Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, kuris gali reikšmingai paveikti asmens kasdienį gyvenimą, darbingumą ir savarankiškumą. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama, kaip depresija gali lemti neįgalumo nustatymą Lietuvoje, kokie kriterijai taikomi vertinant darbingumo lygį, ir kokia parama prieinama asmenims, sergantiems šia liga.
Ką reiškia depresija ir kokie jos simptomai?
Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris pasireiškia nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Dažni depresijos simptomai: sunku susikaupti, atlikti užduotis, skundžiamasi pablogėjusia atmintimi, pastebima pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena; sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi; perdėtas kaltės jausmas, savigrauža; pesimizmas dėl ateities; sutrikęs miegas (dažniausiai - nemiga, bet taip pat gali būti perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai); pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), tai gali sukelti kūno svorio pokyčius.
Svarbu pažymėti, kad depresija nebūtinai pasireiškia visais išvardintais simptomais. Net sergantiems sunkia depresija, gali pasireikšti ne visi simptomai.
Depresijos priežastys ir gydymo būdai
Depresijos priežastys yra daugialypės, tiek genetinės (biologinės), tiek psichologinės, tiek socialinės. Genetika: jei kažkuris iš tėvų, brolių ar sesių serga depresija ar kitu nuotaikos sutrikimu, turite didesnę tikimybę susirgti. Biologiniai pakitimai: manoma, kad sergantys depresija turi tam tikrų biologinių pakitimų smegenyse, ypač smegenų neuromediatorių pakitimų. Aplinkos faktoriai: tam tikri aplinkos faktoriai, kaip gyvenimas šalia priklausomybę turinčio asmens, artimojo su negalia priežiūra ar slauga, mobingas darbe, gali provokuoti depresiją. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas: 30% žmonių, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyvių medžiagų, kenčia nuo depresijos. Lėtinės ligos: artritas, astma, vėžys, diabetas, širdies nepakankamumas ir panašūs sutrikimai, gali provokuoti depresiją.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Depresiją būtina gydyti. Depresija daugeliu atveju yra išgydoma. Tačiau, tai liga, nuo kurios savaime nepasveikstama. Nesprendžiant problemos sunkėja ligos forma, tai įtakoja ir fiziologinių ligų ar priklausomybių atsiradimą. Būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.
Pagalba Lietuvoje sergant depresija: medicininis gydymas; psichologinis/psichoterapinis; psichoedukacinės priemonės. Deja, lengviausiai prieinama pagalba sergantiems depresija mūsų šalyje yra medikamentinis gydymas. Daugybė naujausių mokslinių tyrimų pagrindžia faktą, kad tai nėra efektyviausias gydymo būdas, ypač kalbant apie lengvas ir vidutines depresijos formas. Sunkios depresijos formos gali būti efektyviai gydomos medikamentais, šiuo metu yra daug naujos kartos vaistų, kuriuos skiria gydytojai psichoterapeutai bei kompleksiškai derina juos su psichoterapija ar psichologo konsultacijomis.
Psichoterapija: tai darbas su psichoterapeutu individualiai ar grupėje, siekiant asmens suvokimo, mąstymo ir elgesio pakitimų, tai leistų sumažinti tolesnių depresijos pasikartojimų tikimybę. Kognityvinė ir elgesio terapija (KET) depresijai gydyti jau taikoma beveik keturis dešimtmečius. Efektyvumas yra įspūdingas. „Mindfulness“ (įsisąmoninimu) grįsta kognityvinė terapija (MBCT) - galimas sprendimas sergant depresija: ši terapija pasirodė labai veiksminga depresijos pasikartojimo prevencijai.
Gydymui atspari depresija ir specialios intervencijos
Gydymui atspari depresija yra būklė, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais. Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima.
Kauno klinikose pacientams, sergantiems gydymui atsparia depresija, taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Šios procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką. Jis stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Slaugos poreikiai sergant depresija: kas tai yra?
Slaugos poreikiai tai - pagrindiniai fiziologiniai, psichiniai, socialiniai paciento, šeimos, bendruomenės poreikiai, kuriems patenkinti reikia slaugytojo pagalbos. Psichikos ligos dažnai klaidingai suprantamos. Vienas iš slaugos poreikių yra palaikyti kasdienes gyvybines veiklas: mitybą, miego režimą, saugią aplinką, bendravimą ir socialinį palaikymą.
Tyrimai rodo, kad slaugytojo pagalba ligos remisijos metu labiausiai reikalinga palaikant tokias gyvybines veiklas kaip bendravimas, o paūmėjimo metu - palaikyti saugią aplinką. Ši erdvė sudarė klaidingą nuomonę, kad paprasti žmonės lengvai atpažįsta depresiją, suvokia šios ligos klastą ir geba padėti sau ir savo artimiesiems.
Praktiniai slaugos poreikiai
- Pagalba kasdienėse veiklose: higiena, mityba, miego režimo palaikymas.
- Emocinė ir socialinė parama: palaikymas, kantrybė, pagalba kreiptis į specialistus.
- Medikamentų priežiūra: vaistų vartojimo stebėjimas, šalutinių reiškinių stebėjimas.
- Saugumo užtikrinimas: krizinių situacijų prevencija, rizikos elgesio stebėjimas.
- Pagalba administruojant reikiamus dokumentus: gydytojo siuntimai, paraiškos Agentūrai ar NDNT.
Kaip depresija įtakoja darbingumą ir neįgalumo nustatymą Lietuvoje?
Negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (NDNT) atstovai nurodo, kad tarnyba nustato neįgalumo ir darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius.
Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. SADM pridūrė, kad nustatant negalią, siuntimą gydytojas išduoda tik įvertinęs, ar asmens sveikatos būklė atitinka patvirtintus medicininius (bazinio darbingumo lygio) kriterijus.
SADM atkreipė dėmesį, kad negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. Siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Kaip vertinamas darbingumas?
Negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną.
Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse. Iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.). Pašnekovė pridūrė, kad, jei vertinama proto ar psichikos negalia, pildant klausimyną vertinamas ne pats veiksmo atlikimas, o jo supratimas ir saugumas.
Darbingumo / afektinių sutrikimų kriterijai
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus. Taip pat į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.
| Afektinio sutrikimo laipsnis | Priskiriamas darbingumo proc. |
|---|---|
| Nežymus sutrikimas | 90 proc. |
| Lengvas sutrikimas | 85 proc. |
| Vidutinis sutrikimas | 70 proc. |
| Didelis sutrikimas | 50 proc. |
| Sunkus sutrikimas | 30 proc. |
SADM aiškinimu, darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja).
Statistika ir išmokos
NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). O šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo. Pvz., 21 metų gyventojas jo turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų - bent 3,5 metų stažo, o 40 metų - bent 10 metų.
Nauja tvarka nuo 2024 m.: dalyvumo lygis
Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią vietoj darbingumo lygio nustatomas dalyvumo lygis. Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Kaip nustatomas dalyvumo lygis? Žingsniai: gauti gydytojo siuntimą; pateikti Agentūrai dokumentus; negalios vertinimas Agentūroje (klausimyno pildymas, pagalbos plano sudarymas); sprendimo priėmimas per 20 darbo dienų; kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų į SODRĄ ne vėliau kaip per 12 mėn. nuo dalinio dalyvavimo nustatymo.
Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių.
Vertinimas ir pagalbos planas
Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai.
Pagalbos koordinavimas ir laikinas atokvėpis
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą. Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Laikino atokvėpio paslauga: siekiant asmeniui (šeimai), prižiūrinčiam žmogų su negalia, suteikti galimybę pailsėti, laikinas atokvėpis įtvirtinamas kaip atskira specialioji paslauga, kuri bus finansuojama ne tik iš savivaldybių, bet ir iš valstybės biudžeto lėšų.
Ką daryti, jei įtariate depresiją arba jums reikalinga pagalba?
Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, blogą nuotaiką, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką ar kitus depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistą. Gydytojas psichiatras įvertins jūsų būklę ir paskirs tinkamą gydymą. Kokią pagalbą tikslinga teikti sprendžiama individualios konsultacijos metu, įvertinus konkretų atvejį, sveikatos būklę, ligos formą ir sunkumą.
Jei jūsų artimas žmogus serga depresija, svarbu būti kantriems, palaikyti jį ir padėti jam kreiptis į specialistus. Gydymui atsparios depresijos atveju reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka.
Transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS) – depresijos gydymo paaiškinimas | UC Davis Health
Vietos, kur kreiptis ir praktiniai žingsniai
- Susisiekite su savo šeimos gydytoju arba psichiatru: gauti siuntimą į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti, jei gydytojas įvertina, kad jūsų būklė gali atitikti kriterijus.
- Rinkite ir pateikite reikalingus dokumentus Agentūrai per elektroninę sistemą, paštu ar atvykus į teritorinį skyrių.
- Dalinkitės vertinimo metu konkrečiomis kasdienio funkcionavimo problemomis: kaip sunku važiuoti viešuoju transportu, tvarkyti finansus, pasirūpinti savimi.
- Jei nustatomas dalyvumo lygis, kreipkitės į SODRĄ dėl išmokų ir kompensacijų ne vėliau kaip per 12 mėn.
- Aptarkite su gydytoju ir psichoterapeutu galimus gydymo derinius: psichoterapija, medikamentai, TMS ar elektroimpulsinė terapija, priklausomai nuo sunkumo.
Keletas pabaiginių pastabų apie požiūrį į depresiją
Depresija nėra asmenybės silpnumo požymis. Nėra didvyriškumas su ja gyventi ir „tvarkytis pačiam“. Nėra silpnumas kreiptis pagalbos. Ne reikia gyventi su liga, jeigu galima rinktis. Psichoterapinis darbas apima fenomenologinį, dialogo ir eksperimentinį metodus; žmogų traktuoja holistiškai, neatsiejamai nuo jį supančios aplinkos.
Psichoterapinis darbas su depresiškais klientais reikalauja komandinio, tarpdisciplininio bendradarbiavimo tarp psichiatrų, psichoterapeutų, slaugytojų ir socialinių darbuotojų. Ugdant neįgaliųjų šeimų atsakomybę ir teikiant visapusišką informaciją apie paslaugas, galima ženkliai pagerinti sergančiųjų kasdienį gyvenimą bei sumažinti psichikos ligų stigmatizaciją.