Autizmas - tema, kuriai kasdienybėje neretai pritrūksta laiko, kol ji pati mūsų nepaliečia. Kiekvieną balandžio mėnesį apie autizmą girdime daugiau nei įprastai, mat balandis yra paskelbtas autizmo supratimo mėnesiu. Šis straipsnis paremtas patarimais tėvų, kurie augina autistiškus vaikus. Kažkada, kaip ir jūs - jie išgirdo tą pačią diagnozę.
Kiek Lietuvoje turime austistiškų nepilnamečių - statistinių duomenų nėra (bent jau Google’as taip sako), bet pagal kitų šalių statistiką galime numanyti, kad bent 1 iš 100. Tai reiškia, kad daugmaž kas penktas, kas šeštas neturintis raidos sutrikimų vaikas susidurs su „kitokiuku”, „lietaus vaiku”, „ypatingu vaiku”, „netipiniu vaiku” - priklausomai nuo to, kaip tai nuspręs pateikti to asmens tėvai ir/ar ugdymo įstaiga, kurią jis lankys.
Kodėl kai kurie vaikai mąsto kitaip! 🧠 Autizmo faktų paaiškinimas | Autizmo suvokimo mėnuo
Kas yra autizmas?
„Autisto tėtis“ tinklaraštyje daug kartų minima ir skaitytojai, turbūt jau įsisąmonino, jog autizmas nėra liga. Tai nėra kažkas, kuo susergama, ką sukelia skiepai ar nuo ko galima išgyti. Tuomet kyla klausimas - kas vis tik yra autizmas?
„Suaugusiam paaiškinčiau, jog specialistai tai įvardina raidos sutrikimu, o autizmo bendruomenė - neurologijos atmaina. Mažam vaikui bandyčiau paaiškinti, kad tai yra vienas iš būdų, kaip veikia žmogaus smegenys. Tarkim, dauguma vaikų atėję į šventę, kur Kalėdų senelis dalina dovanas, pirmiausia atkreips dėmesį į Kalėdų senelį, lauks dovanų ir bus susitelkę į šį veiksmą. O vienas ar keli vaikai neatkreips dėmesio į Kalėdų senelį ir vietoje to, juos sudomins koks nors puošnus burbulas. Taigi, tai žmonės, kurie pastebi kitus dalykus, nei dauguma. Taip pat, tai žmonės, kurie greitai pamato, kai kažkas atsikartoja arba pastebi smulkią detalę, kurios kiti nemato. Jie gali kalbėti kitaip, turėti kitokią intonaciją, kai kurie gali nekalbėti. Taigi autizmas reiškia, jog žmogaus smegenys veikia kiek kitaip, nei daugumos žmonių.
Svarbu suprasti, kad autizmas yra spektro sutrikimas, kuris veikia, kaip žmogus suvokia pasaulį ir bendrauja su aplinkiniais. Kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus, o autizmo pasireiškimai gali skirtis. Kai kurie autistai vaikai gali būti labai jautrūs garsams, šviesoms arba prisilietimams, o kitiems gali būti sunku suprasti socialines taisykles arba reaguoti į netikėtus pokyčius.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
„Didelė žmonių dalis įsivaizduoja, kad vienoje autizmo spektro pusėje yra „lengvas autizmas“, kitame „sunkus autizmas“. Mes nepritariame tokiam požiūriui. Žmonės, kurių ypatumai yra nepastebimi kitiems, gali patirti sunkumų, apie kuriuos kiti nežino. Specialistai laikosi autizmo spektro laipsniavimo dėl praktinių priežasčių, tokių kaip neįgalumo skyrimas.
Autizmo spektro ypatumai:
- Jautrumas aplinkai - garsams, kvapams, spalvoms.
- Skirtingais momentais autistiško žmogaus jautrumas gali būti skirtingas. Tarkim, pavargus ar sudirgus - jautresnis.
- Augant į dirgiklius reaguojama skirtingai.
- Vieni autistiški žmonės išmoksta kalbą, kiti jos neišmoksta, bet gali komunikuoti techninėmis priemonėmis: vaizdais, paveikslėliais.
- Tie, kurie kalbą išmoksta, vis vien nelaiko jos gimtąja, o tarsi užsienio kalba. Gimtoji jų kalba reiškiasi vaizdais, idėjomis, pojūčiais.
- Intensyvus domėjimasis kažkokiu objektu ar sritimi - tai labiausiai romantizuojamas autizmo bruožas. Susidomėjimo objektai gali būti labai skirtingi.
- Emocijų skaitymas. Kai kurie autistiški žmonės nemato žmogaus išraiškų, tad apie tai, kaip jaučiasi kitas žmogus, jie turi gauti informaciją kitaip.
„Galima teigti, jog skirtingumai yra tose pačiose srityse, tik jie reiškiasi skirtingai. „Daug žmonių yra autistiški ir to net nesuvokia. Žinoti, kad esi autistiškas, labai vertinga ir svarbu. Raginame tėvus neslėpti nuo savo vaikų ir atvirai pasakyti apie jų autizmą. Vaikai nuo vaikystės turi žinoti, kad būti autistišku nėra nieko blogo.
Kaip elgtis, jeigu grupėje yra autistas?
Pirmiausia, siūlau visuomet atminti, kad tango šokamas dviese, o ratelis - visa kompanija. Autistiškas vaikas turi išmokti dalyvauti dialoge ir dirbti grupėje, o kiti vaikai - būti drauge, bendrauti su juo. Tai yra naudingas įgūdis: gebėjimas suprasti labai įvairius žmones praplečia galimybių spektrą, sutikite. O autistiškų žmonių sutinkame taip dažnai, kad tokia patirtis būtinai taps reikalinga. Integracija nevyksta per vienišas autistiško žmogaus pastangas prisitaikyti, ji vyksta per sąveiką. O tam, kad ji vyktų, vaikai turi pasitikėti vieni kitais.
Pagrindinis dalykas, kurį kartais sunku įsisąmoninti netgi suaugusiems, yra tas, kad TAS vaikas, kaip bet kuris kitas vaikas, siekia ir nori pozityvaus bendravimo, nori elgtis tinkamai ir būti vertinamas, nori sėkmės ir būti harmonijoje su savo aplinka. Ir daugelis dalykų, kurie atrodo nepriimtini, jų atliekami nevalingai, jiems tiesiog jie nutinka, ir jie mokosi tvarkytis su tuo, padedami tėvų, pedagogų, specialistų, ir - idealiu atveju - bendraamžių vaikų. Šią tiesą turime turėti omenyje kiekviename aiškinime ar pokalbyje apie autistišką vaiką.
Štai keletas patarimų, kaip elgtis, jei grupėje yra autistas:
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą
- Būkite supratingi: Supraskite, kad autistiški vaikai suvokia pasaulį kitaip. Būkite kantrūs ir supratingi, jei jiems reikia daugiau laiko suprasti socialines situacijas.
- Gerbkite skirtumus: Priimkite autistiškų vaikų skirtumus ir nebandykite priversti jų elgtis pagal visuotinai priimtinas normas.
- Būkite informuoti: Sužinokite daugiau apie autizmą ir kaip jis gali paveikti vaiką. Tai padės jums geriau suprasti jų poreikius ir elgesį.
- Sukurkite struktūruotą aplinką: Autistiški vaikai dažnai jaučiasi saugiau, kai aplinka yra struktūruota ir nuspėjama.
- Būkite kantrūs: Autistiškam vaikui gali būti sunku išreikšti save žodžiais, todėl svarbu būti kantriam ir leisti jam išreikšti savo mintis taip, kaip jis moka.
- Atpažinkite sensorinę perkrovą: Mokykla dažnai gali būti vieta, pilna intensyvių sensorinių dirgiklių. Draugai gali padėti atpažinti, kada autistiškas vaikas jaučiasi pervargęs arba išsigandęs, ir padėti jam surasti tylą ar ramią vietą atsipalaiduoti.
- Skatinkite talentus: Autistiški vaikai dažnai turi neįprastų ir nuostabių talentų. Skatinkite autistišką draugą panaudoti savo stiprybes, padedate jam įgyti daugiau pasitikėjimo savimi ir jaustis svarbiu bendruomenės dalimi.
- Būkite atviri: Būkite atviri naujoms patirtims ir nebijokite užduoti klausimų.
Galimas pokalbis su vaiku apie autizmą:
Taigi, pabandykim įsivaizduoti galimą pašnekesį su vaiku, kuris ugdymo įstaigoje susidūrė su trikdančiu autistiško kolegos elgesiu.
- Turbūt, išsigandai?
- Truputį.
- Tėti, jis jai spyrė ir bandė kibti į plaukus!
- Mantui yra autizmas. Jis mąsto ir jaučia kitaip nei tu, ir jam kartais nutinka tokie priepuoliai, kai jis nebesivaldo.
Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?
- Žmonės sako, Einšteinas buvo autistas. Taigi, kažin.
- Aš jo nesuprantu. Kai bandau jį pakviesti, jis net neatsisuka!
- Aš mačiau, kaip jis tau siūlė mašinėles užvakar, man pasirodė, jis tave mėgsta. Taip, kartais autistiški vaikai neatsiliepia, bet jis ir savo mamytės kviečiamas atsisuka ne iš karto, o jis ją mėgsta!
- Aha, tiesa, mačiau!
- Autizmo. Taip, tokie žmonės turi savo judesiukų, kurie jiems padeda nusiraminti arba kuriuos jie šiaip nevalingai atlieka, kai džiaugiasi, nustemba ar pan.
- Taip, labai juokingai straksi.
- Taip, Domai, tu gali.
- Mes ir taip kartu žaidžiame, tėti.
- Nevadink Manto autistu.
Ką daryti tėvams, išgirdus autizmo diagnozę?
Išgirdus autizmo diagnozę, daugelį tėvų apima mišrūs jausmai - baimė, nerimas, neigimas, panika, liūdesys. Atrodo, kad žemė pradeda slysti iš po kojų net ir tiems, kuriems diagnozė nebuvo labai netikėta. Jeigu šiuo metu jūs esate būtent tokioje situacijoje, tai pirmas dalykas, kurį turite prisiminti - kad autizmo diagnozė yra tiesiog etiketė. Jūsų vaikas nepasikeitė - jis liko toks, koks buvo - jūsų mylimas ir nuostabus mažylis.
Štai keletas patarimų tėvams:
- Nejauskite kaltės ar gėdos: Nėra jokios priežasties jausti gėdą: jūsų vaiko neurologija tiesiog yra kitokia ir tai viskas. Bet kaltų čia nėra.
- Neskubėkite: Jus taip pat gali užplūsti panikos jausmas, bei noras imtis veiksmų nedelsiant, ieškoti vaikui pagalbos kuo greičiau. Neskubėkite, leiskite savo emocijoms šiek tiek nuslūgti.
- Fokusuokitės į tai, ką vaikas GALI: Labai gaila, tačiau ir nemaža dalis gydytojų ir medicininio personalo irgi fokusuojasi į negalios aspektus, vietoje to, kad atkreiptų dėmesį į tai, ką autistiškas vaikas GALI.
- Pasiruoškite paprieštarauti stereotipams: Duokite sau laiko suprasti, kad visi neigiami stereotipai apie autistiškų vaikų empatijos stoką, agresyvumą, interesų nebuvimą yra klaidingi ir pasiruoškite jiems pasipriešinti.
- Informuokite artimuosius: Labai tikėtina, kad jūsų artimieji, vaiko seneliai apie autizmą nežino nieko, arba jei ir žino - tai informacija itin ribota ir apipinta neigiamais stereotipais. Padrąsinkite juos domėtis, paraginkite klausti apie vaiko būklę ir autizmą apskritai ir dalinkitės informacija.
- Ieškokite informacijos: Skaitykite blogus ir knygas, žiūrėkite video Youtube, susipažinkite asmeniškai. Jų dėka gausite įžvalgų, apie kurias dabar nė nepagalvojate.
- Supraskite skirtumus: Autistiškos smegenys ir mąstymo procesai labai skiriasi nuo neautistiškų smegenų. Ir tai nereiškia, kad šie skirtumai negatyvūs. Jie tiesiog yra.
- Atraskite tinkamas terapijas: Yra daugybė mokyklėlių, užsiėmimų ir terapijų, kurios gali duoti naudos. Deja, Lietuvoje - daugelis jų yra mokamos. Todėl svarbu racionaliai nuspręsti kur labiausiai verta išleisti pinigus.
- Dalyvaukite veikloje: Pradėkite dalyvauti veikloje. Tai bene greičiausias būdas gauti prieiga prie koncentruotos vienoje vietoje informacijos, kurią sukaupė kiti tėvai.
- Sukurkite ryšį: Jeigu jūsų vaikas nežino kitų autistiškų žmonių ir bendrauja tik su kitais neurotipiškais vaikais, bei šeimos nariais - jis gali jaustis vienišas, izoliuotas, arba dar blogiau - nepilnavertis, niekam tikęs. Neleiskite tam nutikti.
- Leiskite džiaugtis: Ir leiskite jam džiaugtis. Nes visų pirma - jis yra vaikas. Neleiskite kitiems žmonėms sprausti jūsų vaiko į rėmus ir nurodinėti kokie džiaugsmo šaltiniai ir pramogos yra priimtini, kokie ne.
Ankstyvoji pagalba
Ankstyvoji pagalba - ankstyvasis vaiko, turinčio ASS, komunikacinių, socialinio bendravimo ir pažintinių įgūdžių ugdymas, taikomas iki kol vaikui sueina 7 metai. Nusprendus taikyti Taikomosios elgesio terapijos metodais grįstą mokymą reikėtų kreiptis į tai vykdančius paslaugų teikėjus.
Valstybinėse gydymo įstaigose teikiamos paslaugos dažniausiai apima ergoterapijos, logopedo, specialiojo pedagogo, kineziterapijos, įvairių meno ar relaksacijos terapijų paslaugas. Dažniausiai vaikas ugdomas funkcionuoti struktūruotoje aplinkoje, t. y. Vykdant Taikomosios elgesio analizės programą (paslaugos teikiamos privačiai), pirmiausiai atliekamas vaiko gebėjimų vertinimas, po to sudaroma individuali programa: ugdomi esminiai komunikaciniai, socialinio bendravimo, savarankiškumo ir pažintiniai gebėjimai.
Svarbu! Tėvai taip pat gali išmokti tam tikrų Taikomosios elgesio analizės principų ir taikyti juos ugdant vaiką namuose (kai kurie ABA paslaugų teikėjai teikia paslaugų modelį, kai terapiją atlieka vienas iš tėvų, o jų veiklą prižiūri ir konsultuoja ABA specialistas).
Laikantis įtraukiojo ugdymo politikos rekomendacijų, vaikas turėtų būti ugdomas bendruomenėje, kurioje gyvena. Socialinių elgesio modelių vaikas geriausiai gali išmokti iš tipinės raidos bendraamžių, todėl esant tinkamoms aplinkybėms ir sąlygoms vaiką ugdyti rekomenduojama bendrojo ugdymo įstaigose.
Užsiėmimai darželinio amžiaus vaikams, turintiems raidos sutrikimų
Siūlome susipažinti su naudingais ir kartu smagiais užsiėmimais darželinio amžiaus vaikučiams:
- Grupiniai užsiėmimai: Grupiniai užsiėmimai raidos sutrikimų turinčiam ikimokyklinukui gali padėti mokytis reikšti savo jausmus, prisitaikyti prie sensorinių sunkumų ir bendrauti su kitais vaikais.
- Vaidybiniai žaidimai: Vaidybinius žaidimus galite pasirinkti taip, kad jie geriausiai atitiktų vaiko pomėgius, tai padės patraukti jo dėmesį.
- Sensoriniai žaidimai: Pojūčių (arba sensoriniai) sutrikimai paveikia didžiąją dalį autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų.
- Eilės laukimas: Formalizuojant elgesį ir darant tai smagiai, eilės išlaukimas gali tapti natūralia vaiko gyvenimo dalimi.
- Bendro dėmesio žaidimai: Grupėje suorganizuokite žaidimą „papasakok ir parodyk“, kuriame vaikai iš namų gali atsinešti kokius nors daiktus arba papasakoti apie tai, ką jiems teko patirti.
- Imitavimas: Žaiskite žaidimą, kuriame vaidinate tai vieną, tai kitą gyvūną. Pamėgdžiokite tai, ką daro vaikas.