Socialiniai tinklai tapo neatskiriama šiuolaikinės visuomenės dalimi. Jie suteikia galimybę bendrauti, dalintis savo gyvenimo akimirkomis ir greitai gauti informaciją. Tačiau kartu su jų nauda atsiranda ir iššūkių: priklausomybė nuo ekranų, realybės iškraipymas, privatumo problemos ir sumažėjęs dėmesys kasdieniams dalykams.
Šiandien sunku būtų surasti žmogų, neturintį bent vieno iš socialinių tinklų paskyros. O jeigu ir pavyktų - toks asmuo greičiausiai atrodytų kaip keistuolis, iškrentantis iš socialinio gyvenimo. Nors šios platformos per pastarąjį dešimtmetį tapo neatsiejama kasdienybe, mokslininkai vis užsimena, kad dėl per didelio įnikimo į virtualiąją realybę gresia psichologinės problemos ir net fiziologiniai sutrikimai.
Socialinių tinklų platformos tampa neatsiejama mūsų kasdienybe. Sunku rasti jaunuolį, kuris nesinaudotų socialiniais tinklais. Tačiau, kokia šių tinklų teikiama nauda bei žala retai susimąstome.
Socialiniai tinklai siūlo daugybę privalumų. Jie padeda palaikyti ryšius su šeima ir draugais, ypač gyvenant skirtinguose miestuose ar šalyse. Jie taip pat suteikia galimybę plėsti žinias, dalyvauti diskusijose ir rasti bendraminčių, net jei jie gyvena kitame pasaulio gale.
Socialinių tinklų nauda
- Ryšių palaikymas: Galimybė bendrauti su draugais ir šeima, nepaisant atstumo.
- Informacijos gavimas: Greitas naujienų ir aktualių įvykių sekimas.
- Bendraminčių paieška: Galimybė rasti žmones, turinčius panašius interesus.
- Verslo galimybės: Platformos reklamai ir klientų pritraukimui.
„Esant didelei rinkai ir turint verslą visuomet reikia išsiskirti ir tinkamai save pristatyti tam, kad būtum patrauklus. Verslas, kuris moka tinkamai išnaudoti socialinius tinklus, gali gauti didelę pridėtinę vertę, nes vartotojai, stebėdami reklamas, verslų paskyras renka informaciją apie mėgstamus prekės ženklus“.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Eglė, kaip šios srities ekspertė, suteikė moksleiviams žinių, kaip socialinių tinklų pagalba galime reklamuoti savo paslaugas ir šiose platformose užsidirbti, taip pat įvardijo daug techninių parametrų, kaip viskas veikia iš verslo pusės ir, kiek daug visko reikia išmanyti norėdami pasiekti gerus rezultatus. Moksleiviams buvo naudinga sužinoti kuo daugiau apie socialinių tinklų žalą bei naudą, o eksperto nuomonė visuomet yra labai svarbi.
Technologijos ir socialiniai tinklai turi didžiulę galią ir padeda žmonėms ilsėtis, mokytis ir dirbti. Šiuo metu itin populiarėja įvairios sveikatos stiprinimui skirtos programėlės, kurios gali skaičiuoti nužingsniuotus ar dviračiu nuvažiuotus kilometrus - interneto vartotojai mėgsta dalintis savo pasiekimais socialiniuose tinkluose, taip skatindami ir kitų asmenų fizinį aktyvumą.
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti.
Internetas naudingas palaikant ryšį su tais, kurie jau serga ūminėmis ar lėtinėmis ligomis, o tai gali padėti gauti anoniminį palaikymą ir susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Socialinių tinklų žala
- Priklausomybė: Nekontroliuojamas poreikis nuolat tikrinti pranešimus ir naujienas.
- Emociniai sunkumai: Nerimas, pavydas, depresija dėl lyginimosi su kitais.
- Laiko švaistymas: Daug laiko praleidžiama be jokios aiškios naudos.
- Fizinės problemos: Laikysenos problemos, miego sutrikimai dėl ilgo sėdėjimo prie ekranų.
- Patyčios internete: Agresyvus elgesys ir įžeidinėjimai virtualioje erdvėje.
Tačiau šis įrankis turi ir tamsiąją pusę. Per ilgas laikas praleistas socialiniuose tinkluose gali sukelti emocinius sunkumus, tokius kaip nerimas, pavydas ir depresija, ypač kai žmonės pradeda lyginti savo gyvenimą su kitų vartotojų rodomu „idealizuotu“ įvaizdžiu.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Kadangi socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Naujausi tyrimai parodė, kad socialinė žiniasklaida susijusi su didesniu jaunų suaugusiųjų depresijos, nerimo bei perdegimo lygiu. Ši karta, kuri jau gimė ir užaugo vykstant skaitmeninei revoliucijai, yra itin aktyvi socialinių tinklų vartotoja.
Per daug laiko, praleisto praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą.
Paaugliams, kurie nesaikingai naudojosi internetu ir socialiniais tinklais, pastebėti psichologiniai, funkciniai ir struktūriniai sutrikimai: dažniau pasireiškė ir nerimo simptomai, funkciniai negalavimai ir dėmesio problemos. Jie dažniau turėjo dėmesio ir aktyvumo sutrikimų simptomų. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Socialiniuose tinkluose dažnai iškeliamas grožio ir turto kultas, o tai menkina dvasines vertybes, kurios turėtų būti daug svarbesnės.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
„Socialiniai tinklai gali būti lyginami su veidrodžiu, kuris iškreipia mūsų atspindį, parodydamas tik gražiąją pusę. Merginos ypač jaučia spaudimą atitikti visuotinus grožio standartus, kurie dažnai yra nepasiekiami ar net pavojingi sveikatai“, - teigia S.
Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus į pagalbą įvairias injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo, visuomenės standartus atitinkančio kūno“.
Vienas pirmųjų ir bene svarbiausių žingsnių - suvokti, kokį poveikį socialiniai tinklai daro jauniems suaugusiems bei pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali, rimta problema, tačiau įveikiama.
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais.
Psichologė prof. dr. Laima Bulotaitė teigia, kad greičiausiai tai tik laiko klausimas, kada priklausomybė nuo socialinių tinklų taip pat atsidurs ligų sąraše. Anot pašnekovės, dar iki pandemijos atlikti tyrimai ir specialistų įžvalgos rodė, kad šis reiškinys turi rimtas pasekmes ir gali stipriai trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Priklausomybės požymiai
- Nuolatinis poreikis tikrinti pranešimus.
- Miego sutrikimai dėl naudojimosi socialiniais tinklais prieš miegą.
- Atsisakymas kitų veiklų dėl laiko, praleidžiamo socialiniuose tinkluose.
- Irzlumas ir nerimas, kai negalima prisijungti prie interneto.
- Slepiamas laikas, praleidžiamas socialiniuose tinkluose, nuo artimųjų.
Yra keletas ženklų, kurie rodo, kad socialinių tinklų naudojimas daro neigiamą poveikį. Vienas jų - nuolatinis poreikis tikrinti pranešimus ar slinkti naujienų srautu be aiškios priežasties.
Savo ruožtu V. Liaugaudaitė patarė kiekvienam stebėti savo elgesį ir atkreipti dėmesį į signalus, rodančius, jog interneto naudojimas jau virsta problema. „Jeigu jūs miegą iškeičiate į laiką internete, jeigu mėginate nuslėpti, kiek laiko jame leidžiate, jaučiatės įsitempę, suirzę neturėdami prieigos prie interneto arba apleidžiate namų ruošos darbus, jūsų aplinkos žmonės ima skųstis, kad jūs per daug laiko praleidžiate internete, ir jeigu tą blogą nuotaiką ar nervingumą išsklaido prisijungimas prie interneto, vadinasi, jūs jau patiriate probleminio interneto naudojimo priklausomybės simptomus ir tada jau vertėtų sunerimti“, - įspėjo V. Liaugaudaitė.
Anot L. Bulotaitės, psichikos sveikatos specialistai jau dabar prognozuoja, jog liguistas įsitraukimas į socialinius tinklus po pandemijos gali tapti labai rimta bėda. „Dabar, kai prasidėjo pandemija, mes keliame tokią hipotezę, kad tokių žmonių gali atsirasti vis daugiau, nes tiesiog mes visi priversti daugiau bendrauti socialiniuose tinkluose. (...) Prognozuojama, kad tai gali tapti rimta problema, kad įsitrauks vis daugiau žmonių. Ir kuo ilgiau vyks ta pandemija, tuo daugiau žmonių pripras prie socialinių tinklų ir nebenorės grįžti į realų bendravimą, į realybę“, - įžvalgomis dalijosi L. Bulotaitė.
„Žmonės, kurie, jeigu taip galima pasakyti, įninka į socialinius tinklus, atitrūksta nuo realybės. Gyvenimas socialiniuose tinkluose iš tikrųjų yra patrauklus, jis yra lengvesnis negu realiame gyvenime - tu gali ir savo nuotrauką pasigražinti, ir pacituoti kokį nors autorių, kurio šiaip realiai nepacituotum (...). Po kiek laiko kai kurie žmonės pradeda bijoti susitikti realybėje, jiems yra lengviau bendrauti socialiniuose tinkluose. Kai žmonės atitrūksta nuo realaus gyvenimo, jie gyvena tik socialinėje erdvėje, tai, aišku, kad kyla labai daug problemų - jie nenori nei į paskaitas, nei į susitikimus su draugais“, - teigia L. Bulotaitė.
Kaip išvengti priklausomybės ir sumažinti žalą?
- Nustatykite laiko ribas: Apribokite laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose.
- Sąmoningai atsiribokite: Skirkite laiko veikloms be ekranų.
- Stiprinkite ryšius realiame gyvenime: Bendraukite su draugais ir šeima akis į akį.
- Būkite kritiški: Suvokite, kad socialiniuose tinkluose rodomas gyvenimas dažnai yra idealizuotas.
- Ugdyti kritinį mąstymą: Svarbu suvokti, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija.
Norint išlaikyti pusiausvyrą tarp realaus gyvenimo ir socialinių tinklų, reikia sąmoningų pastangų. Naudodamiesi socialiniais tinklais, nustatykite laiko ribas. Daugelis telefonų turi funkcijas, leidžiančias sekti, kiek laiko praleidžiate prie ekranų, ir netgi blokuoti tam tikras programėles po nustatyto laiko.
Užuot tik pasyviai slinkę turinį, stenkitės sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. Skirkite bent kelias valandas per dieną, kai sąmoningai atsitraukiate nuo telefonų ir kompiuterių. Stenkitės daugiau laiko skirti veikloms, kurios stiprina ryšius su žmonėmis realiame gyvenime. Tai gali būti pokalbiai su draugais, bendri pomėgiai ar laikas gamtoje.
Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus. Be to, labai svarbu ugdyti kritinį mąstymą bei suvokimą, kad tai, ką stebiu internete, dažnai nėra visa istorija - tai tik kruopščiai suredaguota tikrovės versija“, - teigia S.
Jaunų žmonių skatinimas daryti pertraukas socialinėje erdvėje ir sutelkti dėmesį į realią veiklą gali padėti sumažinti jų jaučiamą spaudimą. Padeda sveikų įpročių skatinimas: daugiau laiko užsiimti fizine veikla, leisti laiko gamtoje, bendrauti su draugais gyvai ir užsiimti kitais pomėgiais, ribų nustatymas - griežtai riboti laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose, atviri pokalbiai.
Socialiniai tinklai yra galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo.
L. Bulotaitė pataria tėvams riboti vaikų bendravimą socialiniuose tinkluose. Ir nors, anot jos, karantino metu tai padaryti iš tiesų gali būti sudėtinga, reikėtų paieškoti būdų, kaip kompensuoti bendravimo trūkumą namuose. Profesorės teigimu, suaugusiems nepakliūti į paralelinę realybę gali padėti kalbėjimas apie pavojus ir sąmoningas savo elgesio kontroliavimas. „Net jeigu dabar viskas atrodo normalu, aš per daug socialiniuose tinkluose nebendrauju, bet jeigu ta pandemija tęsis, gali kilti pavojus. Tiesiog kelti žmonių sąmoningumą, kad aš sąmoningai ne visą laiką leisčiau socialiniuose tinkluose, o galvočiau, kad ir man gali grėsti ta priklausomybė. Ne kažkam kitam, kaip norisi galvoti, man - niekada. Bet jeigu aš žinosiu, kad ir man taip gali atsitikti, aš bandysiu kažkiek kontroliuoti savo elgesį“, - patarimais dalijosi specialistė.