Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, socialinės akcijos yra svarbi priemonė atkreipti dėmesį į aktualias problemas ir telkti visuomenę bendram tikslui. Vyriausybinės organizacijos Lietuvoje aktyviai dalyvauja įvairiose socialinėse iniciatyvose, bendradarbiaudamos su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO) ir verslo įmonėmis, siekdamos spręsti socialines problemas ir gerinti visuomenės gerovę. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausias vyriausybinių organizacijų socialines akcijas Lietuvoje, jų tikslus, įgyvendinimo būdus ir pasiekimus.
LRT iniciatyvos remiant nevyriausybines organizacijas
LRT, siekdama prisidėti prie visuomenei aktualių problemų sprendimo, plečia galimybes nevyriausybinėms organizacijoms neatlygintinai transliuoti paramos žinutes LRT eteryje. LRT kviečia nevyriausybines organizacijas, labdaros ir paramos fondus teikti paraiškas dėl galimybės 2025 metų antrą pusmetį transliuoti paramos renginius ir kampanijas LRT kanalų eteryje.
„Mes, kaip visuomeninis transliuotojas, ne tik informuojame ir kuriame turinį, bet ir turime kitą reikšmingą vaidmenį - telkti ir vienyti. Atnaujinta LRT socialinės paramos projektų politika leis atrasti naujas partnerystes, galbūt toliau puoselėti ir ilgamečius santykius. Kartu su organizacijomis partnerėmis sieksime atkreipti dėmesį į svarbias socialines problemas, suteikti pagalbą pažeidžiamoms grupėms ir inicijuoti pokyčius.
LRT ketina atrinkti 3 paramos renginius ir 7 paramos kampanijas vieneriems metams. Atviroje atrankoje gali dalyvauti nevyriausybinės organizacijos, labdaros ir paramos fondai. Pateiktus projektus vertins specialiai sudaryta darbo grupė, į kurią bus įtraukti ir sektoriaus ekspertai bei visuomenės atstovai. Paramos projektų paraiškų laukiama iki 2025 m. balandžio 30 d.
Taip pat kviečiame NVO atstovus dalyvauti susitikime, kuriame pristatysime atnaujintą socialinių paramos projektų politiką ir bus galima užduoti rūpimus klausimus. Susitikimas vyks balandžio 2 d. 11 val. LRT pastate (S. Konarskio g. 49) ir nuotoliu.
Taip pat skaitykite: Organizacijos elgsenos teorijos socialiniame darbe
Viešųjų paslaugų teikimas ir nevyriausybinės organizacijos
Viešųjų paslaugų, pavyzdžiui švietimo ar socialinių paslaugų privatizavimas Lietuvoje vyksta 30 metų, bet dažnai kelia prieštaringas diskusijas. Šios diskusijos vėl aštrėja prieš rinkimus. Ar gali ne valstybės kontroliuojami teikėjai užtikrinti paslaugų kokybę, prieinamumą ir kaip tai suderinti su verslo interesu gauti pelną? Apskritai, reikia ar nereikia viešąsias paslaugas atiduoti į privačias rankas?
2020 metais 18-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje buvo numatytas viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybiniam (toliau - NVO) ir (ar) privačiam sektoriui prioritetas. Nacionaliniame pažangos plane nurodoma, kad iki 2030 metų net 30 proc. viešųjų paslaugų būtų perkama iš nevyriausybinių ar bendruomeninių organizacijų. Tuo siekiama ne tik efektyvinti paslaugų teikimą, bet įtraukti pilietinę visuomenę ir bendruomenes į aktyvesnį dalyvavimą visuomenės gyvenime.
Daugeliui žmonių, o ir ekspertų, žodis „privatus“ ar „verslas“ asocijuojasi su siekiu gauti pelną, socialinės atskirties didėjimu ir paslaugų nepasiekiamumu mažesnes pajamas turintiems gyventojams (čia prisideda ir garsios šeimos garsios privačios mokyklos), o kartais ir su nekokybe. Vienas iš pagrindinių nevalstybinių ar savivaldybių teikiamų viešųjų paslaugų privalumų yra lankstumas. Tačiau tuo pačiu tai skatina kalbas, kad tokios organizacijos pačios pasirenka su kuo dirbti, renkasi „patogius“ klientus ir pan. Pavyzdžiui, dažnai girdime, kad privačios mokyklos renkasi tik gabius vaikus. Dėl to dažnai kritikuojama privačių mokyklų ir dotacijų joms sistema (pasikartosiu - tapo įprasta, kad privačios mokyklos asocijuojamos su vienos garsios pavardės savininke ir jos verslu, tarsi kitų privačių mokyklų nėra).
Tačiau nevalstybinės mokyklos nebūtinai yra pelną generuojantys verslai. Pavyzdžiui, Valdorfo mokyklos, kurios Lietuvoje veikia daugiau jau 30 metų, suteikia unikalią galimybę vaikams mokytis alternatyvioje ugdymo sistemoje. Šios mokyklos orientuojasi į individualius vaikų poreikius, ypatingą dėmesį skirdamos tiems, kurie susiduria su įvairiais socialiniais ar psichologiniais iššūkiais. 2023 m. Žinoma, privatus mokslas dažnai yra brangesnis, todėl gali būti nepasiekiamas visoms šeimoms. Šią problemą iš dalies sprendžia valstybės skiriamas mokinio krepšelis, kurio pagalba dengiamos ugdymo išlaidos ir padeda mažinti mokesčio už mokslą naštą tėvams. Neneigsiu, kad mokestis už mokslą priklauso nuo mokyklos steigėjų vertybinių nuostatų, kartais siekia vos 300 Eur per mėnesį, o kartaisi per 1000 Eur. Tačiau mokyklų steigėjų pelnus galima reglamentuoti, nors vos keli procentai ne valstybinių mokyklų yra UAB, dauguma jų viešosios įstaigos, t.y. jos yra pelno nesiekiančios nevyriausybinės organizacijos.
Panašių mažų ir ypatingas ugdymo ar pagalbos sistemas siūlančių mokyklų, socialinių centrų, bendruomenės mokyklų suaugusiems, terapinių ūkių ir pan. Lietuvoje daugėja. Tyrimai rodo, kad ne švietimo ir socialinių paslaugų srityje privatūs teikėjai gali pasiūlyti lankstesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Poreikis socialinėms paslaugoms nuolat auga ir auga staigiai. Nuo 2015 iki 2023 metų socialinių paslaugų poreikis išaugo apie 30-40%. (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ataskaita). Skurdo rizikos lygis 2022 m. šalyje siekė 20,9 proc. 4 ir, palyginti su 2021 m., padidėjo 0,9 procentiniu punktu (Skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenys).
Taip pat skaitykite: Organizacijos, padedančios vaikams
Nevyriausybinės organizacijos jau tampa lygiaverčiu veikėju socialinių paslaugų rinkoje (nors dažnai abejojama jų veiklos kokybe, o švietime jų vis dar bijoma), tačiau socialinis verslas vis dar skamba įtariai. Kaip čia atiduoti pažeidžiamų grupių globą verslininkams? Tačiau dažniausiai pasaulyje socialinio verslo pelnas yra ribojamas: visą arba dalį reinvestuojant atgal į paslaugas. Tokiu būdu tokios organizacijos pasižymi efektyvumu ir inovacine aplinka.
Geras pavyzdys yra socialinio verslo organizacija „Senjoro“, kuri siūlo įvairias socialines paslaugas vyresnio amžiaus asmenims. Dabar galite mane apkaltinti pataikavimu liberalių nuostatų skaitytojams iš Vilniaus ir Kauno, kurie nieko nemato toliau savo burbulo. Tačiau ta pati „Senjoro“ jau parduoda savo paslaugas net 25 savivaldybėse.
McKinsey & Company tyrimas apie sveikatos priežiūros sektorių (2021) parodė, kaip privatūs sveikatos priežiūros teikėjai dažniau investuoja į skaitmenines technologijas ir optimizuoja procesus, siekdami gerinti paslaugų kokybę ir mažinti išlaidas. Europos Komisija nurodo, kad socialiniai verslai dažnai būna inovatyvūs ir prisideda prie vietos ekonomikos vystymo, kurdami naujus darbo vietų modelius, ypač atsižvelgiant į skaitmenines ir žaliąsias transformacijas. Tačiau dar vienas dažnas mitas, kad socialiniai verslai veikia tik Vilniuje ir Kaune ir yra madingas papildymas miestiečių kavai su avižų pienu. Realybėje socialiniai verslai ir NVO Lietuvoje yra mažos arba labai mažos (1-5 darbuotojai) organizacijos, dažnai veikia vietos lygmeniu, todėl jie gali geriau suprasti ir reaguoti į konkrečių bendruomenių poreikius.
Dar vienas pavyzdys, Šakiuose veikiantis socialinis verslas „Namai visiems“ - ne tik teikia pagalbos maistu, rūbais, bet ir pagalbos į namus ir kitas socialines paslaugas ir tapo tam tikru bendruomenės telkimo centru Šakiuose. Kauno Dainavos mainų birža taip pat gimė iš kelių aktyvių bendruomenės mamų poreikių ir kantrybės. Arba Mažeikiuose įsikūrusios socialinės amatų dirbtuvėlės „Darbinyčia“, kur gimsta nauji gaminiai iš antrinių žaliavų.
Na ir galiausiai, vienas dažniausių mitų kalbant apie nevalstybinius paslaugų tekėjus - jų paslaugų kokybė. Teigiama, kad šioms organizacijoms sunku pritraukti darbuotojus, darbuotojai nuolat keičiasi, jų kompetencija nėra pakankama. Čia dviračio išradinėti nereikia. Kokybės užtikrinimo sistemos, orientuotos į žmogaus teisių apsaugą ir individualizuotą jų priežiūrą, yra seniai taikomos socialinių paslaugų srityje Europoje, pvz: EQUASS (European Quality in Social Services sistema, SA 8000 standartas, EFQM (European Foundation for Quality Management), nacionalinės sistemos Airijoje, Vokietijoje, Estijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinė pagalba Lietuvoje
Lietuvoje, remiantis geriausia užsienio šalių patirtimi ir moksliniais tyrimais, 2020 metai buvo sukurtas NVO socialinių paslaugų kokybės standartas NOKAS, kurio kūrimą ir diegimą inicijavo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir įgyvendino konsultacijų įmonė „Innovate“. Šis standartas - pirmas bandymas Lietuvoje sistemiškai užtikrinti NVO paslaugų kokybę ne per rizikų vertinimą ar neatitikčių šalinimą (tą pakankamai dažnai daro įvairios prižiūrinčios institucijos), bet siekiant auginti organizacijas, jas stiprinti, konsultuoti ir diegti inovatyvias užsienio praktikas.
Taigi, būdų užtikrinti paslaugų kokybę ir jų teikėjų skaidrumą tikrai yra. Yra ir būdų riboti privačių teikėjų pelnus. Europos Komisija skatina valstybes nares bendradarbiauti su socialinio verslo subjektais ir NVO kuriant ir įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones bei prisidėti prie socialinės ir ekonominės įtraukties. Šį rugsėjį Seime vykęs Socialinių inovacijų ir socialinio verslo forumas galėjo pasidžiaugti ne vienu pranešėju iš Europos komisijos.
Tačiau kai šią temą nuleidžiame į kasdienį gyvenimą, neretai susiduriame su įvairiais mitais ir nuostatomis. Ar kova su skurdu sulauks kada nors deramo dėmesio? Spalio 17 d. bus minima Tarptautinė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi diena. Artėjant šiai dienai Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ragina pripažinti, jog skurdo problema Lietuvoje reikalauja tvirtos politinės valios. Jokios reformos negali būti vykdomos neįvertinus poveikio pažeidžiamiausiems mūsų visuomenės nariams. Ypatingą dėmesį raginame atkreipti į šeimų su vaikais situaciją Lietuvoje.
Kiekviena diskriminacija yra neigiama. Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė prof. Dalia Leinartė išrinkta Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto vicepirmininke. Tokios pareigos Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėsenos ir priežiūros sistemoje Lietuvos atstovui atiteko pirmą kartą. Tiek profesorei, tiek mūsų šaliai tai didelis pasiekimas, suteikiantis progą plačiau pasikalbėti apie lyčių lygybės padėtį pasaulyje ir Lietuvoje.
Lietuvoje dažnai prekyba žmonėmis yra tapatinama su išnaudojimu prostitucijai. Tačiau kasmet atsiranda vis daugiau ir įvairesnių išnaudojimo formų: išnaudojimas darbui, išnaudojimas nusikalstamoms veikoms ir kt. Įdomu, kaip galima atpažinti skirtingas prekybos žmonėmis formas, kaip kokybiškai suteikti pagalbą ir informaciją asmenims siekiantiems įsidarbinti užsienyje bei prekybos žmonėmis aukoms? Visą naujausią informaciją sužinosite gegužės 18 d.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu skelbia galutinį balsavimą dėl kandidatų į Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2014 m.! Kviečiame padėti išrinkti Nacionalinių lygybės ir įvairovės apdovanojimų 2014 laureatus. BALSUOTI GALITE ČIA Balsuoti kviečiame iki balandžio 24 dienos, 12 valandos! Kviečiame susipažinti su nominantais 8 kategorijose.
Kantrybė, atjauta, unikalumas, nuoseklumas, aukojimasis, stiprybė. Būtent iš šių žodžių pirmųjų raidžių susideda mūsų miesto vardas - Kaunas. „Kauno dienos” skaitytojų ir komisijos nuomone, šias savybes labiausiai įkūnijo Kauno apskrities vyrų krizių centro direktorė Dovilė Bubnienė. Ji tapo konkurso „Metų kaunietė 2014” nugalėtoja.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba kartu su Nacionaliniu lygybės ir įvairovės forumu (NLĮF) organizuoja Nacionalinius lygybės ir įvairovės apdovanojimus 2014, kurių metu bus apdovanoti labiausiai lygybės ir įvairovės srityje nusipelnę asmenys, organizacijos, iniciatyvos.
Kaip žiniasklaida gali skatinti lyčių lygybę? Kokią įtaką gali daryti aktivistai? Kaip tyrimai gali prisidėti prie žinių apie lyčių lygybę plėtros ir sklaidos? Visi šie klausimai bus keliami teminės antologijos „Making change. Nordic Examples of Working Towards Gender Equality in the Media“ pristatymo seminare Vilniuje.
2014 m. spalio 16 d. didžiausios Lietuvoje veikiančios skėtinės nevyriausybinės organizacijos (toliau NVO), vienijančios įvairiose viešosios politikos srityse veikiančias NVO, pasirašė asociacijos sutartį, pagal kurią įsipareigojo veikti kartu stiprinant nevyriausybinį sektorių, plėtojant pilietinę visuomenę bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą.
Spalio 14 dieną Aplinkosaugos informacijos ir centras kartu su partneriais kvietė vilniečius ir Vilniaus miesto svečius prisidėti prie Europietiškos Fairtrade (sąžiningos prekybos) šokolado kampanijos. „Make Chocolate Fair!” (lt. „Gaminkime šokoladą sąžiningai“) - tai Europos kampanija, pasisakanti už teisingas ir tvarias kakavos auginimo ir verslo sąlygas.
Spalio 17 dieną kviečiame dalyvauti 2014 metų rudens „Maisto banko” akcijos atidaryme, kurios metu drauge pažymėsime ir Tarptautinę kovos su skurdu dieną. Skurdą įveikti galime tik susitelkę visi - socialinės organizacijos, valdžia, verslas ir piliečiai. „Maisto banko“ akcija yra geriausias pavyzdys, kai sutelkę jėgas kartu pasiekiame didelių rezultatų, konkrečiai ir pačiuopiamai palengvinančių nepasiturinčiųjų padėtį.
Buvo iškilęs realus pavojus Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos išnykimui, tačiau, po atkaklios moterų ir kitų žmogaus teises ginančių NVO lobistinės veiklos galima švęsti pergalę. Liepos 2 d. protokolu LR Vyriausybė pritarė SADM pasiūlymui parengti Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos projektui. Lietuvai taip reikalinga programa lieka gyvuoti!
Vidutiniškai 1 iš 5 moterų Europoje bent kartą savo gyvenime nukenčia nuo kurios nors smurto rūšies. Liūdna, bet viena dažniausia smurto formų - fizinis smurtas, vykdomas asmens, esančio artimoje aplinkoje. Nuo 2004 m. rugpjūčio 30 d. aktyviai veikia bendradarbiavimo sutarties pagrindu. Oficialiai registruota: 2013 m.
2014 m. sausio 11d. Moterų informacijos centras pradėjo įgyvendinti Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos finansuojamą projektą “Moterų NVO lyderių akademija“ Nr. CH-5-FM-1/81. Siekiant sustiprinti Moterų Nevyriausybinių organizacijų tinklą Lietuvoje ir palengvinti kasdieninį organizacijos atstovų darbą projekto vyko dvejų modulių mokymai: 3 d.
Moterų informacijos centras kartu su Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija įgyvendina 3 metus truksiantį projektą “Orus darbas - orus gyvenimas!” 6-ių pasaulio šalių nevyriausybinės organizacijos ir profesinės sąjungos (Lietuva, Rumunija, Austrija, Bulgarija, Lenkija ir Brazilija) vienija savo jėgas, siekia darnaus vystymosi bei propaguoja oraus darbo - oraus gyvenimo idėjas.
2014 m. Moterų NVO mokysis kalbėti su verslu! Moterų informacijos centras įgyvendindamas projektą “Moterų NVO lyderių akademija“ organizuoja paskutinį seminarą aktyviausioms mokymų dalyvėms! Seminaras - “Bendradarbiavimas su verslo įmonėmis”. Jo metu dalyvės su profesionalių lektorių pagalba kurs komercinius pasiūlymus specialiai savo organizacijai. Seminare dalyvauja 12 organizacijų iš: Vilniaus; Kauno; Klaipėdos;Šakių ir Marijampolės.
2014 m. kovo 12 - 14 dienomis Užupio meno inkubatoriuje, Krivių g. 10, Vilniuje vyko penktieji 3 d. “Kūrybinės dirbtuvės: NVO reklamos priemonių kūrimas”, kurių metu Vilniaus apskrities moterų NVO vadovės ir darbuotojos kūrė video apie savo organizacijas ar vykdomus projektus.
Š.m. kovo 20 d. Kaune vyko mokymai, skirti moterų NVO bendradarbiavimui su verslu skatinti. Mokymų metu dalyviai turėjo praktinę galimybę parengti komercinį pasiūlymą verslo įmonėms. Juos vedė patirties ir žinių sukaupusi pranešėjų komanda: „Verslauk“ vykdantysis direktorius Mindaugas Busila ir visiems gerai žinomas keliautojas Šarūnas Savickas.
Socialinių paslaugų kokybės standartai
Lietuvoje, remiantis geriausia užsienio šalių patirtimi ir moksliniais tyrimais, 2020 metai buvo sukurtas NVO socialinių paslaugų kokybės standartas NOKAS, kurio kūrimą ir diegimą inicijavo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir įgyvendino konsultacijų įmonė „Innovate“. Šis standartas - pirmas bandymas Lietuvoje sistemiškai užtikrinti NVO paslaugų kokybę ne per rizikų vertinimą ar neatitikčių šalinimą, bet siekiant auginti organizacijas, jas stiprinti, konsultuoti ir diegti inovatyvias užsienio praktikas.
Europos Komisija skatina valstybes nares bendradarbiauti su socialinio verslo subjektais ir NVO kuriant ir įgyvendinant aktyvias darbo rinkos politikos priemones bei prisidėti prie socialinės ir ekonominės įtraukties.
Pagrindiniai NOKAS standarto principai:
- Orientacija į žmogaus teises
- Individualizuota priežiūra
- Organizacijos stiprinimas
- Inovatyvių praktikų diegimas
Šios iniciatyvos ir standartai rodo, kad Lietuvoje siekiama užtikrinti socialinių paslaugų kokybę ir prieinamumą, skatinant NVO ir socialinio verslo dalyvavimą šiame sektoriuje.
tags: #vyriausybines #organizacijos #vykdancios #socialines #akcijas