Priklausomybės yra ypač aktuali ir skaudi tema šiuolaikinėje visuomenėje. Alkoholizmas, narkomanija ir psichotropinių medikamentų vartojimas - trys šiuolaikinės visuomenės rykštės. Kad ir kokia būtų statistika, skaičiai didėtų ar nežymiai mažėtų, priklausomybė yra ne tik individuali žmogaus ar šeimos tragedija, bet ir visuomenės nelaimė, galinti paliesti bet kurį iš mūsų. Priklausomybės ligos gali visiškai sužlugdyti žmogui gyvenimą.
Todėl svarbu laiku kreiptis į specialistus ir nedelsiant ieškoti pagalbos. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime priklausomybę nuo greičio, įskaitant jos priežastis, pasekmes ir gydymo būdus.
Priklausomybės išsivystymo greitis
Kokainas dažnai sukelia priklausomybę jau po kelių vartojimų. Jo poveikis - greitas, intensyvus, sukelia stiprų potraukį. Alkoholis, nors veikia lėčiau, tačiau dėl lengvo prieinamumo ir socialinio priimtinumo, dažnai tampa „nematomu“ pavojumi. Priklausomybė nuo alkoholio gali išsivystyti net nejučia - vartotojui dar nesuprantant, kad problema jau egzistuoja.
Verdiktas: Kokainas „kabina“ greičiau, bet alkoholis - pavojingesnis dėl ilgaamžiškumo ir masiškumo.
Adrenalinas - streso hormonas
Adrenalinas (epinefrinas) - tai antinksčių šerdinės dalies hormonas, kuris atlieka kelias funkcijas. Pirmiausia adrenalinas kaip neuromediatorius padeda pernešti informaciją iš vieno hormono ir neurono į kitą. Fiziologiškai adrenalinas būtinas tam, kad nesustotų širdies ir kitų organų veikla. Kitą vertus, adrenaliną galima vadinti streso hormonu. Jo susidarymą organizme skatina stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, taip pat ekstremalūs pojūčiai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Nedidelis adrenalino kiekis yra naudingas žmogaus organizmui: pagreitėja širdies veikla, suaktyvėja medžiagų apykaita, todėl atsiranda daugiau jėgų susidoroti su įvairiomis krizėmis, nudirbti sunkius darbus. Tačiau jei tenka patirti daugiau stresų, galima tikėtis, kad adrenalino pasigamins pernelyg daug. Tokiais atvejais organizmas įspėja, kad reikia sustoti: gali pradėti pykinti, atsiranda galvos skausmai, kyla žarnyno spazmai, sustoja virškinimas, gali net užklupti odos ligos.
Adrenalino priklausomybė: adrenalino narkomanų kūne
Adrenalino šaltiniai
Greičiausiai atkreipėte dėmesį, kad kai kurie žmonės nutrūktgalviškai vairuoja automobilį, beprotišku greičiu prašvilpia pro šalį apsižergę „britvą“, be baimės šoka žemyn prisirišę guma, svaigsta šokdami su parašiutu ir mėgsta ekstremalius atrakcionus. Kiti gi dėl nuolatinio adrenalino poreikio tampa nepataisomais lošėjais, rizikuoja sudarydami abejotinus verslo sandėrius ar įsiveldami į nusikalstamą veiklą. Adrenalino dozę garantuoja ir dažasvydis ar kiti karą simuliuojantys žaidimai.
Ekstremalių pojūčių patirtis tokiems žmonėms sukelia fizinį pagerėjimą - susitvarko jų širdies darbas, suaktyvėja smegenų veikla, padidėja organizmo tonusas ir pagerėja bendra savijauta. Ir taip jaustis jie nori visada. Taip vystosi priklausomybė nuo adrenalino - cheminės medžiagos, kuri išskiriama į kraują atsidūrus ekstremalioje situacijoje.
Taigi, paspaudus greičio pedalą, nušokus su parašiutu ir kitaip sukėlus stresinę ekstremalią situaciją, sukeliamas pasitenkinimas, kuris neretai gali tapti euforija. Tačiau, nuolat ieškodamas naujų malonumą ir net euforiją sukeliančių potyrių, adrenalino fanatikas patenka į užburtą ratą, nes išsivysto pripratimas prie didelių adrenalino kiekių, kurių laikui bėgant reikia vis daugiau. Štai tada iškyla ne tik psichologinės, bet ir fiziologinės priklausomybės nuo adrenalino rizika.
Nikotinas ir alkoholis
Nebus perdėta teigdama, kad nikotinas ir alkoholis yra vienos iš dažniausiai piktnaudžiaujamų medžiagų Žemės planetoje. Žmonės juos naudojo, daugiausia pramogai, tūkstančius metų. Tačiau net ir priklausomybės nuo šių medžiagų nelygios. Ilgalaikis abiejų poveikis gali būti pražūtingas, tačiau vieno iš jų atveju jie daugiausia priklauso nuo pirminio nurijimo būdo.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Ilgalaikis nikotino ir alkoholio vartojimas gali sukelti priklausomybę. Nikotino vartotojai kelis kartus per dieną trokšta alkaloido, jiems sunku susikaupti ar atsipalaiduoti be jo. Greitis, kuriuo žmogus gali tapti priklausomas nuo alkoholio, labai priklauso nuo asmens. Kai kurie žmonės yra genetiškai linkę tapti priklausomi nuo gėrimo.
Pagrindinė priklausomybę sukelianti medžiaga, randama daugiausia tabako gaminiuose, tokiuose kaip cigaretės ir cigarai, nikotinas yra stimuliatorius, kuris daugiausia veikia jūsų centrinę nervų sistemą. Kai įkvepiate nikotino, jis patenka į jūsų kraują ir patenka į jūsų smegenis, sukeldamas dopamino, vadinamosios „laimės cheminės medžiagos“, išsiskyrimą. Nikotino išsiskyrimas sukelia malonumo ir pasitenkinimo jausmą.
Savaime suprantama, kad besaikis bet kokių psichoaktyvių medžiagų vartojimas, nesvarbu, ar tai stimuliatorius, ar depresantas, nėra kažkas, ko niekas neturėtų siekti, ypač ilgalaikėje perspektyvoje. Bet koks tiksliai yra ilgalaikis nikotino ir alkoholio vartojimo poveikis sveikatai? Tiek nikotinas, tiek alkoholis yra priklausomybę sukeliančios, legalios medžiagos, galinčios piktnaudžiauti. Tai sakant, priklausomybė niekada nėra gerai.
Priklausomybė nuo ekranų
Priklausomybė nuo ekranų turi daug bendrų bruožų su pripažintomis priklausomybėmis. Tyrimai rodo, kad smegenų atlygio sistema keičiasi panašiai kaip ir kitų priklausomybių atvejais. Jai būdingas kontrolės praradimas, padidėjęs poreikis naudotis ekranais ir diskomfortas, kai ekranai tampa nepasiekiami. Vis dėlto priklausomybė nuo ekranų dar nėra oficialiai pripažinta. Viena iš pagrindinių priežasčių - ekranai tapę neatsiejama šiuolaikinės visuomenės dalimi.
Svarbu pabrėžti, kad priklausomybė nuo ekranų apima platų probleminio elgesio spektrą. Tai gali būti besaikis lošimas, socialinių tinklų naudojimas, kompulsyvus apsipirkimas, informacijos paieška ar pornografijos žiūrėjimas. Fizinių abstinencijos simptomų ši priklausomybė neturi. Tačiau staiga nutraukus tam tikrą su ekranais susijusį elgesį, pavyzdžiui, naudojimąsi socialiniais tinklais, gali atsirasti emocinių sutrikimų, tokių kaip nerimas ar irzlumas.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Priklausomybė nuo interneto ir perteklinis skaitmeninių technologijų naudojimas yra aktuali problema tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Perteklinis naršymas internete, socialinių tinklų naudojimas ir nuolatinis išmaniųjų telefonų tikrinimas yra šiuolaikinės visuomenės iššūkiai.
Simptomai ir požymiai
Priklausomybės simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais - jie apima emocinius, elgesio, fizinės sveikatos, darbo, funkcionavimo ir santykių aspektus. Vienas ryškiausių signalų - kontrolės praradimas. Dažnai imama vengti atsakomybės: neatlikti darbai, praleisti susitikimai, atidėta namų ruoša. Kai kurie žmonės taip įsitraukia į žaidimus ar socialinius tinklus, kad palaipsniui apleidžia pomėgius, laiką gryname ore ar bendravimą su artimaisiais.
Nerimas, dirglumas ar net pyktis gali pasireikšti, kai nėra galimybės naudotis ekranu. Sugrįžus prie įrenginio, nuotaika staiga pagerėja. Daugelis žmonių jaučia kaltę dėl pernelyg ilgo laiko prie ekranų, tačiau nesugeba pakeisti savo elgesio. Ilgas laikas prie ekranų gali sukelti įtampą santykiuose.
Benzodiazepinai (BZD)
Benzodiazepinai (BZD) yra vaistai, slopinantys centrinės nervų sistemos veiklą. Šie vaistai tapo labai populiarūs, mat BZD gali numalšinti nerimą labai greitai, per 30 min - 2 valandas pasiekiama maksimali koncentracija kraujo plazmoje. Palyginus su gydymu antidepresantais, pastarieji rezultatą duoda tik po kelių savaičių. Gydant psichoterapija, nepaisant to, kad pozityvus poveikis yra jaučiamas žymiai ilgiau, jo reikia laukti bent keletą mėnesių.
BZD skiriami dažniausiai tiems, kuriuos kankina nerimo sutrikimai. Taip pat priimti sprendimą juos skirti gydytojas gali pacientui kenčiant nuo miego sutrikimų, epilepsijos, alkoholio abstinencijos. Medikus BZD skirti raginama tik tada, kai sutrikimai yra sunkūs, varginantys ir ribojantys veiklą. Prieš juos skiriant būtina pasakyti, kad kursas turi būti baigtinis ir jų vartojimas turės būti nutrauktas.
Nutraukiant benzodiazepinus svarbiausia viena taisyklė - vaistus nutraukti galima tik palaipsniui ir tai yra labai svarbu. Kuo lėčiau mažinamos dozės, tuo viskas būna geriau, kartais siūloma BZD pakeisti į ilgo veikimo, kad nebūtų didelio pojūčio. Taip pat rekomenduojama, kad tą patį pacientą gydytų vienas sveikatos priežiūros specialistas.
Psichikos ir elgesio sutrikimų klasifikacija (TLK 10)
Diagnozuojant priklausomybę Lietuvoje remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais. Šioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) taikomas vienodas aprašymo ir diagnozavimo standartas. Priklausomybės sindromas apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūminės abstinencijos būkle ir paprastai atpažįstamas iš paciento pasiryžimo tęsti PAM vartojimą. Požymiai- potraukis, vartojimo pastovumas, abstinencijos reiškiniai.
Priklausomybių etiologijos ir patogenezės biopsichosocialinis modelis
Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu. Žmogaus priklausomybių genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriamų socialinių ir genetinių veiksnių sąveika. PAM vartojimą galima aprašyti, kaip tam tikro kultūrinio-socialinio konteksto reiškinį.
Alkoholio sukeltų psichikos ir elgesio sutrikimų medis
Priklausomybės nuo alkoholio dažnis susijęs su absoliučiu išgeriamo alkoholio kiekiu: kuo daugiau išgeriama gryno etanolio, tuo didesnė tikimybė tapti priklausomam. Priklausomybė nuo alk. glaudžiai susijusi su savižudišku elgesiu, depresijomis, nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais. Nėra specifiniu priklausomybės simptomu, tačiau paciento ligos, sunkumai darbe ir šeimoj, turi diagnostinę reikšmę.
Priklausomybės nuo alk. stadijos:
- Pradinėje stadijoje atsiranda potraukis išgerti, šis potraukis (tampantis savitiksliu)išlieka visą priklausomybės laikotarpį.
- Pamažu atsiranda poreikis apgirsti (geriama iki euforijos).
- Dažnai padidėja tolerancija alkoholiui.
- Prarandama vartojimo kontrolė, išgeriama daugiau nei ketinta.
- žmogus stengiasi kontroliuoti vartojimą.
Priklausomybė nuo alk. glaudžiai susijusi su savižudišku elgesiu, depresijomis, nusikaltimais ir nelaimingais atsitikimais. Nėra specifiniu priklausomybės simptomu, tačiau paciento ligos, sunkumai darbe ir šeimoj, turi diagnostinę reikšmę.
Medikamentinis gydymas ir psichoterapija
Alk. priklausomybė gydoma pagal bendruosius principus, nors skiriami ir specifiniai vaistai. Gydymą vaistais būtina derinti su psichoterapija. Gydymui vartojamų vaistų klasės:
- Pasibjaurėjimą sukeliantis vaistai (sukelia pykinimą, vėmimą, bendrą intoksikacijos būseną)- disulfiramas (lidevinas, teturamas).
- Potraukį ir ūminį alk. poveikį mažinantys vaistai- opioidų antagonistai naltreksonas (revia) ir nalmefenas slopina alk. sukeliamą malonumą. Derinama su palaikomąją psichoterapiją.
- Vaistai abstinencijai gydyti-lašelinės infuzijos, peroralinė bei infuzinė terapija benzodiazepinais (dažniausiai tazepamas, relaniumas, eleniumas, truksalis, lorafenas), kurie turi anksiolitinį, raumenis atsipalaiduojantį ir prieštraukulinį poveikį. Monoterapija priešpsichoziniais vaistais netaikytina- jie skiriami tik ažitacijos atvejais. Abstinencijos gydymui tinka ir karbamazepinas (finlipsinas), jo retai piktnaudžiaujama. Taip pat skiriami B grupės vitaminai, preparatai gerinantys kepenų veiklą (karsilis, metadoksilis).
- Vaistai alk. sukeltiems psichikos sutrikimams gydyti. Skiriami antipsichotiniai vaistai (haloperidolis, droperidolis) kartu su kitais alk. abstinencijos gydymui skiriamais preparatais.
Priklausomybė nuo opioidų ir opioidinės abstinencijos sindromai
Visi opioidai pasižymi kryžmine tolerancija. Jie gaunami iš Papaver somniferum. Gryname opiume vyrauja morfinas, kodeinas ir tebainas, dar vadinami natūraliais opioidais. Jiems giminingi pusiau sintetiniai opioidai- kodeinas, heroinas ir kiti. Nemažai opioidų vartojami, kaip malšinantys skausmą vaistai. Visi opioidai veikia agonistiškai opioidinius receptorius.
Dažnai nustatomi ir kiti psichikos sutrikimai- depresija, asmenybės sutrik. Vartojant narkotikus (o ypač leidžiamus), labai pasikeičia žmogaus elgesys, charakteris, interesai - tampa abejingi artimiems, vienintelis tikslas tai narkotikų gavimas ir vartojimas, emocijos labilios ir dažnai nenuspėjamos, greit keičiančios. Pacientai daug meluoja, vagiliauja, nesugeba dirbti ar mokytis.
Opioidinės abstinencijos būklė- atsiranda nutraukus kelias savaites ar ilgiau trukusį opioidų vartojimą. Ją gali sukelti opioidų antagonistai net po trumpo narkotikų vartojimo laikotarpio. Abstinencijos pradžia priklauso nuo narkotiko veikimo trukmės ir dozės. Tęsiasi apie 5-10dienų. Pasireiškia: praėjus kelioms valandoms nuo vartojimo ir trunka 2-4paras- potraukis narkotikams, ašarojimas, sloga, žiovulys, čiaudulys, prakaitavimas; praėjus 12val ir pasiekia viršūnę apie 72val - nemiga, stoka apetito, išplėsti vyzdžiai, žąsies oda, dirglumas, drebulys, nerimas, baimė; po 24-36val.
Gydymas
Medikamentinis- pirmenybė teikiama ambulatoriniai detoksikacijai, ir tik jai nepavykus prireikia gydymo ligoninėje. Skiriami skirtingi vaistai- benzodiazepinai (tačiau trumpai, tik kelias dienas), būtinai skiriamas karbamazepinas (slopina potraukį prie opioidų)- jo max dozės gali siekti 1200mg per parą. Dažniausiai skiriamas vaistų derinys- finlepsinas (pagal schemą), truksalis nakčiai, doksepinas, nuskausminamieji (ketanov+ibuprofenas). Galima detoksikacija metadonu (trumpalaikė) -geriamas kartą per dieną (pusperiodis 24-36 valandos), paros dozė kasdien mažinama penktadalių arba dešimtadalių.
Palaikomasis gydymas: šiuo metu daugelyje ES šalyse skiriami opioidų agonistai -metadonas ir buprenorfinas (subutex). Tai pakaitinis gydymas, dažniausiai ilgalaikis (jei tai ne detoksikacija) -apie dvejus metus, kuo didesnė paciento priklausomybė tuo skiriamos didesnės opiatų pakaitalo dozės. Kiekvienam pacientui turi būti parinkta individuali dozė- priimant į metadono programą skiriama pradinė dozė (apie 30-50mg/d), vėliau dozė reguliuojama pagal paciento būklę. Pasiekus optimalios dozės, toliau palaipsniui ir lėtai pradedamas mažinimas, ir k...
Lošimų priklausomybė
Lošimas patenka į sunkiausiai gydomų priklausomybių penketuką, o įsitraukimą į azartinius žaidimus labai lemia amžius - nereikėtų kviesti vaikų ir paauglių žaisti kortomis, nes tai keičia jų vertybių sistemą. Kuo anksčiau pradedama lošti, tuo didesnė tikimybė, kad bus įsitraukta. Neturėtume aktyviai skatinti vaikų žaisti kortomis už kažkokį atlygį, pinigus. Taip kinta vertybinė sistema, o vaikas ar paauglys nėra pasirengęs kritiškai vertinti lošimo. Atrodo, kad jei man neblogai sekasi, turbūt galiu visai sėkmingai lošti. Pradžia yra smagi, įsitraukiama, vėliau tai tampa įpročiu ir priklausomybe.
Reikėtų kalbėti apie tai, kas moksliškai parašyta apie įsitraukimą ir tai, kurie azartiniai lošimai turi didesnį poveikį. Rizika priklauso nuo to, kokia trukmė tarp lošimo pradžios iki rezultato. Kai nusiperkamas loterijos bilietas, rezultato laukiama savaitę. Loterijas gali matyti ir vaikai, ir paaugliai, tad šiuo atveju, Seimo nariams reikėtų užduoti klausimą, ką būtų galima daryti. Manau, kad jaunuoliams bet kokia lošimo forma - netinkama.
Kaip atpažinti?
Sutuoktiniams tai atpažinti lengviau. Atsiranda tam tikrų nuotaikų pokyčių, vėliau - netikėti užtrukimai darbe. Galbūt atsiranda kažkokių bilietėlių, kvitų, kortelių su lošimo įstaigų pavadinimais. Žinoma, artimiausias priklausomybės draugas yra melas. Suprantama, kad asmenys tai slepia nuo artimos aplinkos, kiti žmonės apie tai sužino tik problemai įsivyravus. Kalbant apie paauglių lošimą, taip pat svarbu atkreipti dėmesį į nuotaikas, mokyklos nelankymą, lėšų atsiradimą. Reikia domėtis ir rūpintis, kas vyksta.
Ar šios priklausomybės galima atsikratyti?
Su priklausomybe nuo lošimų visiškai tas pats. Psichotropinės medžiagos ir alkoholis įtraukia gerokai greičiau, o lošimams reikia laiko. Asmuo, priklausomas nuo azartinių lošimų, visada bus priklausomas, turės polinkį. Tačiau svarbiausia - laiku sustoti ir nebijoti kreiptis pagalbos, nes ji tikrai yra.
| Priklausomybės tipas | Priežastys | Pasekmės | Gydymo būdai |
|---|---|---|---|
| Adrenalinas | Stiprios emocijos, sunkus fizinis darbas, ekstremalūs pojūčiai | Psichologinė ir fiziologinė priklausomybė, nuolatinis poreikis didinti adrenalino kiekį | Priklausomybės veiklos pobūdžio keitimas, psichoterapija |
| Nikotinas | Psichoaktyvus poveikis, dopamino išsiskyrimas | Priklausomybė, neigiamas poveikis sveikatai (pvz., plaučių vėžys) | Atsisakymo programos, pakaitinė terapija |
| Alkoholis | Psichoaktyvus poveikis, socialinis priimtinumas | Priklausomybė, ilgalaikės ligos, socialinės problemos | Detoksikacija, psichoterapija, vaistai |
| Ekranai | Smegenų atlygio sistemos pokyčiai, kontrolės praradimas | Emociniai sutrikimai, socialinė izoliacija, fizinės sveikatos problemos | Sąmoningas naudojimo ribojimas, psichoterapija |
| Benzodiazepinai | Greitas nerimo malšinimas | Priklausomybė, nelaimingi atsitikimai dėl slopinamojo poveikio | Palaipsnis dozės mažinimas, psichoterapija |
| Lošimai | Azartas, greitas atlygis | Finansinės problemos, socialinė izoliacija, psichologiniai sutrikimai | Psichoterapija, savipagalbos grupės |
tags: #priklausomybes #nuo #greicio