Mitybos nepakankamumas - tai būklė, kai organizmas negauna pakankamai maistinių medžiagų, reikalingų normaliam funkcionavimui ir augimui. Šis sutrikimas yra itin opi ir plačiai paplitusi problema, ypač tarp pacientų, gydomų ligoninėse, kur ne tik pagrindinės ligos, bet ir gydymo metodai, pavyzdžiui, priešoperacinis nevalgymas, prisideda prie mitybos deficito. Europos mastu apie 30 milijonų žmonių kenčia nuo su liga susijusio mitybos nepakankamumo, o vienas iš keturių pacientų ligoninėje jau turi arba gresia šis sutrikimas.
Kasmet lapkričio 6-10 dienomis minima tarptautinė Mitybos nepakankamumo savaitė, kurios metu skiriamas ypatingas dėmesys pacientų edukacijai apie šio sutrikimo grėsmes ir profilaktiką. Lietuvoje ligoninės aktyviai dalyvauja tarptautiniuose mitybos audituose, siekdamos įvertinti klinikinės mitybos efektyvumą ir gerinti gydytojų bei pacientų suvokimą apie tinkamą mitybą.
Mitybos nepakankamumo priežastys ir simptomai
Mitybos nepakankamumą gali lemti įvairios priežastys: socialinės problemos, kaip skurdas, kuris riboja galimybes įsigyti kokybiško maisto, lėtinės ligos, ypač virškinamojo trakto sutrikimai (celiakija, Krono liga), netinkami mitybos įpročiai, pagrįsti greito, perdirbto maisto vartojimu, ir mažas vaisių bei daržovių kiekis racione.
Dažniausi mitybos nepakankamumo simptomai kinta pagal trūkstamą maistinę medžiagą. Baltymų ir kalorijų trūkumas sukelia kūno masės mažėjimą, raumenų atrofiją ir bendrą silpnumą. Mikroelementų stygius pasireiškia įvairiomis ligomis, tokiomis kaip anemija, skorbuto ir rachito formos. Be to, mitybos nepakankamumas gali sukelti nuovargį, koncentracijos sutrikimus, depresiją, taip pat bloginti fizinę būklę ir imuninės sistemos funkciją.
Mitybos nepakankamumo patofiziologija
Dėl nepakankamos mitybos organizmas praranda baltymus, riebalus, glikogeną, mikroelementus ir vitaminus, kas sutrikdo įvairių organų funkcijas:
Taip pat skaitykite: Sužinokite apie specialius mitybos poreikius
- Širdies ir kraujagyslių sistema: sumažėja širdies raumens masė, širdies minutinis tūris, vystosi hipotenzija, blogėja kraujotaka.
- Kvėpavimo sistema: silpnėja kvėpavimo raumenys, blogėja plaučių ventiliacija, didėja infekcijų rizika.
- Kaulų ir raumenų sistema: raumenų jėga mažėja net 20 proc. po kelių dienų badavimo, o senstant raumenų masė mažėja dar sparčiau.
- Centrinė nervų sistema: vitaminų B1 ir B12 trūkumas gali sukelti smegenų disfunkciją, depresiją ir kognityvinius sutrikimus.
- Virškinimo sistema: mažėja skrandžio ir kasos sulčių sekrecija, taip pat sutrinka maisto medžiagų absorbcija.
- Imuninė sistema: sutrinka imuninių ląstelių proliferacija, sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms.
- Termoreguliacija: sutrinka, dėl to atsiranda vazokonstrikcijos bei hipertemijos.
Epidemiologija ir klinikinė reikšmė
Europos mitybos sveikatai aljanso duomenimis, apie 20 mln. europiečių patiria su liga susijusį mitybos nepakankamumą. Vienas iš 4 hospitalizuotų pacientų ir 1 iš 3 slaugos įstaigų gyventojų jau būna šios būklės rizikos grupėje. Mitybos nepakankamumas žymiai blogina gydymo rezultatus, pailgina gydymo trukmę ir padidina komplikacijų dažnį, tokių kaip infekcijos.
Jungtinės Karalystės duomenimis, mitybos nepakankamumas valstybės biudžetui kainuoja du kartus brangiau nei nutukimas. Statistiniai tyrimai rodo, kad Euoropos ligoninėse tūkstančiai pacientų kasmet miršta tiesiog dėl bado, kurią sukelia ligos ar gydymo procesai trukdantys tinkamam maitinimuisi.
Mitybos vertinimas ir diagnostika
Siekiant anksti nustatyti mitybos nepakankamumo riziką ir pradėti savalaikes intervencijas, naudojamos įvairios vertinimo skalės ir klausimynai. Labiausiai paplitusi yra NRS 2002 (Nutrition Risk Screening) skalė, rekomenduojama Europos enterinės ir parenterinės mitybos draugijos.
| Klausimas | Vertinimas |
|---|---|
| Ar KMI < 20,5? | Taip/Ne |
| Ar paciento kūno masė sumažėjo per paskutinius 3 mėnesius? | Taip/Ne |
| Ar pacientas valgė mažiau nei įprastai per paskutinę savaitę? | Taip/Ne |
| Ar pacientas sunkiai serga, reikalaujant intensyvaus gydymo? | Taip/Ne |
Jeigu bent į vieną klausimą atsakoma „taip“, pereinama prie išsamesnio įvertinimo. Ambulatoriškai dažnai naudojamas MUST (Malnutrition Universal Screening Tool) - penkių žingsnių metodika, įvertinant kūno masę, ūgį, svorio pokyčius ir ligos poveikį mitybai. Vyresnio amžiaus pacientams taikomas MNA (mini-nutritional assessment) klausimynas, kuris apima kramtymo, rijimo, svorio, judrumo ir neuropsichologinius aspektus.
Mitybos nepakankamumo gydymas ir reabilitacija
Jei mitybos nepakankamumas yra kliniškai reikšmingas, taikomas klinikinis maitinimas, kuris gali būti enterinis (per nazogastrinį ar enterinį zondą) arba parenterinis (per veną). Maitinimo būdas ir produktai parenkami individualiai, įvertinus paciento būklę ir mitybos poreikius. Pradinis gydymas dažnai prasideda geriamaisiais maisto papildais, o prireikus pereinama prie enterinio arba parenterinio maitinimo.
Taip pat skaitykite: senyvo žmogaus slauga: mitybos ir emocinės gerovės užtikrinimas
Enterinis maitinimas taikomas pacientams, kurie negali pakankamai maitintis įprastai, tačiau virškinimo sistema iš dalies funkcionuoja. Tai dažnas sprendimas lėtinėmis neurologinėmis ligomis sergantiems pacientams. Enterinio maitinimo mišiniuose yra fiziologiškai visaverčių, kaloringų medžiagų arba specialių dietinių produktų, kurie padeda pagerinti gydymo rezultatus ir sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką.
Parenterinis maitinimas skiriamas, kai enterinis maitinimas yra kontraindikuotinas arba neefektyvus. Naudojami sterilūs mišiniai, sudaryti iš aminorūgščių, riebalų rūgščių, gliukozės, mineralų ir vitaminų. Šiuos mišinius galima tiksliai dozuoti pagal paciento poreikius.
Europos metabolizmo ir klinikinės mitybos draugija (ESPEN) rekomenduoja įtraukti klinikinį maitinimą į medicinos studijų programas, kompensuoti maitinimo priemones ir įteisinti klinikinės mitybos specialybę.
Subalansuota ir sveika mityba kaip pagrindas reabilitacijai
Mitybos palankumas yra kertinis reabilitacijos sėkmei veiksnys. Daktaro D. Karoblytės rekomendacijos apima tris pagrindinius valgymus ir tris užkandžius per dieną, stebint maistinę vertę. Dienos energijos suvartojimas turėtų būti 2100-2300 kcal, sudarytas iš 15-20 % baltymų, iki 60 % angliavandenių, 30 % riebalų ir bent 25 g skaidulų.
- Angliavandeniai - pagrindinė energijos šaltinis, rekomenduojama rinktis lėtai pasisavinamus (daržovės, grūdai) ir riboti greitai pasisavinamus (glikozę, pridėtinį cukrų).
- Riebalai - būtini hormonų sintezei, nervų sistemos funkcijoms, vitaminų A, D, E, K įsisavinimui. Gyvulinės kilmės produktai, riebi žuvis, augaliniai aliejai yra svarbūs šaltiniai.
- Baltymai - statybinė medžiaga, būtina ląstelių regeneracijai. Reikalingas pakankamas kiekis, ypač sportuojantiems ar reabilituojantiems pacientams. Gyvūninės kilmės baltymai turi optimalų nepakeičiamųjų amino rūgščių profilį.
Amino rūgštys yra svarbūs baltymų biosintezei, mažina nuovargį ir užtikrina geresnį raumenų atsistatymą, ypač vyresniems nei 40 metų žmonėms. Kolagenas palaiko jungiamojo audinio, sąnarių, kaulų struktūrą, o jo natūralus gaminimasis priklauso nuo gyvenimo būdo veiksnių.
Taip pat skaitykite: Mitybos nepakankamumas ir vienišumas senatvėje: ką svarbu žinoti?
Klinikinės mitybos integracija į gydymo procesą
Ligoninėse mitybos terapija integruota į gydymo procesą: pacientai per 24-48 val. nuo hospitalizavimo yra įvertinami mitybos būklės, pradedamas reikalingas maitinimas, stebimi gydymo rezultatai. Tačiau po išrašymo iš ligoninės mitybos terapijos tęstinumą dažnai riboja komplikacijos ir administracinės kliūtys, ypač kalbant apie parenterinį maitinimą namų sąlygomis.
Gydytojos pažymi, kad tokių pacientų gyvenimo kokybė žymiai suprastėja, nes jie priversti palikti savo namus ir gyventi slaugos įstaigoje. Valstybės parama kompensuojant specialius maitinimo mišinius ir pagalbines priemones yra žingsnis teisinga linkme, tačiau būtina sukurti integruotą sistemą, užtikrinančią mitybos terapijos tęstinumą.
Mitybos nepakankamumo valdymas specifinėse pacientų grupėse
Onkologiniams pacientams mitybos nepakankamumas nustatomas net 48 proc. situacijų ir daro reikšmingą įtaką gydymo sėkmei, blogindamas žaizdų gijimą ir didindamas komplikacijų riziką. Širdies ligoniams jis padidina mirštamumą 28 proc. Vaikų ir vyresnio amžiaus pacientų mitybos vertinimas ir korekcija ypač svarbūs - senėjimo procesas skatina raumenų masės mažėjimą (sarkopeniją), o vaikų apetito praradimas gali komplikuoti ligos eigą.
Pacientų, kuriems dėl rijimo ar virškinimo funkcijų sutrikimų neįmanoma pakankamai maitintis įprastai, gydymas apima maitinimą per zondą arba parenterinį maitinimą, taip sumažinant komplikacijų riziką ir pagerinant gydymo rezultatus.
Profilaktika ir švietimas
Viena iš svarbiausių mitybos nepakankamumo prevencijos priemonių yra pacientų ir visuomenės švietimas apie sveikos ir subalansuotos mitybos principus. Tai leidžia išvengti maistinių medžiagų trukumo ir sumažinti su mitybos nepakankamumu susijusių ligų paplitimą.
Rekomendacijos apima maisto ruošimo būdus, tinkamą valgymų režimą (penkis valgymus per dieną), produktų sudedamųjų dalių stebėjimą, subalansuotą angliavandenių, baltymų ir riebalų santykį. Taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į fizinį aktyvumą, kuris padeda palaikyti raumenų masę ir gerina bendrą sveikatą.
Siekiant sumažinti mitybos nepakankamumo paplitimą, būtina ir valstybinė socialinė politika, gerinanti maisto prieinamumą, sveikatos apsaugos paslaugas ir švietimo programas visame plote.
tags: #mitybos #nepakankamumo #reabilitacija