Nacionalinio vėžio instituto (NVI) pacientams, sergantiems skrandžio vėžiu, pradėta taikyti priešoperacinė reabilitacija. Ši nauja, modernaus ir kompleksinio onkologinių ligų gydymo dalis siekia pagerinti paciento fizinę, mitybinę ir psichologinę būklę prieš operaciją, sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus. Tyrimai rodo, kad personalizuota priešoperacinė reabilitacija gali sumažinti komplikacijų dažnį ir pagerinti toleravimą chemoterapijai.
Kaip pradėta taikyti priešoperacinė reabilitacija ir ką ji apima
Priešoperacinė reabilitacija šiemet pradėta taikyti Nacionaliniame vėžio institute. Procedūros parenkamos pacientui individualiai pagal jo skundus ir lūkesčius, tačiau laikomasi numatytos schemos: fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija ir priešoperacinės reabilitacijos procedūrų parinkimas; kineziterapija - adaptacija fiziniam krūviui ir paruošimas pooperaciniam periodui; psichologo konsultacija ir, jei reikia, terapijos įtampai mažinti bei nerimui mažinti; dietologo konsultacija naujiems mitybos įpročiams formuoti. Pacientui taikoma nuo 5 iki 25 procedūrų.
Priešoperacinė reabilitacija turi tikslą pagerinti paciento fizinę, mitybinę ir psichologinę būklę prieš pagrindinį gydymo etapą - operaciją, siekiant sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką ir pagerinti gydymo rezultatus. Tyrimai rodo, kad personalizuotos programos gali sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį net iki 50 proc., ypač svarbu sergantiems skrandžio vėžiu, kurių operacijos yra sudėtingos ir dažnai susijusios su pooperacinėmis komplikacijomis. Ateities tyrimai atsakys, ar priešoperacinė reabilitacija gali pagerinti išgyvenamumo rodiklius.
Pacientų patirtys ir įvertinimai
Pirmasis priešoperacinės reabilitacijos bandymo atvejis - p. Vito patirtis. Jis teigia, kad reabilitacija panaikina stresą, suteikia gerą nuotaiką, paruošia operacijai ir padeda žingsniuoti per pooperacinį laikotarpį. Masažai, psichologo konsultacijos, šviesos ir spalvų terapija, kineziterapija, mankšta - viskas buvo naudinga ir naudingai pritaikoma kasdieniniam gyvenimui po operacijos. Pacientas pabrėžia, kad priešoperacinė reabilitacija buvo svarbi ne tik medicinėje, bet ir emocinėje perspektyvoje.
Taip pat džiugi buvo p. Almira patirtis - priešoperacinė reabilitacija jai paliko gerą įspūdį: ji aprašo konsultacijas, pratimų režimą, mitybos pokyčius ir jos gebėjimą greičiau atsigauti po chemoterapijos. Ji dėkoja gydytojams ir slaugoms už rūpestingą priežiūrą. Be to, ji teigia, kad ankstesnis aktyvus gyvenimo būdas ir sveika mityba prisidėjo prie lengvesnio gydymo proceso.
Taip pat skaitykite: Išmokos sergant skrandžio vėžiu
Moksliniai ir klinikiniai aspektai
Priešoperacinė reabilitacija nėra gydymo panacėja, bet ji gali pagerinti chirurginio gydymo rezultatus ir sumažinti pooperacinių komplikacijų riziką. Klinikiniai tyrimai, atlikti NVI bendradarbiaujant su Vilniaus universitetu ir Santaros klinikomis, parodė, kad personalizuota priešoperacinė reabilitacija leidžia ne tik sumažinti komplikacijų dažnį, bet ir pagerinti gyvenimo kokybę bei toleranciją chemoterapijai. Ateities tyrimai atsakys, ar ši reabilitacija gali pagerinti išgyvenamumo rodiklius, tačiau jau dabar ji įtraukta į kasdienę klinikinę praktiką daugeliui pacientų.
Biomarkeriai - HER2 (ERBB2), PD-L1, MSI/MMR, CLDN18.2 - vaidina svarbų vaidmenį individualizuojant gydymą prieš ir po operacijų. HER2 teigiami navikai gali būti gydomi papildoma taikinių terapija, PD-L1 išraiška atveria galimybes imunoterapijai, MSI-H/MMR deficitas keičia sisteminio gydymo pasirinkimą, o CLDN18.2 atveria naujas gydymo galimybes daliai pacientų. Tačiau Lietuvoje dar nėra visuomet kompensuojama imunoterapija ar Claudin 18.2 inhibitoriai gydymui skrandžio vėžiui, todėl klinikiniai tyrimai yra svarbi galimybė pacientams gauti naujausią terapiją.
Gydymo keliai ir komanda
Šiuolaikinis skrandžio vėžio gydymas reikalauja daugiadalykės komandos: patyrusio pilvo chirurgo, onkologo-chemoterapeuto, radiologo, patologo, endoskopuotojo, mitybos specialisto, bei kitų specialistų. Priešoperacinė chemoterapija dažnai skiriama taip, kad pusė ciklų būtų prieš operaciją, kita pusė - po jos. Antriniai lokalūs gydymo metodai taikomi išskirtiniais atvejais, kai pasiekiamas geras chemoterapijos efektas ir nustatytos pavienės metastazės. Net ir pažengusioje stadijoje gydymo pasirinkimai lieka individualūs: regioninės metodikos (HIPEC, PIPAC), minimaliai invazinės operacijos ir kt. Čia svarbi komandinė diskusija, o ne vieno specialisto sprendimas.
Be tradicinio gydymo - chirurgijos, chemoterapijos - klinikiniai tyrimai suteikia galimybes įtraukti naujas terapijas ir įvertinti jų naudą. Nacionaliniame vėžio institute šiuo metu vykdomi keli intervenciniai klinikiniai tyrimai: PIPAC yra intraperitoninės chemoterapijos metodas, probiungiant vaistus į pilvo ertmę; taip pat tiriamos imunoterapijos kombinacijos bei taikinių terapijos vaistai. Dalyvavimas klinikinėse tyrimuose leidžia pacientams gauti inovatyvų gydymą, kuris gali būti neprieinamas įprastinėje praktikoje. Tyrimai taip pat apima gyvenimo kokybės klausynų patvirtinimą, cirkuliuojančios naviko DNR tyrimus, prereabilitaciją ir ankstyvą skrandžio vėžio prevenciją.
Ko verta paklausti gydytojo?
- Ar atlikti visi reikalingi biomarkerių tyrimai?
- Ar gydymo planą svarstė multidisciplininė komanda?
- Ar galima taikyti minimaliai invazyvius gydymo metodus?
- Ar esant pažengusiai ligai svarstomos regioninės metodikos (HIPEC, PIPAC)?
- Ar centre gali būti pasiūlytas visas gydymo spektras?
Tarp medicinos gairių ir realybės
Skrandžio vėžys šiandien nėra gydomas vienu standartu. Liga turi būti tiriama biomarkeriais, o sprendimai - individualizuoti ir priimti komandos. Specialių centrų patirtis suteikia platesnį terapijos spektrą ir galimybę naudoti naujausias technologijas. Ankstyva diagnostika ir gydymo planavimas - svarbiausi veiksniai pagerinant išgyvenamumą ir gyvenimo kokybę. Šie principai - modernios onkologijos esmė: biomarkeriai, individualizuotas gydymas, komandinė darbo atmosfera ir patyręs centras, galintis pasiūlyti daugiau nei vieną gydymo variantą.
Taip pat skaitykite: Pagalba sergantiesiems paliatyviu skrandžio vėžiu
Prevencija ir rizikos veiksniai
Rūkymas, alkoholio vartojimas, H. pylori infekcija, didelis sūrių ir sūdytų produktų vartojimas, perdirbtas ir keptas maistas, nutukimas - tai rizikos veiksniai, didinantys skrandžio vėžio riziką. Reguliari fizinė veikla, vaisių ir daržovių vartojimas bei Viduržemio jūros dieta laikoma apsauginėmis priemonėmis. Paveldimumas gali būti rizikos veiksnys tik retoms šeimos ligos situacijoms, o dažnu atveju skrandžio vėžio priežastys lieka neaiškios. Ankstyvi simptomai (svorio kritimas, pilvo skausmas, apetito stoka, ankstyvas sotumo jausmas, pykinimas) turėtų paskatinti įsiklausyti į gydytojų rekomendacijas ir atlikti tyrimus.
Ateities perspektyvos
Klinikiniai tyrimai - svarbus mokslo variklis, leidžiantis įgyti naujų gydymo būdų ir jų įsivertinimą. Dalyvavimas tyrimuose gali suteikti pacientams prieigą prie naujausių terapijų ir padėti gydytojams įgyti patirties jas taikant. NVI informuoja apie vykstančius tyrimus ir skatina pacientus pasitarti su gydančiu gydytoju apie galimybes dalyvauti.
Taip pat svarbu pažymėti, kad priešoperacinė reabilitacija atsispindi kaip papildoma svarbi gydymo dalis ir yra įtraukiama į kasdienę klinikinę praktiką, kad pacientai galėtų pasiruošti operacijai ir toliau sėkmingai gydytis po jos.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios chemoterapijos nauda sergant 4 stadijos skrandžio vėžiu
tags: #skrandzio #vezio #reabilitacija #moksliniai #straipsniai