Slaugos profesija yra viena seniausių pasaulyje. Medicina ir slauga yra viena seniausių profesijų žmonijos istorijoje. Slaugos praktika atsirado ir formavosi jau priešistoriniais laikais. Slauga atsirado anksčiau negu medicina, bet pastarajai tobulėjant, buvo glaudžiai su ja susijusi. Slaugos ir medicinos raidą skatino keli veiksniai. Slaugos atsiradimą skatino poreikis rūpintis silpnesniais, bejėgiais, kenčiančiais, sergančiais šeimos nariais, kilęs iš esminio tėvystės ir motinystės, genties išlikimo instinkto. Motinų rūpinimasis savo naujagimiais ir mažais vaikais lėmė tai, kad pirminėje bendruomenėje slaugos funkcija priklausė daugiausia moterims, buvo instinktyvi ir pagrįsta patyrimu bei stebėjimu.
Slaugos Raida Senovėje
Senovės Indijoje slaugytojais daugiausia dirbo dvasininkų luomui priklausę vyrai. Traktate Gydytojas, vaistai, slaugytojas ir ligonis aprašoma slaugytojo savybės ir funkcijos. Senovės Egipte slauga, kaip ir medicina, kilo iš burtininkavimo ir kerėjimo. Vadinamieji sveikatos amatininkai (slaugytojų pirmtakai) ligoniams kalbėdavo užkeikimus, atlikdavo ritualus ir šokius, slaugai ir gydymui naudojo vidurių paleidžiamuosius žolių mišinius, ugnį, vandenį, reikalavo nešioti amuletus ir melstis dievams, t. p. taikė trepanaciją. Senovės Graikijoje kūrėsi medicinos centrai, kur dirbo žyniai, gydytojai ir jų padėjėjai, vadinami krepšių nešiotojais (juose nešiodavo priemones, kurių reikia ligoniams prižiūrėti). Jie būdavo daugiausia vergai vyrai. Vieni asistavo žyniams, kiti slaugydavo. Buvo taikoma dieta, propaguojamas vegetarizmas, fizioterapinės procedūros, saulės vonios, poilsiaujama ant jūros kranto. Tikėta, kad saulės dievas Apolonas rūpinasi žmonių sveikata, jo sūnus Asklepijas yra gydytojų vadovas, kurio dukros rūpinosi slaugos bei sveikatos ugdymu: Higiėja buvo sveikatos, Panacėja (Panakėja) - sveikatos sugrąžinimo ir stiprinimo, Aglaja ir Meditrina - sveikatos saugojimo deivės. Hipokratas atmetė mitus, prietarus, magiją ir rėmėsi medicinos mokslo samprata. Senovės Romoje buvo rūpinamasi kūno, dantų priežiūra, asmens higiena. Kurtos prieglaudos, ambulatorijos ir ligoninės, kuriose slaugos paslaugas teikdavo kariuomenės sanitarai. Galenas organizavo ligonių lankymą, siekė, kad slauga būtų pagrįsta gailestingumu, padėdavo gaminti vaistus. Jis plačiai taikė gydymą vandeniu, tam buvo įkurtos viešosios pirtys, kurių darbuotojai atlikdavo vandens procedūras, fizinius pratimus, masažą gydomaisiais aliejais. Senovės žydų sveikatos priežiūra buvo grindžiama Tora, joje nurodoma, kaip apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų, nurodoma moters higiena per mėnesines ir gimdymą, berniukų apipjaustymo apeigos. Judėjų bendruomenėje organizuotos sveikatos prižiūrėtojų grupės, kurios lankydavo ligonius, parūpindavo vaistų, maisto. Kinijoje gydymui ir slaugai naudotas masažas, vandens procedūros, fiziniai pratimai, žolės, mineralai, taurės, maudymas voniose, labiausiai išpopuliarėjo akupunktūra.
Slauga Viduramžiais
Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. Dvasininkų pastangomis pastatyta ligoninių, vienuoliai teikdavo pastogę piligrimams, beturčiams, slaugydavo ligonius. Įsteigtos vyrų ir moterų diakonų pareigos, jie rūpinosi ligonių ir vargšų globa, vėliau diakonų namai tapo ligoninėmis. Pirmoji diakonė buvo graikų aristokratė Feba - vizituojančioji namų slaugytoja. Romos aristokratė Fabijola 390 savo namuose įkūrė viešą krikščionišką nemokamą ligoninę, dirbo joje slaugytoja. Pirmieji vienuolynai įsikūrė Egipte, Romoje, Marselyje, vėliau - visoje Vakarų Europoje. Vienuolynuose dirbo nuolatiniai slaugytojai. Vieną pirmųjų slaugos ligoninių 651 įkūrė šv. Augustino ordino seserys Paryžiuje. Augustiniečių ordinas yra pirmoji oficiali visuomeninė moterų slaugytojų organizacija. Šv. Dvasios ordinas įkurtas apie 1180 Monpellier Prancūzijoje. Slauga rūpinosi moterų ir vyrų religinės bendruomenės: 12 a. pabaigoje pradėjusios kurtis beginės prižiūrėjo ligonius, senelius, 13 a. pirmoje pusėje įsikūrę begardai rūpinosi ligonių globa ir mokymu. 12-14 a. sužeistuosius ligonius ir neįgaliuosius slaugė kariniai (šv. Jono, teutonų, šv. Lozoriaus) ir religiniai (šv. Augustino, šv. Pranciškaus) ordinai. Šių ordinų nariai dirbo ligoninėse, lankydavo ligonius namuose, statė nuosavas ligonines, rūpinosi mirusiųjų laidojimu. Slauga buvo kvalifikuota ir veiksminga. Viduramžiais atsidavę savo darbui slaugytojai buvo skelbiami šventaisiais. Iš kanonizuotų slaugytojų žinomesnės šv. Kotryna Sienietė, šv. Hildegarda Bingenietė iš Vokietijos, šv. Elžbieta Vengrė, šv. Brigita iš Švedijos, šv. Jadvyga, Lenkijos karalienė.
Slaugos Sumenkimas ir Atgimimas
16 a. skilus krikščionybei protestantizmą išpažįstančiose šalyse slauga labai sumenko, uždarytos katalikų bažnyčios, vienuolynai ir prie jų veikusios ligoninės, trūko kvalifikuotų slaugytojų, dirbo žemesnių socialinių sluoksnių atstovai. 19 a. atgimė teigiamas požiūris į slaugą. Pastorius T. Fliedneris (1800-64) ir jo žmona diakonė Friederike Fliedner, 1836 Kaiserswertho miestelyje prie Reino įkūrė pirmąją Vokietijoje slaugos ligoninę. Ligonius prižiūrėjo jaunos moterys. Iš gydytojų, vyresnių slaugytojų jos mokėsi medicinos, farmakologijos, teorinių disciplinų. 19 a. slaugos pažangai padėjo sergančiųjų socialinės aplinkos reikšmės supratimas ir moterims sudarytos galimybės mokytis. Didžiausią įtaką šiuolaikinei slaugai atsirasti turėjo įžymi slaugytoja F. Nightingale.
Florencija Naitingeila – šiuolaikinės slaugos motina (dokumentinis filmas)
Florence Nightingale Indėlis į Slaugą
F. Naitingeil ir jos bendražygiai sukūrė pirmąją slaugos sistemą. Pati to nežinodama, ji sukūrė šiuolaikinį slaugos modelį. Prieš tai buvusi chaotiška, padrika, slauga tapo sisteminga ir organizuota. Ji kilusi iš pasiturinčios (didikų) šeimos, turinti gerą išsilavinimą, socialinį statusą. Ji Krymo kare organizavo gailestingųjų seserų būrį ir dalyvavo fronte (pirmą kartą britų armijoje moterims buvo leista dirbti slaugytojomis). F. Nightingale 1859 Didžiojoje Britanijoje ir 1860 Jungtinėse Amerikos Valstijose išleido knygą Pastabos apie slaugą (Notes on Nursing), jos iniciatyva Šv. Tomo ligoninėje Londone įsteigta pirmoji slaugytojų mokykla. Mokymas buvo paremtas teorija ir praktika, studijų programa ir mokymo metodai, paplitę pasaulyje, skatino individualią slaugą, akcentavo ligonio stebėjimą, slaugos duomenų rinkimą ir dokumentavimo svarbą, ligonio asmens higieną ir švarios aplinkos palaikymo reikšmę. Sukurta F. Nigthingale priesaika, kurioje pabrėžiami profesionalios slaugos doriniai ir etiniai reikalavimai. Tačiau slaugytojos turi žinoti šią priesaiką, kad suprastų iš kur atsirado modernioji slauga, kokios jos ištakos, kokiais kriterijais savo darbe rėmėsi jų pirmtakai, kad geriau suvoktų šiuolaikinės slaugos turinį ir ateities slaugos raidos perspektyvas. Priesaikoje pabrėžiami aukšti moraliniai ir etiniai profesionalios slaugos reikalavimai, pabrėžiamas glaudus gydytojo ir slaugytojo bendradarbiavimas siekiant išgydyti pacientą. Priesaika atspindi F.Naitingeil filosofiją ir stilių. sampratą.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
- Pirmoji panaudojo slaugoje socialinio darbo elementus, kurie vėliau išsirutuliojo į socialinio darbo profesiją.
- Buvo visuomenės sveikatos priežiūros reformos bei civilinės slaugos pradininkė Anglijoje.
- Inicijavo visuomenės sanitarijos reformas, prisidėjo prie sanitarinės būklės gerinimo Indijoje.
Slaugos Raida XX Amžiuje
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo greitas sveikatos priežiūros ir slaugos mokymo progresas. Slaugytojai Mary Adelaide Nutting (1858-1948, Jungtinės Amerikos Valstijos) pavyko pasiekti, kad slaugos mokymas būtų universitetinis, 1907 ji tapo pirmąja slaugos profesore. 1927 Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė patvirtino oficialius reikalavimus universitetinėms slaugos studijoms, įkurtos bakalauro, magistro ir doktorantūros programos. Prie slaugos universitetinių studijų kūrimo prisidėjo Raudonojo Kryžiaus organizacija, Rockefellerio fondas, Lenkijos žydų jungtinis komitetas, Austrijos gerovės fondas. Belgijoje 1935 atidaryta Slaugos universitetinė mokykla, 4 dešimtmetyje panašių mokyklų įkurta Prancūzijoje, Ispanijoje. 20 a. viduryje pasikeitė slaugos turinys ir tikslai, susiformavo slauga kaip mokslo samprata. Jungtinėse Amerikos Valstijose įgyvendinti mokslu paremti slaugos modeliai.
Šiuolaikinės Slaugos Apibrėžimai ir Modeliai
1959 m. D. E. Johnson, viena pirmųjų slaugos teoretikių “Amerikos slaugos žurnale” pirmą kartą pateikė šiuolaikinio slaugos mokslo apibrėžimą: Slaugos mokslas - tai kaupimas, sintezė, įvertinimas ir išplėtojimas žinių, gautų studijuojant:
- vertinant aplinkos poveikį individui, šeimai, ar bendruomenei ir atsaką į aplinkos poveikį,
1969 m. F. G. Abdellah: Slaugos mokslas - tai tik slaugai būdinga visuma žinių iš fizinių, biologinių, psichologinių ir sociologinių mokslų sričių.
Hildegard E. Peplau (1909-1999, Jungtinės Amerikos Valstijos) knygoje Tarpasmeniniai ryšiai slaugoje (Interpersonal Relations in Nursing, 1952) apibūdina slaugos modelį kaip besiformuojantį slaugytojo ir ligonio asmeninių santykių procesą. Faye Glenn Abdellah (1919-2017, Jungtinės Amerikos Valstijos) 1960 aprašydama slaugą labiausiai rūpinosi ligoniu ir jo problemomis, slaugos planavimu. 1961 Ida Jean Orlando (gimęs 1926, Jungtinės Amerikos Valstijos) aprašė slaugą, kaip tarpasmeninės slaugytojo ir ligonio sąveikos procesą. 1974 Callista Roy (g. 1939, Jungtinės Amerikos Valstijos) paskelbė prisitaikymo (adaptacijos) modelio principus. Nancy Roper (1918-2004, Didžioji Britanija), Winifred W. Logan, Alison L. Tierney sukūrė gyvenimo veiklos modelį (aprašė knygoje Slaugos elementai / The Elements of Nursing 1980).
Pagrindiniai Slaugos Aspektai
- pacientas, kaip asmenybė, jo fizinių, psichologinių, dvasinių ir socialinių problemų visuma;
- šeima;
- padėti pacientui kasdieniniame gyvenime ar tose situacijose, kur įprastai jam nereikalinga pagalba;
Pagal paciento sveikatos būklės sunkumą, jo priežiūra skirstoma į slaugą esant ūminei ir lėtinei būklei.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos Formos
- Bendruomenės slauga. Taikoma pirminės sveikatos priežiūros centruose (PSPC). Bendruomenės slaugytojas atlieka ne tik visas bendrosios praktikos slaugytojo funkcijas, bet ir papildomus uždavinius - organizuoja, planuoja ir vykdo namų slaugą. Bendruomenės slaugytojas organizuoja ir įgyvendina sveikatos programas, nukreiptas prieš žalingus įpročius, nesveiką gyvenimo būdą, rūpinasi įvairių ligų profilaktikos, šeimos planavimo, lytinio auklėjimo ir kitomis programomis.
- Probleminė slauga: (orientuota į priežastį, o ne į simptomus) atliekant probleminę slaugą, siekiama, kad slauga būtų tikslinga, kad ji būtų individuali, orientuota į konkretų pacientą.
- Rezultatyvioji slauga: vertindami slaugą, galima pastebėti išmatuojamus rezultatus, (pvz., šaliname skausmą ir pasiekiame, kad pacientas nejaučia skausmo).
Slaugytojo Kompetencijos ir Atsakomybės
- Slaugyti įvairaus amžiaus sveikus (kūdikius, labai senus žmones) ir sergančius asmenis, mokėti atlikti slaugos procedūras ir veiksmus, kurie visiškai užtikrintų paciento gyvybines veiklas, kad ir kokia būtų jo liga ar negalia;
- Ugdyti, stiprinti ir palaikyti pacientų ir dar nesergančių gyventojų sveikatą, mokyti sveikos gyvensenos, patarti kaip išsaugoti sveikatą, diegti asmens higienos įgūdžius;
- Skatinti pacientą, jo šeimą kiek įmanoma labiau dalyvauti slaugymo veikloje, skatinti savirūpą ir paciento pasitikėjimą savimi, mokyti pacientą pasirūpinti savimi;
- Mokyti studentus bei kitus sveikatos priežiūros darbuotojus slaugos, analizuoti mokymo poreikį, organizuoti ir įgyvendinti mokymą ir analizuoti jo rezultatus;
- Bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros sistemos darbuotojais, gebėti konstruktyviai dirbti komandoje, bendradarbiauti su kitomis institucijomis - socialinės rūpybos, visuomeninėmis organizacijomis;
- Nuolat tobulinti savo žinias ir praktinius gebėjimus, diegti slaugos mokslo naujoves;
- Dirbti slaugos mokslinį tiriamąjį darbą.
Pasaulio sveikatos organizacija kelia slaugytojams reikalavimą įgyti kompetenciją dešimtyje sričių: kritinio mąstymo, bendravimo, technologijų panaudojimo, žmoniškųjų vertybių, etiško mąstymo, globalios sveikatos priežiūros politikos, organizavimo ir finansavimo, sveikatos priežiūros, apimties koordinavimo, sveikatos pagalbos vystymo ir plėtojimo, profesinio tobulėjimo.
Slaugytojų Moralinių Vertybių Reikšmė
Tyrimai rodo, kad slaugytojų moralinės vertybės yra reikšmingas aspektas slaugos praktikoje. Slaugytojų morališkumas lemia kokybišką pacientų priežiūrą, užtikrina profesionalumą ir etiškumą su kolegomis bei pacientais. Moralinių vertybių dėka ir jomis paremtu bendravimu, pacientų sveikimas psichiatrijos skyriuje yra greitesnis ir efektyvesnis. Aukšta slaugytojo moralė užtikrina sąmoningumą ir atsakomybę, kas padeda spręsti kilusius konfliktus su pacientų artimaisiais, pacientais, kolegomis.
Slaugytojų Vertybių Įtaka
| Tema | Potemės |
|---|---|
| Vertybių svarba slaugytojams | Moralinių vertybių samprata, svarbiausios asmeninės vertybės, profesinės etikos kodeksas praktikoje |
| Moralinių vertybių įtaka sprendimų priėmimui slaugos praktikoje | Užtikrintumas sprendimų priėmimu, profesinė atsakomybė, profesionalumo ir etiškumo palaikymas slaugos praktikoje |
| Vertybių įtaka slaugytojų santykiams su pacientais ir jų artimaisiais | Slaugytojų vertybių įtaka pacientų gydymo rezultatams, konfliktų sprendimas slaugoje, kultūrinė įvairovė slaugoje |
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje