Asmenybės raida yra sudėtingas ir daugiaplanis procesas, kurį bando paaiškinti įvairios psichologijos teorijos. Asmenybės raida - tai sudėtingas ir nuolatinis procesas, kurio metu keičiasi žmogaus elgesys, mąstymas ir jausmai. Šiame straipsnyje apžvelgiamos pagrindinės asmenybės raidos teorijos, nagrinėjančios, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus individualumas. Aptarsime įvairius požiūrius - nuo psichoanalitinio iki kognityvinio, atkreipdami dėmesį į kiekvienos teorijos stipriąsias ir silpnąsias puses.
Raidos Samprata ir Jos Sritis
Raida apima biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius, vykstančius per visą žmogaus gyvenimą. Raidos sritis apima įvairius aspektus, tokius kaip biologiniai raidos procesai, aplinkos įtaka, raidos proceso sąveika, laiko faktorius ir istorinė bei kultūrinė perspektyva. Žmogaus raidos tyrimai siekia suprasti šiuos procesus ir veiksnius, lemiančius asmenybės formavimąsi.
Pagrindinės Asmenybės Raidos Teorijos
Asmenybės psichologija, siekdama suprasti žmogaus individualumą, nagrinėja elgesio motyvus, vidinius konfliktus ir asmenybės raidą. Šiuolaikinės asmenybės teorijos siūlo įvairius modelius ir žemėlapius, leidžiančius geriau suprasti žmogaus sąmonę ir veikimą. Asmenybės tyrėjai dažnai pradeda nuo savęs pažinimo, nuo to, kas jiems patiems aktualu ir įdomu. Pradėję nuo aktualių problemų, tyrėjai vėliau ieškojo universalumo, tikrina faktus, tačiau kiekviena teorija atspindi tik kurį nors vieną asmenybės aspektą ir neišsemia viso jo turtingumo.
Žmogus yra unikalus, turintis tiek grupinių, tiek individualių ypatumų. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas, o asmenybės psichologija stengiasi tirti žmogų visais šiais aspektais. Egzistuoja daugybė asmenybės teorijų ir toli gražu ne visos jos patenka į vadovėlius. Labai paprasta rasti gausybę informacijos apie Freud’o, Rogers’o, Jung’o, Allport’o ar Maslow teorijas.
Psichodinaminės Krypties Asmenybės Teorijos
Psichodinaminė kryptis nagrinėja asmenybės raidą ilgesnį laiko tarpą - nuo gimimo iki tapsmo brandžia asmenybe. Šiai krypčiai atstovaujantys autoriai teigia, kad asmenybės jausmus, mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika, sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai. Z. Froidas buvo pirmasis šios pakraipos asmenybės teorijos autorius. Jis manė, kad žmogaus elgesiui didelę įtaką daro biologiniai instinktai ir ypač pabrėžė seksualinių potraukių vaidmenį normaliai ir pataloginei asmenybės raidai. Jis paskelbė asmenybės teoriją, paremtą stebėjimų rezultatais su tam laikmečiui itin neįprastomis idėjomis.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Pagrindinė šios teorijos mintis buvo ta, kad žmogaus elgesį lemia pasąmonė, kurios žmogus negali kontroliuoti ir dažnai net nesuvokia jos turinio. Žmogaus psichikoje Froidas išskyrė lygius: sąmonę, priešsąmonę ir pasąmonę. Pasąmonė yra pati reikšmingiausia dalis, primenanti neribotos apimties saugyklą, į kurią patenka visa, kada nors gauta informacija, į kurią išstumiami visi nemalonūs prisiminimai, kuriuos žmogus mano užmiršęs. Būtent pasąmonėje reikia ieškoti įvairių sapnų, apsirikimų, užmiršimų, nesąmoningų poelgių priežasčių. Žmogus nekontroliuoja savo pasąmonės ir net nežino jos turinio. Froidas taip pat išskyrė tris asmenybės struktūros dalis: Id, Ego ir Superego.
Id - seniausias, didžiausią reikšmę turintis asmenybės sluoksnis, kuris yra pasąmonės energijos šaltinis, teikiantis ją asmenybei iš įgimtų instinktų maistui, orui, giminės pratęsimui, agresijai. Be Z. Froido, psichodinaminei krypčiai priskiriami ir kiti autoriai, tokie kaip K. Jungas, A. Adleris, K. Horni ir E. Eriksonas.
K. Jungo Analitinė Asmenybės Teorija
Karlas Jungas, nors ir buvo Froido mokinys, vėliau sukūrė savo analitinę asmenybės teoriją. Jis išplėtė pasąmonės sampratą, įvesdamas kolektyvinės pasąmonės idėją, kurią sudaro universalūs archetipai, tokie kaip Motina, Herojus ir Šešėlis. Jungas taip pat išskyrė intravertų ir ekstravertų asmenybės tipus.
A. Adlerio Individualioji Asmenybės Teorija
Alfredas Adleris pabrėžė socialinių veiksnių ir sąmonės vaidmenį asmenybės formavimuisi. Jis teigė, kad žmonės yra motyvuoti siekti pranašumo ir įveikti nepilnavertiškumo jausmus. Adleris taip pat akcentavo šeimos įtaką asmenybės raidai.
K. Horni Socialinė Kultūrinė Asmenybės Teorija
Karen Horney kritikavo Froido teoriją dėl jos seksistinio požiūrio į moteris. Ji teigė, kad moterų menkavertiškumo jausmas kyla ne iš "penio pavydo", bet iš socialinės ir kultūrinės priklausomybės nuo vyrų.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
E. Eriksono Asmenybės Raidos Teorija
Erikas Eriksonas išplėtojo psichosocialinę asmenybės raidos teoriją, kuri apima visą žmogaus gyvenimą. Jis išskyrė aštuonias raidos stadijas, kurių kiekvienoje žmogus susiduria su savita psichosocialine krize. Sėkmingas krizės įveikimas lemia asmenybės augimą, o nesėkmingas - psichologines problemas. Eriksono stadijos apima pasitikėjimą arba nepasitikėjimą, autonomiją arba abejonę, iniciatyvą arba kaltę, darbštumą arba nepilnavertiškumą, tapatybę arba vaidmenų painiavą, intymumą arba vienatvę, tęstinumą arba uždarumą ir vientisumą arba nusivylimą.
E. Eriksonas išskyrė aštuonias asmenybės psichosocialinės raidos stadijas. Kiekvienoje iš jų individas susiduria su nauju konfliktu ar krize, kurią reikia įveikti. Šios krizės skatina asmenybę arba tobulėti, arba regresuoti. Autoriaus nuomone, žmogus savo gebėjimus realizuoja tik tada, kai priimtinu būdu įveikia tam tikras krizes ir išsprendžia esmines psichosocialines problemas. Kiekviename raidos etape žmogus išgyvena savitą psichosocialinę krizę, kurios turinį lemia tiek biologinė individo branda, tiek socialiniai reikalavimai, keliami tam tikro amžiaus individui. Visos krizės tarpusavyje susijusios. Kiekviena krizė geriausiai išryškėja tam tikroje stadijoje, tačiau, kad ir ne tokia stipri, ji trunka visą gyvenimą. E. Eriksonas apibūdino du ribinius krizės sprendimus, bet pripažino, kad yra daugybė tarpinių sprendimų ir kad dauguma žmonių renkasi kurį nors iš jų.
Eriksono Stadijos:
- Pasitikėjimas arba nepasitikėjimas (0-1 metai): Kūdikis mokosi pasitikėti savo globėjais.
- Autonomija arba abejonė (1-3 metai): Vaikas mokosi būti savarankiškas.
- Iniciatyva arba kaltė (3-6 metai): Vaikas mokosi imtis iniciatyvos ir planuoti veiksmus.
- Darbštumas arba nepilnavertiškumas (6-12 metų): Vaikas mokosi būti produktyvus ir kompetentingas.
- Tapatybė arba vaidmenų painiava (paauglystė): Jaunuolis ieško savo tapatybės ir vietos visuomenėje.
- Intymumas arba vienatvė (jaunystė): Jaunuolis mokosi užmegzti artimus santykius su kitais.
- Tęstinumas arba uždarumas (vidutinis amžius): Suaugęs žmogus siekia būti produktyvus ir prisidėti prie visuomenės gerovės.
- Vientisumas arba nusivylimas (senatvė): Senyvas žmogus apmąsto savo gyvenimą ir siekia jaustis patenkintas.
E. Berne Transakcinės Analizės Teorija
Erikas Berne sukūrė transakcinės analizės teoriją, kuri nagrinėja tarpasmeninius santykius ir komunikaciją. Jis teigė, kad žmonės bendrauja iš trijų ego būsenų: Vaiko, Suaugusiojo ir Tėvo. Transakcinė analizė padeda suprasti, kaip žmonės bendrauja ir kaip galima pagerinti tarpasmeninius santykius.
Išmokimo Teorijos
Išmokimo teorijos teigia, kad asmenybė formuojasi per patirtį ir mokymąsi. Biheviorizmas pabrėžia išmokimą klasikinio ir operatyvinio sąlygojimo būdu.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
Socialinio Mokymosi Teorija
Socialinio mokymosi teorija, plėtojama Alberto Banduros, teigia, kad žmonės mokosi stebėdami kitus ir modeliuodami jų elgesį. Bandura teigė, kad žmogus mokosi stebėdamas kitų elgesį. Albertas Bandura savo poziciją grindžia tokiu teiginiu: nors lemiamą įtaką vienokiam ar kitokiam elgesiui daro asmens išmokymas, bet norint paaiškinti sudėtingų socialinio elgesio modelių vystymąsi, reikalingi ir kitokie faktoriai - atmintis, informacijos išsaugojimo atmintyje procesai, savireguliacijos procesai. Ši krypti yra kritikuojama dėl to, kad nepripažįsta pasąmonės ir vidinių asmenybės savybių svarbos. Tačiau ji remiasi psichologijoje įtvirtintomis mokymosi bei pažinimo sampratomis ir primena apie socialinių aplinkybių svarbą.
Julianas Roteris, vienas iš žymiausių 20-ojo amžiaus psichologų sukūrė socialinio išmokimo teoriją, kuri siekia prognozuoti žmogaus elgesį įvairiose situacijose. Mūsų elgesys paprastai yra nukreiptas į kažkokį tikslą. Tikslą lemia: suvokimas, lūkesčiai ir vertybės.
Kognityvinės (Pažinimo) Asmenybės Teorijos
Kognityvinė teorija akcentuoja pažinimo procesų, tokių kaip mąstymas, suvokimas ir atmintis, vaidmenį asmenybės raidoje. Kognityvinės teorijos atstovai teigia, kad žmogaus mąstymas yra aktyvus ir kūrybiškas.
Kognityvinės Raidos Stadijos Pagal Jean Piaget
Jean Piaget sukūrė kognityvinės raidos stadijų teoriją, kuri apibūdina, kaip vaikų mąstymas keičiasi augant. Pagal Piaget, vaikai pereina per keturias pagrindines stadijas: sensomotorinę (0-2 metai), priešoperacinę (2-7 metai), konkrečių operacijų (7-11 metų) ir formaliųjų operacijų (nuo 11 metų). Kiekvienoje stadijoje vaikai įgyja naujų kognityvinių gebėjimų, leidžiančių jiems geriau suprasti pasaulį.
Kognityvinė Raida Socialiniame Kontekste
Levas Vygotskis pabrėžė socialinio ir kultūrinio konteksto svarbą kognityvinėje raidoje. Jis teigė, kad vaikai mokosi per socialinę sąveiką su labiau patyrusiais asmenimis, kurie padeda jiems peržengti savo dabartines galimybes.
Bruožų Krypties Asmenybės Teorijos
Bruožų teorijos teigia, kad asmenybę galima apibūdinti pagal tam tikrus stabilius bruožus, tokius kaip ekstravertiškumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, sutarumas ir sąmoningumas. Vienas populiariausių bruožų teorijų modelių yra Didysis Penketas.
Didysis Penketas
Didžiojo penketo asmenybės teorija teigia, kad žmogaus asmenybę galima nusakyti penkiais pagrindiniais bruožais: ekstravertiškumu, neurotiškumu, atvirumu patirčiai, sutarumu ir sąmoningumu. Tyrimai rodo, kad šie bruožai yra gana stabilūs, sunkiai kinta ir greičiausiai yra įgimti.
- Ekstravertiškumas: Ekstravertai yra draugiški, visuomeniški, aktyvūs ir kalbūs.
- Neurotiškumas: Šis bruožas susijęs su neigiamų emocijų - baimės, liūdesio, gėdos, pykčio ir kt. - patyrimu.
- Atvirumas patirčiai: Jis siejasi su vaizduote, susidomėjimu estetika, įvairovės mėgimu, smalsumu ir pan.
- Sutarumas: Sutarus žmogus yra iš esmės altruistiškas, užjaučiantis ir siekiantis padėti.
- Sąmoningumas: Sąmoningas žmogus yra organizuotas, atsakingas ir kruopštus.
Lauko Teorija
Lauko teorija teigia, kad elgesys yra funkcija žmogaus ir jo aplinkos sąveikos.
Motyvacijos Teorijos
Motyvacijos teorijos siekia paaiškinti, kas motyvuoja žmones.
Maslow Poreikių Hierarchija
Maslow poreikių hierarchija yra viena žinomiausių motyvacijos teorijų. Ji teigia, kad žmogaus poreikiai yra išdėstyti hierarchine tvarka, nuo fiziologinių poreikių iki savirealizacijos poreikio.
ERG Teorija
ERG teorija, sukurta Clayton Alderfer, yra Maslow poreikių hierarchijos supaprastinimas. ERG teorijoje yra trys poreikių kategorijos: egzistencijos, ryšių ir augimo.
D. C. McClelland Poreikių Teorija
D. C. McClelland išskyrė tris pagrindinius poreikius, kurie motyvuoja žmones: pasiekimų, valdžios ir priklausymo.
F. Herzberg Dviejų Veiksnių Teorija
F. Herzberg dviejų veiksnių teorija teigia, kad pasitenkinimą darbu lemia motyvatoriai, o nepasitenkinimą - higienos veiksniai.
Savisuderinamumo Teorija
Savisuderinamumo teorija teigia, kad žmonės siekia, kad jų savęs suvokimas būtų suderintas su jų elgesiu.
Egzistencinės Krypties Asmenybės Teorijos
Egzistencinė psichologija pabrėžia žmogaus laisvę, atsakomybę ir gyvenimo prasmės paieškas. Ši kryptis teigia, kad asmenybė formuojasi per žmogaus pasirinkimus ir reakcijas į gyvenimo iššūkius. Egzistencinės krypties asmenybės teorijų autoriai teigia, kad asmenybės jausmus, mąstymą ir veiklą sąlygoja vidiniai veiksniai, vidinių jėgų sąveika, sąveika tarp sąmonės ir pasąmonės, tačiau ypatingas dėmesys skiriamas pasąmonės įtakai.
Asmenybės Raidos Tyrimai
Asmenybės raidos tyrimai naudoja įvairius metodus, tokius kaip stebėjimas, interviu, testai ir anketos, siekiant suprasti, kaip formuojasi ir keičiasi žmogaus asmenybė. Šie tyrimai padeda patvirtinti arba paneigti teorijas ir sukurti naujus asmenybės raidos modelius.
Studija, vykdyta Mičigano universitete (The Michigan State University) ir publikuota žurnale „Asmenybė ir socialinė psichologija“ (The Journal of Personality and Social Psychology), padėjo nustatyti, kad vaikų asmenybės bruožai gali būti labiau nulemti aplinkos nei genų.
Tęsiant G. Allporto, H. Eysencko ir R. Cattello tyrimus, surinktas ir apibendrintas gausus savęs aprašymų kiekis, ko pasekoje išaiškėjo 5 dažniausiai pasikartojantys bruožai - Big Five. Taip užgimė naujas dispozicinis asmenybės modelis. Šis modelis išskiria penkis pagrindinius asmenybės bruožus - Big Five.
Tęsdamas Žano Piaže (Jean Piaget) darbus Lawrence’as Kohlbergas suformulavo tris raidos lygmenis, kurie atspindi augančio žmogaus suvokimą apie tai, kas yra gerai ir blogai: ikikonvencinis, konvencinis ir pokonvencinis. Mokslininkas sudarė moralinių dilemų rinkinį ir pateikė jį įvairaus amžiaus vaikams, o paskui apibendrino jų atsakymus. Pavyzdžiui, ar vyras vardu Heinzas turėtų įsilaužti į vaistinę ir pavogti vaistą, kuris išgelbėtų jo mirštančią žmoną? Ar mergaitė Luiza turėtų mamai išduoti, kad jaunesnioji sesutė jai melavo? L. Kohlbergas atrado, kad vaikų socialinio pasaulio suvokimas progresuoja ir sutampa su Piaže atrastais vaikų fizinio pasaulio suvokimo etapais. Kas iš esmės susiję su vaikų kognityvinės raidos pokyčiais.
Visai maži vaikai, kas gerai, o kas blogai, vertino pagal labai paviršutiniškus požymius. L. Pirmoji stadija: orientcija į paklusnumą ir bausmės vengimą . Šiame lygmenyje vaikai priima autoriteto požiūrį kaip savo. Teisingas elgesys yra tas, kuris atitinka autoriteto nurodymus ir padeda išvengti bausmės. Antroji stadija: orientacija į malonumą ir naudą. Dar kitaip vadinama - naivaus hedonizmo stadija. Teisinga laikoma tai, kas padeda patenkinti asmeninius poreikius. Jei reikia aukotis kito žmogaus labui, motyvuoja tai, kad gaus už tai kažkokios naudos mainais. Vaikas ima suprasti abipusės naudos principą. Mąstymą irgi atspindi Heinzo dilemos sprendimai.
Trečioji stadija: orientacija būti geru berniuku, gera mergaite. Šioje stadijoje siekiama pritapti, todėl grupės ir aplinkos lūkesčiai gali nustelbti asmeninius. Už vagystę: „Heinzas pasielgs gerai, jei pavogs vaistus, nes privalo kovoti už žmonos interesus, sveikatą. Ketvirtoji stadija: orientacija į socialinės tvarkos palaikymą. Sprendžiant dilemą, kas yra teisinga, o kas ne, jau sugebama atsitraukti nuo dviejų asmenų tarpusavio konflikto ir pažvelgti į klausimą iš trečios, visuomenės perspektyvos. Už vagystę: „Heinzas pasielgs gerai, jei pavogs vaistus, nes privalo kovoti už žmonos interesus, sveikatą. Šiame raidos etape paaugliai vis dar vertina sąžiningumą, gerbia taisykles ir įstatymus, tačiau kartais gali pateisinti ir nesąžiningumą ar įstatymų nesilaikymą siekiant aukštesnių tikslų.
Penktoji stadija: orientacija į socialinę sutartį. Individas pradeda suvokti, kad bet kuri taisyklių sistema yra tik viena iš daugelio, todėl geba įsivaizduoti alternatyvas. Nemato taisyklių, įstatymų, kaip nustatytų visam laikui, tai tik instrumentai žmonių vertybėms įgyvendinti. Šeštoji stadija: orientacija į universalius etinius principus. Kas teisinga, o kas ne, sprendžiama remiantis paties individo pasirinktais etiniais principais, kurie jam atrodo racionalūs, visapusiški, universalūs. Suvokiama, kad tam tikri bendri etiniai principai yra viršesni už juridiškai įtvirtintas normas ir prievoles. Pats L. Kohlbergas manė, kad tik maža dalis individų pasiekia šeštąją stadiją. Maždaug du trečdaliai žmonių likea ketvirtoje stadijoje [orientacija į socialinės tvarkos palaikymą].
Vaiko aplinka, motinystė ir tėvystė turi didelę įtaką asmenybės formavimuisi. Motinystė ir tėvystė yra pereinamieji, kriziniai laikotarpiai, kuriuose tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais.