Sisteminis Smurtas Lietuvoje: Statistika, Formos ir Pagalbos Galimybės

Smurtas artimoje aplinkoje, agresija yra itin opi problema, kurios atvejai, deja, vis dar nuolat skamba visuomenėje. Smurtas šeimoje ne visada yra akivaizdžiai pastebimas ir paženklintas mėlynėmis. Tai gali pasireikšti ir kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis smurtas. Todėl svarbu atpažinti agresiją, įvairias jos formas bei paskatinti moteris nebijoti kreiptis pagalbos.

Smurto Formos Artimoje Aplinkoje

Smurtas artimoje aplinkoje gali būti fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis.

• Manipuliavimas vaistais.
• Kūno autonomijos apribojimas.
• Intymūs prisilietimai be sutikimo.

Asmenims su negalia gali reikėti visokeriopos pagalbos. Ją teikiant seksualinis smurtas gali reikštis nepageidaujamais intymiais prisilietimais padedant žmogui nusiprausti, persirengti, atsigulti ir pan.

• Gąsdinimas nebepadėti.
• Savarankiškumo ribojimas.
• Asmeniui neleidžiama pasinaudoti techninės ir kitomis pagalbos priemonėmis (į nepasiekiama vietą padedami ramentai, vežimėlis, baltoji lazdelė, mobilusis telefonas, paslepiamas klausos aparatas ir t.t.).
• Pakeičiamas daiktų ir baldų išdėstymas taip, kad nematantis žmogus užkliūtų, negalėtų vienas pats orientuotis.
• Teikiant pagalbą nepaisoma asmens pageidavimų, žmogui pačiam (-iai) neleidžiama priimti sprendimų.
• Žeminimas dėl negalios. Smurtautojas asmenį žemina bei menkina dėl jo ar jos negalios. Tai gali reikštis nuolatiniu priekabiavimu ir savivertės menkinimu, pravardžiavimu, žeminančių terminų, tokių kaip „invalidas (-ė)“, „psichas (-ė)“, „daunas (-ė)“ ir pan.
• Tariama priežiūra. Perdėtas globėjiškumas gali maskuoti smurtinį elgesį.
• Manipuliavimas finansais.
• Reikalingos pagalbos nesuteikimas.
• Nekokybiškos priemonės.

Išvardytos smurto apraiškos gali būti aptinkamos ne tik šeimose, bet ir socialinės globos institucijose, savarankiško ar grupinio gyvenimo namuose. Todėl, kai kalbama apie smurtą artimoje aplinkoje, kurį patiria asmenys su negalia, tikslinga aptarti ir institucinį smurtą. Šiame kontekste, instituciniu smurtu galėtume pavadinti atsainų valstybės įstaigų darbuotojų elgesį, kurį lemia neigiamos nuostatos apie žmones su negalia.

Fizinis Smurtas

Tai tyčinis prieš moters valią jos organizmui daromas fizinis poveikis, nukreiptas į asmens gyvybės atėmimą, žalos sveikatai padarymą, fizinio skausmo ar kitų fizinių kančių sukėlimą, laisvės atėmimą arba bejėgiškos būklės sukėlimą:

Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas

• Smūgiai, kumščiavimas, spardymas, stumdymas.
• Griebimas už plaukų, dusinimas, kratymas.
• Draskymas, badymas, smaugimas, kandžiojiimas, spjaudymas, deginimas, nuplikymas arba nušaldymas.
• Suvaržymas, izoliavimas, neleidimas išeiti iš namų, grasinimas ginklu.

Psichologinis Smurtas

Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau galintis visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Jis pasireiškia įvairiomis formomis:

• Šaukimas, spiegimas, pravardžiavimas.
• Ignoravimas, nemalonus tonas.
• Žeminimas, gėdinimas, šaipymasis, įžeidžiantys juokai, kritikavimas atskirai arba prie kitų žmonių.
• Savininkiškumas, atskyrimas nuo draugų ar šeimos, kontroliavimas, nesiliaujantys skambučiai ir žinutės.
• Aukos kaltinimas dėl smurtautojo veiksmų ar savijautos.
• Teigimas aukai, kad viena ji nieko neverta.
• Grasinimai, priverčiant auką pajausti, kad jai nepavyks nutraukti santykių su smurtautoju.

Psichologiniai agresoriai manipuliuoja kitų kompleksais, taikosi į pažeidžiamas vietas, taip priversdami auką mąstyti, jog kalta ji pati, kartais net sukurdami iliuziją, kad savo žeminančiais veiksmais ir nuolatine kritika jie ne kenkia, o priešingai - apsaugo bei padeda susivokti.

Ekonominis Smurtas

Tai viena šeimyninio smurto rūšių, kurią naudodamas smurtautojas siekia kontroliuoti savo partnerę:

• Ekonominės laisvės suvaržymas.
• Pinigų ar kreditinių kortelių atėmimas ir vertimas maldauti, kad visa tai grąžintų.
• Aukos pinigų ar turto vogimas arba išviliojimas apgaulės būdu.
• Atsisakymas duoti maisto, rūbų, būtinus medikamentus ar draudimas nakvoti namie.
• Draudimas dirbti arba baigti mokslus.

Seksualinis Smurtas

• Kito asmens vertimas atlikti nesaugų ar žeminantį lytinį aktą prieš kito asmens valią.
• Nepageidaujamų seksualinio akto formų naudojimas siekiant valdyti kitą asmenį.
• Vertimas stebėti ir kartoti pornografinius veiksmus ar dalyvauti pornografijos filmavime.

Sisteminis Psichologinis Smurtas

Sisteminis psichologinis smurtas, ypač patirtas vaikystėje, neigiamai paveikia žmogaus psichiką. Pažeidžiamas asmenybės vystymasis, sutrikdomas normalios savivertės, pasitikėjimo savimi formavimąsis, išugdomas negatyvus požiūris į save ir pasaulį. Tai taip pat gali sukelti kompleksinį potrauminio streso sutrikimą, kuris neigiamai paveikia emocijų reguliavimą, gebėjimą megzti sveikus santykius, savęs suvokimą ir kt. Neigiamų psichikos sveikatos padarinių šalinimas yra ilgas ir daug pastangų reikalaujantis procesas, kurio metu stengiamasi pakeisti suformuotus elgesio modelius.

Psichologinio Smurto Paplitimas

2014 metais Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūra pasidalino tyrimu „Smurtas prieš moteris. ES masto apklausa. Apibendrinti rezultatai“, kurio duomenys buvo suformuoti iš 42 tūkst. pokalbių su moterimis, atliktų 28 Europos Sąjungos valstybėse narėse. Apibendrinti rezultatai parodė, kad dvi iš penkių moterų (43 proc.) yra patyrusios kokį nors dabartinio ar buvusio partnerio psichologinį smurtą. 25 proc. moterų buvo menkinamos ar žeminamos savo partnerio privačioje aplinkoje, 14 proc. moterų patyrė partnerio grasinimus fiziniu smurtu ir 5 proc. moterų partneris buvo uždraudęs išeiti iš namų, atimti automobilio raktai arba buvo užrakintos.

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

Lietuvoje 2020 metais smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai pasireiškė fiziniu smurtu (4796 atvejai), o psichologinis smurtas buvo antras pagal paplitimą (172 atvejai). Iš pateiktų statistinių duomenų akivaizdu, kad psichologinis smurtas yra viena labiausiai paplitusių smurto rūšių, tačiau realus šios smurto rūšies paplitimas yra kur kas didesnis. Psichologinio smurto pavojingumo nuvertinimas, negebėjimas jo identifikuoti ir daugelio apraiškų nebaudžiamumas lemia tai, kad oficialiai užfiksuoti psichologinio smurto atvejai yra žymiai mažesni nei realus šio smurto paplitimas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruotas 7691 nusikaltimas, tai sudarė 16,2 proc. visų užregistruotų nusikaltimų.

8 iš 10 asmenų, 2022 metais Lietuvoje nukentėjusių nuo nusikaltimų artimoje aplinkoje, buvo moterys[3]. Europos Sąjungos šalyse moterys su negalia, lyginant su moterimis be negalios, susiduria su 2-5 kartais didesne rizika nukentėti nuo smurto[4]. Asmenys dėl turimos negalios susiduria su didesne rizika patirti smurtą artimoje aplinkoje. Skaičiuojama, kad rizika gali padidėti net iki penkių kartų.

Tačiau naujausia Vidaus reikalų ministerijos statistika atskleidžia priešingai - smurtas dažniausiai yra sisteminis, ilgalaikis ir pasikartojantis. 2024 m. duomenimis, 11 374 atvejais apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis buvo skirtas tam pačiam asmeniui pakartotinai.

Jei kalbėsime apskritai apie seksualinį smurtą, 2018 metais buvo apie 9500 įvykių užfiksuota artimoje aplinkoje. Tačiau seksualinės prievartos nusikaltimų tebuvo 0,7 proc., tai yra, 63 įvykiai. Tai labai maži skaičiai. Jei žiūrėsime trijų metų statistiką - 2016, 2017, 2018 metų, tai matysime, kad 2016 metais vos 18 tokių įvykių, 2017 - 23, 2018 - 33. Tai juokingi skaičiai. Žmonės nesikreipia, mes neturime sistemos, kaip padėti nukentėjusiam žmogui nuo seksualinės prievartos.

Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms

Sisteminis smurtas yra pasikartojantis elgesys, kuomet siekiama kurti ir palaikyti dominavimu grįstus santykius, partnerio atžvilgiu naudojamos įvairios galios ir kontrolės strategijos, aukos atžvilgiu naudojamas įvairios smurto formos. Dažnu atveju, pirmiausia, moteris patiria psichologinį ir/ar ekonominį smurtą, o tuomet, kai nori ištrūkti iš tokių santykių, partneris pradeda naudoti fizinį ir/ar seksualinį smurtą, siekiant išlaikyti dominavimą santykiuose ir įbauginti auką. Kadangi fizinis smurtas traktuojamas kaip ilgą laiką trunkančių kitų smurto formų naudojimo pasekmė, galima daryti prielaidą, kad moteris, kuri patiria fizinį smurtą, patiria ir sisteminį smurtą.

Šie skaičiai nepadeda apibrėžti smurtautojo profilio: iš to, ką pavardinote, akivaizdu, kad jie gali turėti skirtingą išsilavinimą, pajamas, susidurti su skirtingais iššūkiais darbo rinkoje. Be to, pateikta statistika apžvelgia tik tuos atvejus, kur pradėta naudoti fizinė jėga. Tačiau sisteminis smurtas prasideda kur kas anksčiau ir yra susijęs su pačiomis įmantriausiomis psichologinio šantažo, asmens valios suvaržymo ir kontrolės strategijomis. Ne išsilavinimo stokoje, pinigų trūkume ar kt. yra smurto priežastys. Kol smurtautojas pajėgia kontroliuoti nukentėjusiąją, nenaudodamas tiesioginės fizinės prievartos, jis jos ir nenaudos: kam turėti reikalų su policija? Pagrindinis skiriamasis, visus smurtautojus vienijantis bruožas yra jų požiūris į moteris: daiktinantis ir žeminantis.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 metais kaltinimai smurtu pateikti 5 611 asmenų, net 90 proc. jų yra vyrai. Daugiau kaip pusė įtariamųjų buvo 30-49 metų amžiaus, taip pat daugiau kaip pusė (56 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, beveik ketvirtadalis (24 proc.) - pagrindinį, 10 proc. - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 9 proc. - pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo. Beveik pusė (48 proc.) asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. 63 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Didžioji dalis (96 proc.) buvo kaltinami fiziniu smurtu.

Smurtautojo portretas - koks jis? Statistikos departamento duomenimis, 2018 metais kaltinimai smurtu pateikti 5 611 asmenų, net 90 proc. jų yra vyrai. Daugiau kaip pusė įtariamųjų buvo 30-49 metų amžiaus, taip pat daugiau kaip pusė (56 proc.) turėjo vidurinį ar profesinį išsilavinimą, beveik ketvirtadalis (24 proc.) - pagrindinį, 10 proc. - aukštąjį ar aukštesnįjį išsilavinimą ir 9 proc. - pradinį ar neturėjo jokio išsilavinimo. Beveik pusė (48 proc.) asmenų nusikaltimo padarymo metu niekur nedirbo ir nesimokė. 63 proc. buvo apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų. Didžioji dalis (96 proc.) buvo kaltinami fiziniu smurtu.

Psichologinio Smurto Teisinis Reguliavimas

Tarptautinėje praktikoje psichologinio smurto reglamentavimo pagrindai pateikiami Europos Tarybos konvencijoje dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (toliau - Konvencija), kuria įpareigojama kriminalizuoti psichologinį smurtą. Pagal Konvencijos 33 straipsnį psichologinis smurtas yra tyčiniai veiksmai, kai prievarta ar grasinimais sunkiai sutrikdomas asmens psichologinis vientisumas. Pagal 33 ir 45 straipsnį psichologinis smurtas kvalifikuojamas kaip nusikalstama veika, už kurią skiriamos sankcijos, apimančios ir laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinio smurto teisinio reguliavimo vis dar yra mažai. Psichologinis smurtas, kaip viena iš smurto formų, minimas LR apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnyje. Įstatyme smurtas apibrėžiamas kaip „veikimu ar neveikimu asmeniui daromas tyčinis fizinis, psichinis, seksualinis, ekonominis ar kitas poveikis, dėl kurio asmuo patiria fizinę, materialinę ar neturtinę žalą“.

Teisinėje sistemoje plačiau naudojama sąvoka „psichinė prievarta“, kaip kai kurių nusikalstamų veikų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse (toliau - BK), požymis. „Psichinė prievarta gali būti apibrėžta kaip pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Pripažįstant veiką psichine prievarta, būtina turėti omenyje, kad ji gali būti išreikšta ne vien tik žodžiu ar raštu, bet įvairiais kitais bauginamojo pobūdžio atvirais ir užmaskuotais būdais.“ Naudojant psichinę prievartą gali būti įvykdomas privertimas neteisėtai darytis abortą (BK 143 str.), grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (145 str.), žmogaus veiksmų laisvės varžymas (BK 148 str.), privertimas lytiškai santykiauti (BK 151 str.) ir kitos baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos. Vis dėlto, BK įtvirtinta psichinė prievarta neapima daugelio psichologinio smurto formų, todėl jos apimtis yra ribota.

Taip pat 2021 m. buvo įtvirtinta nauja nusikalstama veika - neteisėtas žmogaus persekiojimas (148(1) str). Kadangi persekiojimas neretai sukelia nerimą, nesaugumo jausmą, nuolatinę įtampą, baimę ir kitus psichologinius sunkumus, nuo šio nusikaltimo nukentėję asmenys gali kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tokiu būdu užkertamas kelias tolimesniems nepageidaujamiems emociniams išgyvenimams ir prisidedama prie psichologinio smurto formų kriminalizavimo bei prevencijos.

Lietuvos nacionalinėje teisėje psichologinis smurtas yra kriminalizuotas tik iš dalies, o tai yra nepakankama, atsižvelgiant į jo daromą žalą smurto aukoms ir visuomenei. Dabartinis teisinis reguliavimas neatitinka tarptautinės praktikos bei rekomendacijų, todėl neužtikrina pakankamos nukentėjusiųjų apsaugos nuo smurto ir teisingumo vykdymo. Psichologinis smurtas turėtų būti kriminalizuotas vadovaujantis proporcingumo principu, atsižvelgiant į veikos padarytą žalą, pavojingumą ir kitas aplinkybes.

Žiniasklaidos Vaidmuo

Žiniasklaida daro didelę įtaką vyraujančiai visuomenės nuomonei ir pažiūrų formavimui. Pavyzdžiui, vienoje publikacijoje aprašomas įvykis, kada vilnietis stipriai suspardė sugyventinę. Straipsnio autoriai, nors ir rašo, kad moteris patyrė smurtą anksčiau, vis vien dabartinę situaciją įvardina kaip vieną iš daugelio konfliktų. Smurtą artimoje aplinkoje pavadinę tarpusavio santykių aiškinimusi, žurnalistai taip prisideda prie sisteminio smurto atvejų priskyrimo epizodinio smurto kategorijai.

Taigi, psichologinis smurtas pasireiškia įvairiai: menkinimu, grasinimu, draudimais, noru kontroliuoti kitą asmenį.

Skaitytojui turi būti leidžiama suprasti, jog straipsnyje pateiktas smurto įvykis galimai yra sisteminio smurto artimoje aplinkoje pasekmė. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. net 90 proc. įtariamų (kaltinamų) asmenų dėl smurto artimoje aplinkoje buvo vyrai. Ši informacija - tai Lietuvos socialinis fonas, kuriame reikėtų vertinti smurtą artimoje aplinkoje.

Pateikiant smurto statistiką, reikėtų paminėti tiek smurtautojų, tiek nukentėjusiųjų mastus. Jei minimi skaičiai yra tik apie nukentėjusiąsias, atitraukiamas dėmesys nuo nusikalstamą veiką atlikusio asmens ir jo nešamos atsakomybės. Nereikia neigti fakto apie lyčių nelygybę Lietuvoje ar pasaulyje, nes kitu atveju sumenkinami moterų patiriamo smurto artimoje aplinkoje mastai.

Vietoje „smurtas prieš moteris“ vartotinas posakis „vyrų smurtas prieš moteris“, nes taip atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia neproporcingai daugiau moterų ir tai yra susiję lyčių nelygybės situacija Lietuvoje. Taip pat vengtini žodžiai „tariamai“ ir elgesio apibūdinimai: „paskatino“, „išprovokavo“, „pati prašėsi“, bei abejojimai nukentėjusiosios elgesio adekvatumu. Rekomenduotina vietoj „tariamai“ paminėti „pasak nukentėjusiosios“, „kaip pasakojo moteris“ ir pan.

Jei naudojamas nukentėjusios moters atvaizdas, arba labai žiauraus smurto vaizdai (kraujas, žaizdos, mėlynės, kumščiai, nukentėjusi vaizduojama susigūžusi, tamsoje), taip vėl atkuriami ir visuomenės dėmesiui paleidžiami stereotipai. Pirmuoju atveju, skatinamas nukentėjusiosios veiksmų (ar net išvaizdos) aptarinėjimas, antruoju - neva smurtas yra „tikras smurtas“ tik atsiradus mėlynėms.

Abejonių kelia ir vyriško įvaizdžio formavimas. Vyras dažnai tapatinamas su fizine jėga, raumenimis, emociniu santūrumu, agresijos pateisinimu. Jis gali rodyti agresiją ir jėgą, nes tai neva vyriška. Kai sudedi visą foną, kyla didelė nuostaba, kaip tokioje visuomenėje užauga adekvatūs vyrai ir kaip tarp jų atsiranda tokių, kurie myli ir gerbia moteris, nesmurtauja ir suvokia, kad moteris toks pats žmogus, kad negali būti segregacijos.

Pagalba Smurto Aukoms

Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje alinkoje. Atvykusi policija gali nutraukti smurtinius veiksmus, suteikti informacijos apie apskrityje veikiančius specializuotus pagalbos centrus bei kitas įstaigas ir organizacijas.

Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis pasitikėjimo telefonu (8 5) 272 5372 arba el. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Specializuotų pagalbos centrų sąrašą ir kontaktus galite rasti paspaudę čia.

Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.

Ištrūkimas iš žalingų santykių, tai dar ne istorijos pabaiga, o tik kelio į pilnavertį gyvenimą pradžia. Svarbu skirti laiko sau, laiko užgydyti žaizdas, atstatyti prarastą savivertę, jei reikia, kreiptis pagalbos į psichologus ar kitus specialistus.

Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemiškai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Tai nėra saugi aplinka augti, agresija žaloja psichiką, kyla didžiulė tiek psichologinių, tiek fizinių padarinių grėsmė. Kartais mažieji yra naudojami kaip priemonė manipuliuoti auką, vaikai tampa motyvu išlikti kartu, su vaikais būna susiję ir įvairūs grasinimai.

Ar vaikas patiria smurtą galima atpažinti pagal fizinius (valgymo, miego sutrikimai, fiziniai nusiskundimai) arba elgesio požymius, pavyzdžiui, agresyvumas, nervingumas, uždarumas, prasta koncentracija, baikštumas.

Smurtas nėra tik skaudi patirtis - tai asmenybės ir gyvenimo struktūros suardymas, todėl atkurti ją gali tik ilgalaikis, ne fragmentiškas darbas. Šiuo metu Lietuvoje dažniausiai taikomas baudimas - administracinė atsakomybė, orderis, areštinė, bauda. Tačiau bausmės nesprendžia problemos - smurtautojo elgesys, įsitikinimai ir emocijos lieka nepakitusios.

Smurtas kartojasi ne todėl, kad auka nenori pasikeisti. Smurtas nėra „šeimos ginčas“ - tai teisės ir laisvės pažeidimas.

Svarbu, kad visų institucijų atstovai vienodai suprastų sąvoką, kai kalbame apie smurtą artimoje aplinkoje, nes labai dažnai vienu ir tuo pačiu žodžiu „smurtas“ vadiname savo esme besiskiriančius reiškinius, todėl nesusišnekama. Be to, reikia įvertinti, kad vyksta kadrų kaita, tad sistemingi mokymai, kaip atpažinti sisteminį smurtą, labai svarbūs.

Šis straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje - kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.

tags: #sisteminis #smurtas #lietuvoje