Socializacija - individo tarpimas visuomeniniu žmogumi, asmenybe.
Vaiko ugdymas prasideda šeimoje, tęsiamas ir papildomas ikimokyklinėje įstaigoje, vėliau mokykloje. Šeima ir ikimokyklinės įstaigos yra įvardijamos kaip vaikų švietimo ir socializacijos pagrindas. Pedagogai ir tėvai turi tapti ugdymo proceso partneriais, sujungtais ugdomuoju objektu - vaiku.
Šeima - pagrindinė instancija vaiko gyvenime. Ji teikia jam saugumą, tikrumą, globą ir auklėjimą. Čia vaikui išsivysto ilgalaikiai ryšiai su tėvais, broliais ir seserimis, kitais šeimos nariais bei draugais.
Jei kūdikiai nepatiria pakankamai šilumos, jie, nors ir bus gerai maitinami ir prižiūrimi, emocionalia prasme bus nuskriausti, blogai vystysis, o vėliau gali atsirasti ir elgesio sutrikimai.
Visa tai augdamas vaikas suvokia (pradžioje nesąmoningai) ir pagal tai vysto savo paties socialinio elgesio paveikslą. Jis kaupia patyrimą, kokie poelgiai pageidautini ir girtini, kokie nepageidautini ir, dažniausiai, po jų seka nemalonumai, todėl geriau jų atsisakyti. Galima teigti, kad jis mokosi, sekdamas tėvų pavyzdžiu, kaip elgtis visuomenėje ir išsiugdyti pusiausvyrą tarp egoizmo ir altruizmo.
Taip pat skaitykite: Kursinis darbas apie vaikų slaugą
Kaip elgiamasi su vaiku, didele dalimi nulemia tėvų asmenybė, jų pačių vaikystės patyrimas, jų pasitenkinimas partneriu ar profesija.
Vaikų darželio pedagogai nuolatos turi domėtis šeimos gyvenimu. Kuo intensyvesnis bus bendradarbiavimas ir stipresni ryšiai su šeima, lengviau ir sėkmingiau vaikų darželis galės įkūnyti savo uždavinius.
Dabartiniai šeimos įtraukimo į vaikų ugdymą modeliai formuojami remiantis visapusiškesnių požiūriu, kada šeima ir darželis yra institucijos, prisiimančios atsakomybę už vaikus. Darželis ir šeima - tai svarbus deramos elgsenos pavyzdys. Jos gali bendradarbiauti, ugdydamos vaikų meilę gamtai, kadangi šeima yra pagrindinė vertybių perteikėja vaikams.
Išvada, kad tik tarpusavio pasitikėjimu ir pagalba pagrįstas šeimos ir darželio bendradarbiavimas gali laiduoti sėkmę ugdant vaiko asmenybę. Vaikas socialinę patirtį įgyja namuose ir darželyje, o norint, kad toji patirtis būtų teigiama ir padėtų mažyliui užaugti doru, darbščiu, sveiku žmogumi, būtinas šeimos ir pedagogo glaudus bendradarbiavimas.
Bendrojo lavinimo standartuose socialiniai įgūdžiai minimi greta asmeninių, komunikacinių, kritinio mąstymo bei problemų sprendimo, darbinių ir veiklos įgūdžių.
Taip pat skaitykite: Savanorystė socialiniame darbe: analizė
Vaikų darželių vaidmuo vaiko gyvenime yra labai svarbus. Šiais laikais daugelis tėvų samdosi aukles vaikų saugojimui, tačiau niekas neatstos vaikų darželio ir auklėtojos, kuri stengiasi dirbti, ugdyti kiekvieną vaiką individualiai bei visus drauge.
Vaikų darželiuose mažyliams suteikiama galimybė būti aktyviems, gerbti kitus, atsakyti už savo ir kitų veiksmus, bendrai veikti, mąstyti, kalbėti laisvai ir atvirai. Vaikų darželiuose ugdoma lygybė, įgūdžiai, gabumai ir kūrybiškumas, tinkamo elgesio skatinimas, sveikos gyvensenos įpročių ugdymas, bendravimas su vaikais, jų tėvais ir kitais žmonėmis.
Šiandien darželių paskirtis suvokiama kitaip - ne perimti iš šeimos, bet padėti šeimai globoti ir kvalifikuotai ugdyti vaiką. Pakito valstybės pozicija - vaikų auginimo ir ugdymo problemos sprendžiamos ne plečiant ir tobulinant darželių tinklą, bet teikiant pagalbą šeimai. Todėl reikia aktyviau dirbti šviečiamąjį darbą -skatinti tėvus vis labiau domėtis savo vaikais ir jų ugdymu, propaguoti pažangiausius ugdymo metodus ir būdus, suteikti tėvams kai kurių praktinių žinių ir pan. Ikimokyklinio ugdymo, kaip ir visos švietimo sistemos tobulinimo perspektyvos yra glaudžiai susijusios su Lietuvos ekonominio bei socialinio vystymosi perspektyvomis.
Šiandien vis daugiau pedagogų laikosi atviresnių ir demokratiškesnių nuostatų ir atsižvelgia į paties vaiko iniciatyvą. Netradiciškai dirbant leidžiama labiau pasireikšti vaiko energijai, mažiau taisoma ir kritikuojama kalba. Žodis „galima“ pakeičia žodį „draudžiama“. Suvokiama, kad vaikystė - tai per vaikų veiklą atsiskleidžiantis, ypatingų sugebėjimų ir gerų savybių kupinas pasaulis, prie kurio smalsūs suaugusieji gali priartėti.
Socialinis ugdymas darželyje - svarbi darželinukų bendrojo ugdymo dalis, apimanti ne vien ugdymo turinį, bet ir visą darželio grupės gyvenimą: jos mikroklimatą, ugdymo proceso organizavimą, grupės bendruomenės narių santykius.
Taip pat skaitykite: Vaikų slaugos kursinio darbo vadovas
Gebėjimą veikti aplinką, gauti pritarimą savo siekiams ir suvokti, kaip galima panaudoti vidinius ir išorinius išteklius, vadiname veiklumu. Vienas svarbiausių ugdymo tikslų - diegti žmonėms šią savybę. Tokioje aaplinkoje auklėtojos turėtų stengtis ne vadovauti, o padėti vaikams suvokti tai, kas juos domina, ir skatinti savarankišką pažinimą. Reikėtų pridurti, kad auklėtojos, veikdamos kartu su vaikais, sukuria aplinką ir galimybę būti veikliems.
Tinkamą vaikų elgesį labiausiai skatina vertybių įsisąmoninimas - kai jie veikia iš vidinių paskatų, o ne bijodami priekaištų ar tikėdamiesi atlygio. Tvarka turi būti tvirta ir pastovi, bet neturi remtis jėga, prievarta ar grasinimu. Daugelis mažylių tiki, kad taisykles nustato suaugusieji ir kad bus laikomi gerais, jei toms taisyklėms paklus, todėl jie būtinai turi dalyvauti tas taisykles kuriant ir jų laikantis: taip prasideda ilgai trunkantis mokymasis skirti veikimą nuo ketinimo veikti.
Vaikai darželiuose „skatinami turėti savo nuomonę ir ją reikšti. Šiais lūkesčiais paremta kiekviena ugdymo programos dalis. Užuot davę vaikams spalvinimo knygeles, kurias belieka tik nuspalvinti ar, kitaip tariant, užuot ugdę amatininkus, turime skatinti juos reikšti savo pačių idėjas, mintis, jausmus piešiniais, dirbiniais ar meno kūriniais.
Fizinė aplinka - tai visa darželio aplinka. Grindys, sienos, kambario forma ir dydis, kiemas, baldai, medžiagos, įranga ir žaislai - visa tai turi įtakos ikimokykliniam patyrimui. Estetiškai patraukliose ir patogiose grupės patalpose vaikai ir jų auklėtojos jaučiasi smagiai. Neutralios spalvos, ryškūs pavadinimai, šiltas ir natūralus apšvietimas padeda kurti jaukią atmosferą. Deramai išdėstyti baldai teikia žinių apie erdvės panaudojimą ir formuoja eismo bei saugumo įgūdžius, reguliuoja triukšmo lygį, užtikrina vaikų vystymosi stebėjimą. Patalpų ir kiemo erdves reikia planuoti tikslingai ir rūpestingai. Tinkamai įrengta aplinka skatina sudėtingesnius žaidimus, socialinių įgūdžių formavimąsi, moko būti nepriklausomiems ir įveikti sunkumus.
Vaikams patinka patiems vadovauti išmokimui, tyrinėti medžiagas ir būti atradėjais. Visa grupės patalpa priklauso vaikams ir atspindi jų kultūrą bei pomėgius. Vaikų dailės darbeliai pakabinami ant sienų, kad trauktų akį. Gamtamoksliniams bandymams padaromi užrašai, ir jie padedami matomoje vietoje. Kaladėlių statinius leidžiama palikti pernakt ir kitą dieną tęsti pradėtą darbą. Rankdarbiai, maistas, knygos taip pat atspindi unikalią vaikų kultūrą.
Pagarbą žaidimo priemonėms reikia derinti su vaikų smalsumu ir noru sužinoti, kaip tas ar kitas daiktas veikia. Vaikai turi būti skatinami rūpintis priemonėmis ir žaislais, taip pat palaikyti tvarką grupėje, sudėti žaislus į vietas.
Socialinių įgūdžių ugdymas - tai kompleksinis ir ilgalaikis procesas, į kurį, be paties ugdytinio, turi būtį įtraukti visi suaugusieji, esantys jo aplinkoje (tėvai, broliai, seserys, auklėtojai ir kt.). Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos vaiko socialinių įgūdžių formavimuisi, yra išorinis stimuliavimas, vaikų aktyvumo skatinimas, jų įtraukimas į kuo įvairesnę veiklą, skatinant dalyvauti ir reikštis tam tikrose veiklose. Tad galima teigti, kad vaikams didelę reikšmę turi tinkamai pasirinktas socialinių įgūdžių ugdymo metodas.
Žaidimas - vienas iš rezultatyviausių ir įdomiausių socialinių įgūdžių ugdymo metodų. Ikimokykliniame amžiuje žaidimas, kaip daugiafunkcinis fenomenas, turi keleriopą paskirtį, aprėžiančią ne tik tam tikrų vaiko fizinių ir psichinių galių lavinimą, dalykinių žinių ir įgūdžių įgijimą, netinkamų poelgių koregavimą, bet ir vertybių ugdymą. Žaisdami vaikai išreiškia save ir savo jausmus. Imituodami, kopijuodami suaugusiuosius, vaikai išmoksta tam tikrų socialinių vaidmenų, įgyja socialinių įgūdžių. Vaidybinis žaidimas padeda modeliuoti realų elgesį ir sukuria saugesnę atmosferą plečiant elgesio alternatyvas. Per vaidybinį žaidimą vaikai yra ,,įstumiami“ į situacijas, kurios atitinka jų realią ir reikšmingą veiklą ir jiems iškyla būtinumas keisti nuostatas, kad ateityje galėtų optimizuoti savo elgesį panašiose situacijose.
Grupinis metodas - dar vienas socialinių įgūdžių ugdymo metodas, kuris įvardijamas, kaip labai tinkamas ikimokyklinio amžiaus vaikams. Darbas grupėje ugdo dalyvių tarpusavio pasitikėjimą, padeda geriau pažinti vieniems kitus. Joje mokomasi bendrauti, bendradarbiauti, priimti ir suteikti pagalbą, adekvačiai spręsti problemines situacijas, savo interesus derinti su bendrais visų grupės dalyvių interesais, drauge siekti vieno tikslo. Šio metodo taikymas ugdo tokius socialinius įgūdžius: klausymą, indėlio įdėjimą, iššūkių kėlimą, paramą, vadovavimą. Šio metodo pagalba vaikas išmoksta daugiau, negu mokytųsi individualiai, nes vyksta natūrali tarpasmeninė grupės narių sąveika.
Kita populiari programa „Zipio draugai“. Skirta 5 - 7 metų vaikams. Programos tikslas - padėti vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos. Visa programa suskirstyta į šešias dalis po keturias pamokėles. Šios dalys apima jausmų, bendravimo, santykių užmezgimo ir nutraukimo, konfliktų sprendimo, netekties ar pokyčių išgyvenimo bei sunkumų sprendimo sritis. Pagrindiniai ugdomi įgūdžiai yra susiję su jausmų atpažinimu ir išreiškimu, pasakymu to, kas norima, atidžiu klausymusi, pagalbos prašymu, susidraugavimu ir draugystės išlaikymu, vienatvės ir atstūmimo įveikimu, atsiprašymu, priekabiavimo įveikimu, konfliktų sprendimu, netekties skausmo išgyvenimu, prisitaikymu prie kintančių sąlygų ir pagalba kitiems.
Reikėtų paisyti vaiko vidinių paskatų, motyvų. Stengtis apsaugoti mažą žmogų nuo didėjančio gyvenimo tempo bei su juo susijusio visuotinio nervingumo ir streso. Vaikui turėtų būti leidžiama vystytis savo tempu ir ritmu, neskubinant jo kuo greičiau užaugti, jam sudaryti sąlygas džiaugtis vaikyste.
Ypatingai vertinant vaiko fantazija, vaizduotę, individualų, kūrybišką mąstymą. Šias savybes reikėtų stengtis ne tik puoselėti ir skatinti, bet kiek įmanoma, ir apsaugoti nuo stereotipų. Reikėtų daug dėmesio skirti meninei veiklai, kuri ypatingai gali sustiprinti vaikų pasitikėjimą savo sugebėjimais. Vengti spalvinimo knygų, šablonų apipiešinėjimo, o ikimokykliniame amžiuje net nerodyti, kaip piešti, nes visa tai verčia vaikus galvoti, kad jų pačių originalios idėjos yra nevertingos ir nepriimtinos. Tokia veikla sumažina vaiko pasitikėjimą, neleidžia jam kurti individualiai prasmingo meno.
Siekite, kad mokykloje būtų paisoma, kad vaikas mokytųsi ne dėl išorinių paskatų - pažymio, noro įtikti mokytojams, tėvams, bet dėl vidinių - įkvepiančių, jaudinančių, stebinančių žinių. Nuo ankstyvos vaikystės ugdomas vaikų nuostabos, dėkingumo ir pagarbos jausmas. Jie save regi, kaip didesnės visatos dalį. Pedagogikos pradininkas austrų mąstytojas Rudolfas Staineris drauge kalbėjo apie nuostabos jausmą vaikystėje ir jo, kaip mąstymo pagrindo ugdymo svarbą: „Yra esminga, kad, prieš pradėdami mąstyti mes išgyventume nuostabos būseną“.
Geriausias socialinis ugdymas - tai praktinė veikla. Sėkminga ji tada, kai vyksta nepastebimai, nuoširdžiai ir natūraliai.
Kiekvienas vaikas yra gabus ir unikalus, o pedagogas jam tik padeda atskleisti savo potencijas. Pedagogas turi stengtis išsaugoti ir puoselėti visus vaiko sugebėjimus, kaip pasitikėjimas savimi ir aplinkiniais, iniciatyvumas, kūrybingumas, nuoširdus noras pažinti ir prasmingai elgtis su pasauliu.
Iki pertvarkos jų tikroji paskirtis buvo -globoti vaikus, nes prastos socialinės-ekonominės šeimos gyvenimo sąlygos vertė abu tėvus dirbti. Tokia padėtis buvo dangstoma antihumaniška pedagogine pozicija, pabrėžiančia ikimokyklinuko mokymo svarbą ir sudėtingumą, pernelyg akcentuojančia jo rengimo mokyklai specifiškumą, praktiškai atmetančia tinkamo pilnaverčio ugdymo šeimoje galimybę.
Demokratinėje visuomenėje tiek šeima, tiek bet kuri žmonių grupė laikoma unikaliu vienetu, nes jos kultūra formuojama bendrai kuriant taisykles, vertybes bei įpročius ir bendrai jų laikantis. Anot dr. Seefeld, ,,auklėtojos nederėtų nuolatos vaikams nurodinėti ir tikėtis, kad mažyliai aklai viską vykdys. Auklėtojos turėtų labiau gilintis, kaip jie jaučiasi, kokios jų reakcijos, kaip jie bendrauja vienas su kitu, o ne visą dėmesį skirti užduočių ar įgūdžių išmokimui“.
Minties ir žodžio laisvė yra itin svarbi atviros visuomenės sąlyga, kuri pirmiausia išnyksta visuomenei užsisklendžiant. Tačiau turime pabrėžti, kad šiuolaikinis autoritarizmas yra priverstas sugyventi su kompiuteriais, „Internetu“, kopijavimo aparatais ir kitomis informacijos perdavimo technologijomis, kurios besąlygiškai atveria galimybes minties ir žodžio laisvei. Mažiems vaikams svarbesnė yra tiesioginė, betarpiška valios ir minčių reiškimo patirtis negu minėtos technologijos.
Taip pat akcentuoti vaikų tarpusavio pagalbą ir pasidalijimą patirtimi, idėjomis, mintimis, interesais, rūpesčiais, atsisakant tarpusavio lenktyniavimo, skatinti vaikus dirbti drauge, neišsiskiriant ir nepeikiant tų, kuriems labai sekasi, nei tų, kurie atsilieka. Vaikai turi būti skatinami patys priimti sprendimus ir nustatyti taisykles.
Šiuolaikiniai vaikai vis daugiau laiko praleidžia darželiuose, jų gyvenimas kaip niekada anksčiau visiškai atsiduria pedagogų rankose. Esama pavojaus, kad visuomenės planuojamas vaikų gyvenimas virs vien rimtu, tikslingu darbu su racionaliais tikslais, priemonėmis ir metodais, išstumiančiais viską, kas linksma, šventiška ir netikėta, kas taip būdinga pačių vaikų kultūrai. Nieko nėra baisiau už pagal tvarkaraštį gyvenantį vaiką - pedagogo darbo objektą, kurį reikia skatinti ir ugdyti.
Vaikai, lankantys vaikų darželius, išmoksta teisingai rinktis ir išsiugdo aktyvumą, pasitikėjimą savimi, žymiai geriau mokosi ir lengviau prisitaiko visuomenėje negu nelankantys darželių, o ugdomi mamų ar močiučių namuose. Darželiuose auklėtojos ugdo įgūdžius, naudodamos skatinančius žaidimus, ratelius, vaidinimus ar kitas priemones, atsižvelgdamos, kada vaikiai to nori ir gali tą daryti. Auklėtojų darbas bus sėkmingas tik glaudžiai bendradarbiaujant su vaikų tėvais. sužinoti tėvų nuomonę įvairiais klausimais ir dirba, atsižvelgiant į tėvų pastabas. Pasikeitė tėvų tikslai, auklėjant vaikus. Nėra tėvų, nelinkinčių savo vaikams gero.
Demokratijos sąvoka dažnai vartojama kritikuojant valdžią iir norint nurodyti tam tikras politinių ir kultūrinių reformų kryptis. Darželių darbo demokratizavimas suteikia pedagog.ogikai visiškai naują statusą-ji daugiau nebelaikoma autoritetinga ir nekintama beasmenių vertybių sistema.
Papildomos priemonės (Prop) - papildomos priemonės ir detalės vaikų žaidimams (skrybėlės ir kostiumai - vaidmeniniams žaidimams, kastuvėliai - žaidimams su smėliu ir vandeniu).
tags: #kursinis #darbas #vaiko #socialiniu #igudziu #ugdymas