keisti dirbančių su vaikais ir šeima specialistų požiūrį. Visos veiklos centre turi būti vaikas. Užtikrinant vaiko gerovę, kaip pabrėžė R. Pabedinskienė, būtinas švietimo, socialinės apsaugos, teisėsaugos ir sveikatos apsaugos sistemų glaudus bendradarbiavimas. VšĮ „Pactum“ atstovė Odeta Intė dalijosi patirtimi ir žiniomis, parsivežtomis iš Estijos. Žiburio fondo generalinė direktorė Lietuvai Kristina Stepanova aptarinėjo, ko trūksta sėkmingai vaiko apsaugai.
Ankstyvosios intervencijos programa
Socialinio darbo su šeima svarba
Socialinis darbas yra skirtas rizikos grupės ir negalią turintiems vaikams. Gimus neįgaliam vaikui, šeima susiduria su netikėtais sunkumais. Pagalbą teikia įvairūs specialistai: gydytojai, kineziterapeutai, logopedai, psichologai ir kt. Dauguma šių specialistų tiesiogiai dirba su vaiku, o socialinis darbuotojas dirba su artimiausia vaikui aplinka - tėvais ir šeima. Pagrindinis darbo tikslas - atkurti (jei yra nutrūkę) kliento ryšius su aplinka, padėti jam įsijungti į visuomenę, skatinti žmogų, stiprinti jo motyvaciją siekti kaip galima geresnės socialinės veiklos (Žin., 1998, Nr.
Akivaizdu, kad socialinis darbuotojas šiandien ne tik reaguoja į jau susiformavusias krizes, bet tampa svarbiu prevencijos dalyviu, padedančiu užkirsti kelią problemoms dar ankstyvoje stadijoje. Kauno miesto socialinių paslaugų centro darbuotojos Ingridos Juškienės ir Jolitos Narijauskienės akcentuota ankstyvosios intervencijos svarba išryškina šiuolaikinio socialinio darbo kryptį - siekti, kad šeimos problemos būtų sprendžiamos nedelsiant, kol jos dar netapo gilios ir sisteminės.
Socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka itin svarbų ir daugialypį vaidmenį - jis ne tik prisideda prie socialinio teisingumo, lygybės ir žmogaus orumo puoselėjimo, bet ir tiesiogiai veikia žmonių gyvenimų kokybę. Dažnai visuomenėje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, kad socialinis darbuotojas yra šeimos ardymo įrankis. Visgi realybė visiškai priešinga - socialinis darbuotojas yra žmogus, siekiantis padėti šeimai įveikti sunkumus, stiprinti vidinius šeimos išteklius, kad vaikai galėtų augti saugioje, palaikančioje ir mylinčioje aplinkoje.
Kartais tėvai pamiršta, jog vaikai yra jautriausia šeimos grandis. Jie negali gyventi savarankiškai - jiems būtina ne tik fizinė globa, bet ir emocinė parama, dėmesys, nuoseklus auklėjimas bei socialinių įgūdžių ugdymas. Socialinis darbas - tai ne vien profesinė veikla. Tai ir žmogiška misija, grindžiama pagalbos kultūra. Socialiniai darbuotojai padeda žmonėms įveikti gyvenimo krizes, rasti vidinių resursų, atkurti pasitikėjimą savimi ir aplinkiniais. Jie stiprina gebėjimą gyventi oriai, savarankiškai ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime.
Tyrimo mokslinį naujumą atspindi tai, kad Lietuvoje ugdymo bei socialinės pagalbos šeimai problemos beveik netyrinėtos. Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistai, orientuojami dirbti korekcinį darbą su vaikais, mažai kreipia dėmesio į socialinę psichologinę pagalbą šeimai.
Socialinio Darbo Su Šeima Svarba Socialinis darbas yra skirtas rizikos grupės ir negalią turintiems vaikams. Gimus neįgaliam vaikui, šeima susiduria su netikėtais sunkumais. Pagalbą teikia įvairūs specialistai: gydytojai, kineziterapeutai, logopedai, psichologai ir kt. Dauguma šių specialistų tiesiogiai dirba su vaiku, o socialinis darbuotojas dirba su artimiausia vaikui aplinka - tėvais ir šeima. Pagrindinis darbo tikslas - atkurti (jei yra nutrūkę) kliento ryšius su aplinka, padėti jam įsijungti į visuomenę, skatinti žmogų, stiprinti jo motyvaciją siekti kaip galima geresnės socialinės veiklos (Žin., 1998, Nr.
Socialinis darbas šiuolaikinėje visuomenėje atlieka itin svarbų ir daugialypį vaidmenį - jis ne tik prisideda prie socialinio teisingumo, lygybės ir žmogaus orumo puoselėjimo, bet ir tiesiogiai veikia žmonių gyvenimų kokybę. Dažnai visuomenėje vis dar pasitaiko klaidingų įsitikinimų, kad socialinis darbuotojas yra šeimos ardymo įrankis. Visgi realybė visiškai priešinga - socialinis darbuotojas yra žmogus, siekiantis padėti šeimai įveikti sunkumus, stiprinti vidinius šeimos išteklius, kad vaikai galėtų augti saugioje, palaikančioje ir mylinčioje aplinkoje.
Šeimos sistema ir rizikos veiksniai
Raidos rizika - nustatoma, kai yra reali galimybė sutrikimui išryškėti. Išskiriami trys rizikos veiksnių tipai:
- Rizikos veiksniai, esant specifinei klinikinei būklei ar sindromui (pvz., Dauno sindromas);
- Socialiniai rizikos veiksniai (deprivacija ir kt.);
- Biologiniai rizikos veiksniai (pvz., neišnešioti naujagimiai) (Aliauskienė, 2005, p.
Raidos sutrikimas - žymus nuokrypis nuo normalios raidos sekos. Raidos sutrikimai gali pasireikšti įvairiose srityse. Sutrinka šeimos vidiniai šeimos narių saitai, vertybinės orientacijos ir gyvenimo prioritetai, veiklos ir saviraiškos galimybės, ekonominio funkcionavimo pagrindai (Stankūnienė, Jonkarytė, Mitrikas, 2003). Gimus šeimoje sutrikusios raidos vaikui, šeima susiduria su netikėtais sunkumais. Sveikas vaikas - šeimos turtas ir džiaugsmas. Vaiko fizinė ir psichinė negalia - šeimos ir visuomenės rūpestis. Socialiniame darbe šeima dažnai nagrinėjama kaip sistema.
Žvelgiant į šeimą kaip į sistemą, vadovaujamasi nuostata, kad šeima yra lyg gyvas organizmas, jungiantis atskiras savo ląsteles - šeimos narius, o ne vien tik jos narių suma. Šeimai galioja tie patys dėsniai, kaip ir bet kuriai kitai sistemai. Sistema negali ilgai egzistuoti atskira nuo aplinkos, todėl ji turi būti pakankamai atvira, kad galėtų priimti išorinius išteklius. Kad sistema funkcionuotų, ji taip pat turi būti pakankamai uždara, kad galėtų išlikti tarp kitų sistemų. Šeimoje žmones jungia nuolatiniai jos narių santykiai. Šie santykiai leidžia šeimai būti unikalia sistema. Šeimos gyvenimą veikia įvairios visuomenės raidos sąlygos. Šios sąlygos nulemia šeimos funkcijas, vaidmenis, taip pat santykius tarp sutuoktinių ypatumus.
Šeimos funkcija - tai šeimos gyvenimo sritis, kuri yra tiesiogiai susijusi su jos narių tam tikrų poreikių tenkinimu. Funkcijos suprantamos ir kaip elgesys, kuris pasireiškia šeimos viduje, t. y. vidinės taisyklės, kiekvieno nario turimos pareigos.
Svarbus ir šeimos saugumas (Žalimienė, 2007). Šeimoje jaučiasi saugus, nes žino kaip ir kada reikia elgtis, koks elgesys yra geras, o koks smerktinas. Šeimoje paprastai galioja tam tikros taisyklės, aiškios ribos, kitaip sakant - pozityvi disciplina.
Empatijos ugdymas šeimoje
Sumanymas tyrinėti empatijos ugdymo tradicijas kilo kasdieniame darbe mokykloje susidūrus su įvairiomis vaikų tarpusavio santykių, tolerancijos stokos, tėvų ir vaikų nesusikalbėjimo problemomis. Specialiųjų poreikių turintys vaikai dažnai atstumiami bendraamžių. Šiuolaikinėje visuomenėje aktualiai iškyla žmonių susvetimėjimo, nepakankamo dėmesio, abejingumo problema, kurią galėtų spręsti šiuolaikinė šeima ir mokykla ugdant empatiją.
Empatiškumas - tai žmogaus savybė, kuri sudaro galimybę palaikyti gerus santykius bendraujant ir bendradarbiaujant su kitais žmonėmis. Empatijos jausmas nėra įgimtas, jį būtina ugdyti. Ypatingą reikšmę empatijos ugdymui turi auklėjimas vaikystėje ir sąmoninga veikla.
tags: #ankstyvoji #intervencija #socialinio #darbo #praktikoje